26 pamoka

Apreiškimas apie kunigystę

Įvadas

20-ajame amžiuje misionieriškam darbui pasklidus po visą pasaulį, Bažnyčios vadovai meldė vadovavimo, ką daryti dėl apribotos teisės į kunigystę ir šventyklos apeigas iš Afrikos kilusiems Bažnyčios nariams. Prezidentas Spenseris V. Kimbolas, jo patarėjai Pirmojoje Prezidentūroje ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai galutinį apreiškimą gavo 1978 m. birželio 1 d. Solt Leik Sičio šventykloje. Per šią pamoką mokiniai geriau supras, kaip remiantis tikėjimu spręsti Evangelijos klausimus, ir sužinos šio dieviško apreiškimo gavimo aplinkybes ir tiesas.

Pagalbiniai skaitiniai

Gordon B. Hinckley, “Priesthood Restoration,” Ensign, Oct. 1988, 69–72.
“Race and the Priesthood,” Gospel Topics, lds.org/topics.
Ahmad Corbitt, “A Personal Essay on Race and the Priesthood,” parts 1–4, Perspectives on Church History series, history.lds.org/section/perspectives-on-church-history.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Įžanga į 2 Oficialų pareiškimą

Spręsti Evangelijos klausimus tikėjimu

Nupasakokite mokiniams tokią situaciją:

Vieną dieną po pamokų į Skotą kreipėsi kitas Bažnyčios narys, kuriam neseniai kilo klausimų apie Evangelijos doktriną. Skotas jautė, kad pagelbėjo draugui, tačiau kiek vėliau susimąstė, ką kitą kartą atsakydamas Bažnyčios nariui į panašų klausimą darytų kitaip.

Paklauskite mokinių, ką darė jie, kai turėdami klausimų apie Bažnyčios doktriną į juos nuoširdžiai kreipėsi Bažnyčios nariai.

Pasidalinkite su mokiniais šiuo Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginiu:

„Teiravimasis yra liudijimo gimtinė. Kai kurie gali jaustis nepatogiai arba neverti, nes jiems kyla gilesni klausimai apie Evangeliją, tačiau jie neturėtų taip jaustis. Klausimų uždavimas nėra silpnumo ženklas; tai yra augimo pirmtakas.

Dievas įsakė ieškoti atsakymų į mums kylančius klausimus ir tik prašo, kad ieškotume „nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų“ [Moronio 10:4]. Kai tai darome, „Šventosios Dvasios galia“ mums gali būti atskleista tiesa apie viską [Moronio 10:5].

Nebijokite, užduokite klausimus. Būkite smalsūs, tačiau neabejokite! Visuomet tvirtai laikykitės jau turimų tikėjimo ir šviesos“ (“The Reflection in the Water” [Church Educational System fireside for young adults, Nov. 1, 2009], 7, ldschurchnewsarchive.com).

Ko tokio, kas galėtų padėti besiteiraujantiems apie Bažnyčios doktriną, istoriją arba socialinius klausimus, moko Prezidentas Uchtdorfas? (Padėkite mokiniams suprasti šį principą: Jei naudosime tikėjimą Jėzumi Kristumi, Dangiškasis Tėvas galiausiai atsakys į mūsų nuoširdžius klausimus.)

Paaiškinkite, kad vienas iš kai kuriems Bažnyčios nariams kylančių klausimų, susijusių su istorija, yra apie Bažnyčios politiką, maždaug nuo 1850-ųjų iki 1978-ųjų ribojusią teisę suteikti kunigystę iš Afrikos kilusiems vyrams. Tuo metu visiems juodaodžiams, tiek vyrams, tiek moterims, buvo uždrausta dalyvauti šventyklos apdovanojimo ir užantspaudavimo apeigose. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti ištrauką iš 2 Oficialaus pareiškimo įžangos (pareiškimas yra knygoje „Doktrina ir Sandoros“). Paprašykite mokinius pagalvoti, kaip ši informacija gali praversti tiems, kurie turi su šiuo laikotarpiu susijusių klausimų.

Mormono Knygoje mokoma, kad „Dievui visi yra vienodi“, įskaitant „juod[ą] ir balt[ą], verg[ą] ir laisv[ąjį], vyr[ą] ir moter[į]“ (2 Nefio 26:33). Nuo pat Bažnyčios įkūrimo daugelyje šalių visų rasių ir etninių grupių žmonės galėjo krikštytis ir gyveno būdami ištikimi Bažnyčios nariai. Džozefui Smitui gyvam esant, į kunigystę buvo įšventinti keli juodaodžiai vyrai. Ankstyvuoju Bažnyčios istorijos laikotarpiu Bažnyčios vadovai nustojo teikti kunigystę iš Afrikos kilusiems juodaodžiams. Bažnyčios užrašuose šis pasirinkimas nėra paaiškintas“ (2 Oficialaus pareiškimo įžanga).

