12 pamoka
Papildomi Raštai mūsų dienomis
Įvadas
Viešpats nesiliauja mums davęs dieviškus nurodymus per Šventąją Dvasią Savo žodį ir valią apreikšdamas Savo tarnams. Kadangi Dievas ir toliau kalba šiuolaikiniams pranašams, Raštų kanonas lieka atviras. Papildomi Raštai, kuriuos gavome mūsų dienomis – tokie kaip Džozefo Smito vertimo Biblija ir Abraomo knyga – patvirtina, išaiškina ir praplečia mūsų supratimą apie Evangeliją.
Pagalbiniai skaitiniai
-
Džefris R. Holandas, „Nėra galo mano darbams […] ir mano [žodžiai] […] niekada nesibaigia“, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.
-
“Translation and Historicity of the Book of Abraham,” Gospel Topics, lds.org/topics.
-
Elizabeth Maki, “Joseph Smith’s Bible Translation: D&C 45, 76, 77, 86, 91,” Revelations in Context series, Mar. 20, 2013, history.lds.org.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Pastarųjų dienų Raštai
Paprašykite mokinius įsivaizduoti, kad vienas jų draugas nuoširdžiai klausia: „Kodėl mormonai turi daugiau Raštų, o ne vien Bibliją? Maniau, kad Biblijoje užrašytas visas Dievo žodis.“ Paprašykite mokinių pakelti ranką, jeigu jiems toks klausimas jau buvo užduotas. Kelis iš pakėlusiųjų ranką paprašykite papasakoti, kaip jie atsakė į tokį klausimą ir kaip jautėsi liudydami apie Raštus.
Lentoje užrašykite žodį kanonas. Pateikite šiuos vyresniųjų Džefrio R. Holando ir Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginius ir pakvieskite du mokinius garsiai juos perskaityti. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, ką reiškia žodis kanonas šių teiginių kontekste.
„Kai kurie krisčionys, didžiąja dalimi dėl savo nuoširdžios meilės Biblijai, pareiškė, kad daugiau negali būti patvirtintų Raštų, tik Biblija. Tokiu būdu paskelbdami, kad apreiškimų kanonas yra uždarytas, mūsų draugai iš kai kurių kitų tikėjimų nepriima dieviškos išraiškos, kurią mes Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje branginame, – Mormono Knygą, Doktriną ir Sandoras bei Brangųjį Perlą ir nesiliaujantį vadovavimą, kurį gauna Dievo patepti pranašai ir apaštalai“ (Džefris R. Holandas, „Nėra galo mano darbams… ir mano [žodžiai]… niekada nesibaigia“, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
„Daugelis krisčionių tiki, kad Dievas uždarė Raštų kanoną – autoritetingą šventų knygų rinkinį, kuris naudojamas kaip Raštai, – netrukus po Kristaus mirties, ir nuo to laiko nebuvo gauti jokie panašūs apreiškimai. Džozefas Smitas mokė ir rodė, kad Raštų kanonas yra atviras [žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2007), p. 195]. […]
[…] Džozefas Smitas mokė, kad Dievas ves Savo vaikus papildydamas turimų Raštų kanoną. Mormono Knyga yra toks papildymas. Ne išimtis ir apreiškimai, užrašyti Doktrinoje ir Sandorose bei Brangiajame Perle“ (Dallin H. Oaks, “Fundamental to Our Faith,” Ensign, Jan. 2011, 29).
-
Ką reiškia frazė „Raštų kanonas“? (Tai „pripažintas, autoritetingas šventų knygų rinkinys. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje kanoninės knygos vadinamos patvirtintais Raštais“ [Raštų rodyklė, „Kanonas“, scriptures.lds.org].)
-
Ką reiškia, kad pastarųjų dienų šventieji tiki, jog kanonas yra atviras? (Jie gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad mokiniai suprantą šią tiesą: autoritetingas Dievo žodis užrašytas ne vien Biblijoje [žr. Tikėjimo Teiginių 1:9].)
-
Koks skirtumas, ar tikime, kad Viešpats ir toliau apreiškia Raštus pastarųjų dienų pranašams?
Doktrinos ir Sandorų 42:56; 45:60–62; 76:15–19; 93:53; 94:10
Biblijos Džozefo Smito vertimas
Lentoje užrašykite šią tiesą:
Per pranašą Džozefą Smitą Viešpats apreiškė papildomus Raštus, kurie patvirtina, išaiškina ir praplečia mūsų žinias apie tiesą.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 35 skyriaus antraštę. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką pranašas Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas darė, kai gavo šiame skyriuje užrašytą apreiškimą.
-
Kuo buvo užsiėmęs pranašas Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas, kai gavo šį apreiškimą?
