„Jūs priklausote“, Liahona, 2024 m., kovas.
Jauni suaugusieji
Jūs priklausote
Plėtodami prasmingą ryšį su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi galime patirti priklausymo jausmą.
Glory in Degrees paveikslo fragmentas, aut. Ani Henri Neider
Kiekvienas iš mūsų gimė turėdamas įgimtą poreikį priklausyti. Natūralu, kad trokštame to priklausymo ryšio su savo šeimomis, draugais, bendradarbiais, globotiniais ir kitais žmonėmis savo gyvenime. Atrodo, kad mūsų širdyse glūdi dangiškas gilaus ir nuolatinio priklausymo ilgesys.
Daug anksčiau nei atėjome į žemę, jūs ir aš buvome – ir vis dar esame – amžinos Dangiškojo Tėvo šeimos dalis. Šventasis Raštas mus apibūdina kaip svečius ir keleivius žemėje (žr. Hebrajams 11:13; Doktrinos ir Sandorų 45:13). Palikę savo dangiškuosius namus ir patekę į sumaišties, vienatvės ir širdgėlos kupiną pasaulį, galime pasijusti klajūnais, pasiilgusiais savo amžinųjų namų ir santykių.
Jei kada nors jautėte dangiškų namų ilgesį, galbūt taip yra todėl, kad mūsų tikrieji namai ir tapatybė yra susiję su mūsų Dangiškuoju Tėvu ir Gelbėtoju, Jėzumi Kristumi. Štai kodėl taip svarbu turėti gilų ryšį su Jais. Kai būsime su Jais susiję per savo sandoros ryšį, atrasime tikrąjį priklausymo jausmą, kurio trokšta mūsų dvasios.
Mūsų sandoros ryšys su Dievu
Mūsų veiksmai ir mintys atspindi ryšius, kuriuos vertiname. Tas pats pasakytina ir apie mūsų sandoros ryšį su mūsų Dangiškuoju Tėvu ir Gelbėtoju.
Kai vertiname savo sandoros ryšį su Dievu, viskas pasikeičia. Užuot pasidavę pasaulio įtakai, mes pasiduodame Jo įtakai ir panašėjame į Jį. Mūsų gyvenimas pradeda įgauti daugiau prasmės ir dvasinio stabilumo bei galios. Netikėtai priklausymas pranoksta šio pasaulio „priklausymo“ sampratas.
Kai tas sandoros ryšys su Dievu yra pirmoje vietoje, tušti pasaulio blaškymai praranda savo galią ir mes patiriame tikrą asmeninę ramybę bei priklausymą. Pasaulyje, kuriame retai ką gauname nemokamai, mūsų Dangiškasis Tėvas meilingai siūlo savo sandoros palaiminimus, neatsižvelgdamas į mūsų padėtį šiame pasaulyje (žr. 2 Nefio 9:50–51).
Prezidentas Raselas M. Nelsonas gražiai mokė, kad „sudarę sandorą su Dievu, amžiams paliekame neutralią žemę. Dievas neapleis savo ryšio su tais, kurie užmezgė tokį ryšį su Juo. Tiesą sakant, visi tie, kurie sudarė sandorą su Dievu, turi prieigą prie ypatingos rūšies meilės ir gailestingumo.“1
Nuo mūsų priklauso ryšio su Dievu glaudumas: Jis mums visada yra ištikimas, bet mes turime pasirinkti būti ištikimi Jam. Ir tas dieviškas pasirinkimas įgalina ir išlaisvina! Šis pasirinkimas išlaisvina mus nuo klaidingos nuomonės apie tai, kas esame, ir nuo ribojančių pasaulietiškų lūkesčių pančių.
O kai suvokiame, kad priklausome savo Dangiškajam Tėvui, galime žvalgytis aplink ir matyti kitus taip, kaip mato Jis. Kai suprantu, ką Jis jaučia man, geriau suprantu, ką Jis jaučia kitiems, ir mano gebėjimas bei noras ištiesti ranką ir suburti kitus sustiprėja.
Navū šventyklos per saulėlydį iliustracija, aut. Maksas D. Vyveris
Sandoros atrakina palaiminimus
Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus trokšta, kad sudarytume su Jais sandoras, kad Jie galėtų mus laiminti tokiais būdais, kurių mums reikia, ir pakeistų taip, kad galėtume sugrįžti Jų akivaizdon.
Kviečiu jus kuo dažniau lankytis Viešpaties namuose. Kai įsipareigoju lankytis dažnai ir sąmoningai, gaunu išlaisvinimą nuo pasaulio, o mano mintys ir prigimtis yra pakylėjami.
Laikydamiesi savo sandorų, mes gauname kunigystės galią, kuri mūsų gyvenime atveria Gelbėtojo Apmokėjimo palaiminimus. Tie palaiminimai apima gydymą, vadovavimą, apsaugą, pagalbą, stiprybę, ramybę, perspektyvą ir džiaugsmą. Dangiškasis Tėvas nori palaiminti mus visais šiais dalykais per mūsų sandoros ryšį.
Jei dar negavote šventyklos palaiminimų, kviečiu jus studijuoti šventyklos palaiminimus, kunigystės galią, sandoras ir tai, ko Dievas nori jums. Nedelskite gauti Jo paguodą, galią ir meilingą pagalbą.
