„Prašau, pasigailėk mamos gyvybės“, Liahona, 2024 m., kovas
Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Prašau, pasigailėk mamos gyvybės
Išsigandau, kai mamai prireikė atviros širdies operacijos, bet atsidavusi Pradinukų organizacijos mokytoja išmokė mane melstis.
Kristė Gerlak ir jos mama
Autorės pateikta nuotrauka
Kai man buvo 10 metų, mano mama patyrė stiprų širdies smūgį. Ji daug savaičių praleido ligoninėje kovodama dėl savo gyvybės.
Tuo metu mano Pradinukų organizacijos mokytoja sesuo Elen Džonson kartą per savaitę ateidavo pas mane į namus. Aš ką tik pradėjau lankyti Pradinukų organizaciją ir menkai supratau evangeliją. Kiekvieną savaitę sesuo Džonson man liudijo ir kalbėjo apie maldą. Ji mane mokė, kad, jei melsiuosi, Dangiškasis Tėvas atsakys.
Po kelių savaičių mamos sveikata dar labiau pablogėjo. Jai buvo pažeistas širdies vožtuvas, kurį reikėjo taisyti. Jos gydytojas sakė, kad jai gali padėti tik eksperimentinė širdies operacija. Tačiau jos galimybės pasveikti buvo tik maždaug 50 procentų.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje atviros širdies chirurgija buvo nauja ir rizikinga. Chirurgai planavo atverti mamos krūtinės ląstą, kad galėtų pasiekti jos širdį. Daugelis pacientų neišgyvendavo tokios operacijos. Buvau nusiminusi ir bijojau, kad mama numirs.
Tėtis dažniausiai būdavo darbe arba ligoninėje su mama. Mano vyresnioji sesuo Pam rūpinosi mano broliuku ir manimi. Naktimis jaučiausi vieniša ir išsigandusi, bet galvodavau apie tai, ko sesuo Džonson mane mokė apie maldą. Dažnai klaupdavausi prie lovos ir verkdavau maldaudama Dangiškojo Tėvo pasigailėti mamos gyvybės.
Vienos tokios ašarų kupinos maldos metu mane užplūdo ramybė ir aš nustojau verkti. Jaučiau, kad viskas bus gerai. Jaučiausi patikinta, kad mama gyvens, kol pamatys, kaip aš užaugsiu, ir kad man nereikia nerimauti. Negirdėjau balso ir nemačiau regėjimo, bet jaučiau tylius, ramius jausmus. Aš jais neabejojau. Dangiškasis Tėvas atsakė į mano maldą, ir aš tai žinojau.
Alekso Nabaumo iliustracija
Mama išgyveno operaciją. Didžiąją savo gyvenimo dalį ji buvo silpna ir ligota, bet Dangiškasis Tėvas atsakė į mano maldas ir pasigailėjo jos gyvybės. Ji gyveno, kol užaugau, ištekėjau ir susilaukiau vaikų.
Po daugelio metų, kai prezidentas Raselas M. Nelsonas tapo apaštalu, mama man pasakė, kad jis buvo tas širdies chirurgas, išgelbėjęs jos gyvybę. Parašiau jam padėkos laišką. Atsakydamas jis padėkojo už mano laišką ir pripažino Dievo pagalbą savo darbe.