Kad paaiškintumėte, kas yra Džozefo Smito vertimo Biblija, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šias dvi pastraipas:
Maždaug 1830 m. vasarą Viešpats įsakė pranašui Džozefui Smitui versti Bibliją. Džozefas Smitas nevertė iš vienos kalbos į kitą, jis neturėjo ir originalaus biblinio rankraščio, kuriuo galėtų remtis. Vietoje to Džozefas skaitė ir nagrinėjo Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo eilutes ir koregavo bei pildė jas taip, kaip įkvėpdavo Šventoji Dvasia. Taigi, tai labiau buvo įkvėptas taisymas nei įprastinis vertimas.
Džozefo Smito vertimas pakeitė daugiau nei 3000 Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo eilučių. Šiuos skirtumus apėmė papildymai (prasmės ar konteksto paaiškinimai arba sugrąžinti pranašų raštai, pvz., Mozės knyga), ištrinti žodžiai, eilučių tvarkos pakeitimas ir visiškas tam tikrų skyrių struktūros pertvarkymas. Daugiau informacijos apie Džozefo Smito vertimą ieškokite Raštų rodyklėje, „Džozefo Smito vertimas (DžSV)“.
Lentoje perrašykite šią lentelę:
|
Doktrinos ir Sandorų 42:56, a išnaša |
Doktrinos ir Sandorų 35; 76; 77; 86; 91 skyrių antraštės Doktrinos ir Sandorų 94:10, b išnaša |
Suskirstykite mokinius į dvi grupes. Kiekvienos grupės paprašykite išstudijuoti medžiagą, pateiktą viename iš stulpelių, ir surasti informacijos apie Džozefo Smito vertimo Bibliją. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių papasakoti, ką sužinojo. Tada užduokite tokį klausimą:
-
Kaip, jūsų manymu, vertimo darbas prisidėjo prie Džozefo Smito dvasinio lavinimosi ir Evangelijos tiesų sugrąžinimo?
Kad padėtumėte mokiniams įvertinti Džozefo Smito darbo verčiant Bibliją poveikį Bažnyčiai, paprašykite mokinių atsiversti „Chronologinį turinį“ (esantį Doktrinos ir Sandorų pradžioje) ir paaiškinkite, kad daugiausiai prie vertimo pranašas darbavosi tarp 1830 m. birželio ir 1833 m. liepos. Tada paklauskite:
-
Kiek Doktrinos ir Sandorų skyrių buvo apreikšta tarp 1830 m. birželio ir 1833 m. liepos? (Pranašas gavo 74 apreiškimus, kurie vėliau buvo įtraukti į Doktriną ir Sandoras.)
Taip pat galite paminėti, kad Brangiajame Perle esančios Mozės ir Džozefas Smitas – Mato knygos irgi priskiriamos Biblijos Džozefo Smito vertimo darbui ir buvo gautos būtent tuo laikotarpiu. Mozės knyga yra pirmųjų aštuonių Pradžios knygos skyrių Džozefo Smito vertimas. Džozefas Smitas, versdamas eilutes apie Henochą, suvokė, kiek daug buvo pašalinta iš Biblijos. Karaliaus Jokūbo Biblijos vertime apie Henochą yra 109, o Mozės knygoje – 5240 žodžių.
-
Ką byloja Džozefo Smito vertimo vaidmuo Sugrąžinime atsižvelgiant į tai, kiek daug apreiškimų buvo gauta tuo metu?
-
Peržvelgę Doktrinos ir Sandorų skyrius, kuriuos jis tuo metu gavo, pasakykite, kokios svarbios doktrinos buvo apreikštos? (Svarbių doktrinų, apreikštų per tą laikmetį, pavyzdžius galite rasti 29, 42, 45, 76, 88 ir 93 skyriuose.)
Pateikite šį teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti:
„Biblijos vertimas buvo svarbi paties pranašo dvasinio lavinimosi ir besivystančio Evangelijos tiesos sugrąžinimo dalis. Peržiūrinėdamas Senąjį ir Naująjį Testamentus, jis dažnai gaudavo apreiškimų, aiškinančių ar išplečiančių Biblijos ištraukas. Taip pranašas iš Viešpaties gavo daug doktrinų, įskaitant tas, kurios dabar yra Doktrinos ir Sandorų 74, 76, 77, 86 ir 91 skyriuose bei dalimis daugelyje kitų Doktrinos ir Sandorų skyrių“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, p. 200).
Paliudykite, kad didelė Viešpaties apreikštų Doktrinos ir Sandorų skyrių dalis tiesiogiai susijusi su Džozefo Smito vertimo Biblijos darbu. Taip pat galite paaiškinti, kad tam tikros Džozefo Smito vertimo dalys buvo išspausdintos 1979 metų PDŠ Karaliaus Jokūbo Biblijos vertime, taip šie svarbūs apreiškimai tapo labiau prieinami ir laimino Bažnyčios narių gyvenimą.