Prezidentas Nelsonas sakė:
„Raginčiau nelaukti iki santuokos, kad gautumėte endaumentą Viešpaties namuose. Jau dabar pradėkite mokytis ir patirti, ką reiškia būti ginkluotam kunigystės galia.
O kiekvieno iš jūsų, sudariusio šventyklos sandoras, prašau maldingai ir nuosekliai stengtis suprasti šventyklos sandoras ir apeigas. Atsivers dvasinės durys. Sužinosite, kaip perskirti šydą tarp dangaus ir žemės, kaip paprašyti, kad jums padėtų Dievo angelai, ir kaip geriau gauti vadovavimą iš dangaus. Jūsų stropios pastangos tai daryti sustiprins ir sutvirtins jūsų dvasinį pamatą.“2
Priklausymas per atgailą
Nuolatinė atgaila yra dar vienas gražus ir galingas būdas likti arti Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus. Dažnai klaidingai manome, kad, jei daug atgailaujame, esame toli nuo Jų. Tačiau yra priešingai!
Atgaila nenutolina nuo Jų – ji priartina prie Jų!
Jūs galite rasti didesnį bendrumą ir glaudesnį ryšį su Jais, stengdamiesi kreiptis į juos pagalbos ir gauti atleidimą.
Kiekvienas iš mūsų galime jaustis toliau nuo tobulumo, nei norėtume, bet nemanau, kad Dangiškajam Tėvui tai rūpi tiek, kiek mūsų troškimas ir pastangos bandyti dar kartą. Jis mus myli, žino, kur einame, ir su meile mus ves.
Savo silpnybių ir klaidų pripažinimas reikalauja jas atidengti, tačiau atgailaudami kviečiame Dangiškąjį Tėvą iš arti apžiūrėti mūsų silpnybes. Toks artumas leidžia Jam parodyti savo didelę meilę mums ir suteikti mums reikalingą gydymą, atleidimą ir saugumą. Būtent per šį ryšį su Dievu mes ugdome pasitikėjimą ir randame padrąsinimą bei tikrą priklausymą.
Sukūrimas, dail. Ani Henri Neider
Žvelkime iš aukščiau
Mūsų požiūris gali prisidėti prie mūsų priklausymo Viešpaties Bažnyčiai jausmo. Galime pasirinkti požiūrį, kad mūsų veiksmai gali padėti mūsų apylinkei, Paramos bendrijai ar vyresniųjų kvorumui tapti mylinčia grupe, kuriai priklausytume. Siekimas padėti kitiems priklausyti iš tikrųjų stiprina mūsų pačių priklausymo jausmą.
Kadangi esate Dievo vaikas, jūs priklausote – neatsižvelgiant į tai, kaip jus suvokia kiti ar kaip save suvokiate jūs. Tėvo laimės planas yra skirtas jums, ir jūs turite jame atlikti svarbų darbą. Kiekvienas iš jūsų turi galimybę unikaliai prisidėti ir priklausyti Dievo karalystei, nesvarbu, kokia jūsų šeiminė padėtis, išsilavinimas ar kilmė.
Ne kartą pagalvojau, kad terminai „vieniši jauni suaugusieji“, „jauni suaugusieji“ ir „vieniši suaugusieji“ nenusako, kas iš tikrųjų esate. Tai demografiniai terminai, padedantys apibūdinti amžių ir šeiminę padėtį, tačiau jie adekvačiai nenusako tikrosios amžinosios tapatybės, tikslo ir galimybių.
Etiketės ar palyginimai gali apriboti tai, kaip matome save ir savo vertę bei potencialą Dievo karalystėje. Faktas yra tas, kad jūs esate Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai. Jūs sudarėte sandoras su Dievu. Jūs turite prieigą prie Jo kunigystės galios. Esate Paramos bendrijos arba vyresniųjų kvorumo narys. Jūs, kaip mokė prezidentas Nelsonas, esate Dievo vaikas, sandoros vaikas ir Jėzaus Kristaus mokinys. Štai kas iš tikrųjų jūs pirmiausia esate, ir būtent tai ves jus į amžinąjį gyvenimą celestialinėje Dievo karalystėje.3
Evangelija buvo sugrąžinta per jauno suaugusiojo amžiaus pranašą Džozefą Smitą. Tai galinga mintis, kurią verta apmąstyti. Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus tokio amžiaus pranašui ir jo bendražygiams patikėjo atkurti Bažnyčią. Dievas taip pat tiki, kad šiomis pastarosiomis dienomis jūs būsite šio didelio darbo dalis.
Jei norite sužinoti, kas esate ir ar esate mylimas bei vertinamas, paklauskite savo Dangiškojo Tėvo. Jis visada pasakys jums tiesą apie jus. Jis padės jums pamatyti save tokius, kokius mato Jis – su didžiais gebėjimais ir meile. Jis gali nukreipti jus į tokias didžias galimybes ir tobulėjimą, kuriuos vargu ar įsivaizduojate!
Turėkime akis, matančias kitus ir save ne pro amžiaus ar šeiminės padėties objektyvą, o pro vienijantį sandorų vykdytojų, Jėzaus Kristaus mokinių, draugų, brolių ir seserų, Dievo sūnų ir dukterų objektyvą. O tuose amžinuose pašaukimuose ir ryšiuose atrasime aukščiausią ir tikriausią priklausymo jausmą.