Kokios šiame pareiškime esančios svarbios tiesos gali praversti ieškantiems paaiškinimo apie šį reikalą?

Atkreipkite dėmesį į paskutinį sakinį: „Bažnyčios užrašuose šis pasirinkimas nėra paaiškintas.“ Nors kai kurie žmonės gali kelti prielaidas apie tai, kodėl iš Afrikos kilę vyrai kurį laiką nebuvo įšventinami į kunigystę, šios priežastys greičiausiai bus klaidingos. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Jei studijuodami Raštus mintyse kelsite klausimą „Kodėl Viešpats įsakė tai arba tai?“, pamatysite, kad priežastys nurodomos mažiau negu vienam įsakymui iš šimto. Viešpačiui nėra būdinga nurodyti priežastis. Mes [mirtingieji] galime apreiškimus sieti su tam tikromis priežastimis. Mes galime įstatymus sieti su tam tikromis priežastimis. Taip darydami liekame vieni patys. Kai kurie žmonės su tam tikromis priežastimis siejo tai, ką aptarinėjame dabar [rasę ir kunigystę], ir jie labai stipriai klydo. […]

[…] Nekartokime praeities klaidų, nei kalbėdami apie šį, nei apie kurį kitą atvejį, ir nesistenkime apreiškimų sieti su tam tikromis priežastimis. Priežastys didele dalimi tėra žmonių išmonė“ (Life’s Lessons Learned [2011], 68–69).

Kodėl būtų išmintingiausia nespekuliuoti kalbant apie iš Afrikos kilusių žmonių neįšventinimo į kunigystę ar negalėjimo gauti šventyklos apeigų iki 1978 m. priežastis? (Žmogaus suvokimas ribotas, o Dievas mums priežasčių neatskleidė.)

Atkreipkite dėmesį, kad Bažnyčia neigia ankstesnes su šiuo reikalu susijusias teorijas, pavyzdžiui, tai, kad juoda oda yra dieviškos nemalonės ar prakeiksmo ženklas; ar kad juoda oda reiškia, jog ikimirtingajame gyvenime buvo nusidėta; kad mišrios rasės santuokos yra nuodėmė; kad juodaodžiai ar kokios kitos rasės ar etninės grupės žmonės yra menkesni už visus kitus. Šių laikų Bažnyčios vadovai vienareikšmiškai smerkia bet kokią, tiek ankstesnių, tiek šių dienų, rasizmo apraišką. (Žr. “Race and the Priesthood,” Gospel Topics, lds.org/topics.)

Kaip žmonių tikėjimas Jėzumi Kristumi gali padėti atsakyti į jiems kylančius klausimus ar domėjimąsi tuo, kodėl iki 1978 m. buvo ribojama teisė į kunigystę?

2 Oficialus pareiškimas

Kunigystės ir šventyklos palaiminimai suteikiami kiekvienam vertam Bažnyčios nariui

Paaiškinkite, kad iki 1978 m. tūkstančiai įvairiose šalyse gyvenančių iš Afrikos kilusių žmonių sužinojo apie sugrąžintosios Evangelijos teisingumą. Vadovams į Solt Leik Sitį laiškus siuntė daugybė nepakrikštytų atsivertusiųjų iš Nigerijos ir Ganos, prašydami atsiųsti misionierius į Afriką. Bažnyčios vadovai daugybę metų pamaldžiai mąstė apie šį reikalą, tačiau jautė, kad laikas siųsti misionierius į Afriką dar neatėjo. Brazilijoje ištikimi juodaodžiai nariai prisidėjo prie 1975 m. paskelbtos San Paulo šventyklos statybų, nors suprato, kad jie į šventyklą įžengti negalės.

Praneškite mokiniams, kad 2 Oficialiuoju pareiškimu oficialiai pranešamas apreiškimas, kurį gavo Prezidentas Spenceris V. Kimbolas, jo Patarėjai Pirmojoje Prezidentūroje ir dešimt Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių. Šis apreiškimas gautas 1978 m. birželio 1 d. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pirmosios pastraipos dalį, prasidedančią iš karto po žodžių „Brangūs broliai“. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Bažnyčios vadovai teigė matę.

Ką Bažnyčios vadovai matė vykstant visoje žemėje?
Ką, matydami Viešpaties darbo plitimą, Bažnyčios vadovai buvo įkvėpti daryti?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti kitą pastraipą, prasidedančią žodžiu „Žinodami“. Pakvieskite mokinius surasti, kokių priemonių ėmėsi Bažnyčios vadovai, įgyvendindami savo įkvėptus troškimus. Paklauskite:

Kokių priemonių ėmėsi Prezidentas Spenseris V. Kimbolas ir kiti Bažnyčios vadovai, įgyvendindami savo įkvėptus troškimus?
Remdamiesi pirmomis šios pastraipos eilutėmis, atsakykite į klausimą: ką apie teisės į kunigystę ribojimą žinojo Bažnyčios vadovai? (Jie žinojo, kad atitinkamu metu visi verti vyrai turės galimybę gauti kunigystę.)