Abraomo Knyga
Paprašykite mokinių peržvelgti Abraomo knygos skyrių įvadus. Trumpai aptarkite Abraomo knygos turinį. Tada paaiškinkite, kad 1835 m. vasarą vyriškis vardu Maiklas Čendleris į Kirtlandą, Ohajo valst., atsivežė keturias egiptietiškas mumijas ir keletą papiruso ritinių su senovės egiptiečių rašmenimis. Bažnyčios nariai nusipirko tas mumijas ir papiruso ritinius. Nors tikslus vertimo metodas nėra žinomas, pranašas Džozefas Smitas per ateinančius mėnesius, po egiptiečių papiruso įsigijimo, išvertė dalį tų rašmenų. 1842 m. kovo pradžioje Abraomo knygos ištraukos buvo išspausdintos Bažnyčios laikraštyje Times and Seasons (vert. „Laikai ir laikotarpiai“). Abraomo knyga vėliau buvo išspausdinta Brangiajame Perle.
Perskaitykite toliau pateiktą santrauką apie Abraomo knygos išėjimą. Paprašykite mokinių įsiklausyti, ką žinome apie vertimo procesą.
Dažnai Abraomo knygos autentiškumą norima paneigti remiantis duomenimis, kad rankraštis (papirusas) nebuvo toks senas, ir todėl Abraomas, gyvenęs 2000 metų prieš Jėzų Kristų, negalėjo būti jo autorius. Džozefas Smitas niekada nesakė, kad Abraomas pats parašė papirusą arba kad šis buvo kilęs iš Abraomo laikų. „Senovės metraščiai dažnai perduodami kaip kopijos arba kopijų kopijos. Abraomo metraštis galėjo būti perrašytas […] vėlesnių rašytojų, panašiai kaip Mormono Knygos pranašai – istorikai Mormonas ir Moronis perrašė ankstesnių pranašų raštus“ (“Translation and Historicity of the Book of Abraham,” Gospel Topics, lds.org/topics).
Galimas dalykas, kad versdamas pranašas Džozefas Smitas dirbo su tomis papiruso dalimis, kurios vėliau buvo sunaikintos. Taigi, „būtų visiškai bergždžia vertinti Džozefo gebėjimą versti papirusą, kai dabar teturime tik dalį papiruso, kurį turėjo jis“ (“Translation and Historicity of the Book of Abraham”). Taip pat galima spėti, kad atidus rašmenų tyrinėjimas leido Džozefui Smitui gauti „apreiškimą apie esminius Abraomo gyvenimo įvykius ir mokymus, kaip kad jis studijuodamas Bibliją jau buvo gavęs apreiškimą apie Mozės gyvenimą“ (“Translation and Historicity of the Book of Abraham”). Nors tiksliai nežinome, kokiu būdu Džozefas Smitas išvertė rašmenis, žinome, kad Abraomo knygą jis išvertė Dievo dovana ir galia.
-
Pateikite kelis pavyzdžius, kaip papildomi, per pranašą Džozefą Smitą gauti, Raštai prisideda prie jūsų supratimo apie Dievo planą Jo vaikams?
Galite paliudyti, kad jeigu mokiniai studijuos doktriniškai reikšmingą Abraomo knygą, Šventoji Dvasia jiems paliudys apie jos svarbą ir autentiškumą.
Doktrinos ir Sandorų 1:38; 68:3–5
Nuolatinis apreiškimas gaunamas per gyvuosius pranašus
Paprašykite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 1:38, o kitą – Doktrinos ir Sandorų 68:4 ir po to likusiųjų paklauskite, ko jie išmoko iš šių ištraukų. (Mokiniai turėtų atpažinti tokį principą: kai Viešpaties tarnai kalba Šventosios Dvasios galia, jų žodžiai perteikia Viešpaties valią.)
-
Kokie jūsų išgyvenimai padėjo pajusti dėkingumą už tai, kad mūsų dienomis Viešpats nuolat lieja apreiškimą?
Paaiškinkite, kad Bažnyčioje tam tikri apreiškimai, kuriuos gavo pastarųjų dienų pranašai, yra kanonizuoti (priimami kaip Šv. Raštas) per bendro sutikimo įstatymą (žr. DS 26:1–2). Bažnyčios nariai prašomi palaikyti pranašą ir apaštalus, kai šie nutaria į Raštus įterpti apreiškimą. Pavyzdžiui, 1978 m. spalio Visuotinėje konferencijoje Bažnyčios nariai palaikė pranašą ir apaštalus prie kanono pridedant 2 Oficialų Pareiškimą, kuriuo buvo paskelbta, kad kunigystę gali gauti visi verti nariai vyrai.
Paprašykite mokinius atsisukti į greta sėdintį asmenį ir trumpai aptarti, ką jie sakytų žmogui, kuris tiki, kad Raštų kanonas yra uždarytas, ir mes negalime gauti papildomų Raštų iš Dievo.
Pamoką baikite, paprašydami mokinių apmąstyti, ką jie galėtų padaryti, kad sustiprintų savo liudijimą, jog dangūs yra atviri ir kad Viešpats mūsų dienomis nuolat apreiškia Savo žodį.