„Švelnus pasigailėjimas po 25 metų“, Liahona, 2024 m. kovas
Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Švelnus pasigailėjimas po 25 metų
Esu dėkingas, kad Dievas panaudojo pamirštą laišką, kad įgyvendintų vieną iš savo švelnių pasigailėjimų.
Autoriaus pateikta nuotrauka
Kai vedžiau ankstyvo ryto seminariją Jurikoje, Kalifornijoje, JAV, paprašiau savo mokinių įsivaizduoti save po 10 metų. Tada paprašiau jų parašyti laišką su savo liudijimu apie evangeliją ir viskuo, ką jie norėtų pasakyti vyresniam sau. Pasakiau jiems, kad laiškus išsiųsiu po 10 metų.
Laikas prabėgo, o aš taip ir neišsiunčiau tų laiškų. Vieną dieną po 25 metų mano dukra Heidi rado laiškus ir paklausė apie juos. Kai paaiškinau, ką planavau padaryti, ji, naudodamasi socialiniais tinklais, surado mano buvusių mokinių adresus.
Alekso Nabaumo iliustracija
Jai išsiuntus laiškus, gavome puikių atsakymų. Viena iš mano buvusių seminarijos studenčių rašė:
„Norėčiau tavo tėčiui pasakyti, kad jis ne be priežasties tik dabar rado tuos laiškus. Mano 18-metei dukrai nesisekė įgyti asmeninio liudijimo ir ji manė, kad jai neskirta būti „tobula pastarųjų dienų šventųjų mergina“. Ji nesidalijo savo jausmais su mumis. Buvo sunku.“
Mano buvusi studentė, priblokšta kai kurių dalykų, kuriuos jos dukra neseniai parašė internetiniame dienoraštyje, pridūrė:
„Žinojau, kad turiu su ja apie tai pasikalbėti. Kaip įprasta, mums kalbantis, jos veidas buvo akmeninis ir maištingas, ir ji nieko nesakė. Perdaviau jai savo senąjį laišką ir pasakiau, jog noriu, kad ji jį perskaitytų.
Mačiau, kaip ji kelis kartus perskaitė pirmą pastraipą. Buvau rašiusi, kad nežinau, ar turiu liudijimą, kad būti tobula pastarųjų dienų šventąja yra sunku ir galbūt ne man.
Mano dukra pradėjo verkti. Man reikėjo, kad ji žinotų, jog tikrai suprantu jos sunkumus. Be šio laiško, ji niekada nebūtų tuo patikėjusi! Kai kurios jos sienos sugriuvo, ir aš tikrai jaučiu, kad šio laiško atėjimas tuo metu buvo švelnus pasigailėjimas. Jei būčiau jį gavusi prieš 10 metų, galbūt būčiau išmetusi ar pametusi! Prašau padėkoti savo tėčiui už tai, kad paprašė mus parašyti šiuos laiškus ir kad neišsiuntė jų visus tuos daugelį metų! Niekas nevyksta atsitiktinai.“
Mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas prižiūri visas savo avis ir, savo nuostabiu laiku, Jis gali daryti švelnius gailestingumo darbus ir stebuklus per kiekvieną iš mūsų, kad tuos, kurie nuklydo, sugrąžintų į avidę.