Paaiškinkite, kad dar prieš daug metų iki 1978 m. Pirmoji Prezidentūra ir Dvylika Apaštalų, žinodami, jog norint kažką keisti reikia gauti apreiškimą, apsvarstė teisės į kunigystės ribojimo klausimą ir dėl to meldėsi. Pateikite šį Prezidento Spenserio V. Kimbolo (1895–1995) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

„Kasdien santūriai ir rimtai nusiteikęs pats vienas pakildavau į aukštutinį šventyklos kambarį ir ten liedavau sielą, ir siūlydavau galimą programos įgyvendinimą. Norėjau vykdyti Jo valią. Pasakodavau Jam apie tai ir sakydavau: „Viešpatie, tenoriu to, kas teisu. Planuojame ne tam, kad įspūdingai judėtume į priekį. Mes tik norime to, ko nori Tu, ir norime, kad tai vyktų tada, kai to nori Tu, bet ne anksčiau“ (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 238).

Ką iš Prezidento Kimbolo žodžių sužinome apie tai, kaip pranašai siekia apreiškimo? (Mokiniams atsakius, lentoje galite užrašyti šią tiesą: Pranašai, vadovaudami Bažnyčiai, siekia Viešpaties valios.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti porą 2 Oficialaus pareiškimo pastraipų, pradedant žodžiais „Jis išgirdo mūsų maldas“. Kitiems pasiūlykite ieškoti, ką Viešpats atsakė į Prezidento Kimbolo, jo patarėjų Pirmojoje Prezidentūroje ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo maldas.

Koks buvo Viešpaties atsakymas į Savo pranašo maldas? (Pabrėžkite šiuo apreiškimu iš Viešpaties gautą žinią: Jėzaus Kristaus Evangelijos palaiminimai yra skirti visiems Dangiškojo Tėvo vaikams.)

Norėdami padėti mokiniams geriau suprasti, kaip 2 Oficialiame pareiškime užrašytas apreiškimas buvo gautas, pasidalinkite šiuo Prezidento Gordono B. Hinklio (1910–2008), buvusio šventykloje tą dieną, kai buvo gautas šis apreiškimas, teiginiu:

„Kambaryje tvyrojo iškilminga šventumo atmosfera. Man atrodė, kad atsivėrė kanalas, jungiantis dangaus sostą ir klauptą, kur drauge meldėsi Dievo pranašas ir jo Broliai. Ten buvo Viešpaties Dvasia. Ir Šventosios Dvasios galia tas pranašas gavo patvirtinimą, kad tai, dėl ko jis meldėsi, yra teisu, kad jau laikas ir kad nuo šiol nuostabūs kunigystės palaiminimai turėtų būti suteikti visiems vertiems vyrams neatsižvelgiant į jų kilmę. […]

Mes visi žinojome, kad atėjo metas permainoms ir kad šis sprendimas atėjo iš dangaus. Atsakymas buvo aiškus. Tarp mūsų buvo tobula vienybė, mes visi patyrėme tą patį ir visi žinojome tą patį“ (“Priesthood Restoration,” Ensign, Oct. 1988, 70).

Paaiškinkite, kad netrukus po to, kaip buvo gautas teisės į kunigystę ribojimo nutraukimo apreiškimas, į Afriką buvo išsiųsti misionieriai. Nuo to laiko tame kontinente buvo pastatytos šventyklos, suorganizuota daugiau negu šimtas kuolų, ir šimtai tūkstančių žmonių gavo šventyklos apeigas tiek sau, tiek savo mirusių protėvių labui. (Pavyzdžių ieškokite: “Mormons in Africa: A Bright Land of Hope,” mormonnewsroom.org; “Emerging with Faith in Africa,” 1–3 dalys, lds.org/prophets-and-apostles/unto-all-the-world.)

Pateikite šį vyresniojo Raselo M. Nelsono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite vieno mokinio jį garsiai perskaityti:

„Ištikimieji yra surenkami į Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią visuose žemynuose ir visose jūros salose. Kultūrinių ypatumų, kalbos, lyties ir veido bruožų skirtumai nublanksta, kai nariai pasineria į mylimo Gelbėtojo tarnystę. Išsipildė Pauliaus žodžiai: „Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.

Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ [Galatams 3:27–28].

Žmonių bendrumas vertinamas tik tuomet, kai suvokiama tikroji Dievo Tėvystė. Toks suvokimas įkvepia statyti bendravimo tiltus, o ne atskiriančias sienas“ (“Teach Us Tolerance and Love,” Ensign, May 1994, 70).

Kaip Evangelija padeda mums susivienyti su įvairių kultūrų žmonėmis?
Kada esate matę, kaip iš įvairių kultūrų kilę Bažnyčios nariai tampa vieningi ir pradeda bendradarbiauti?

Baigdami pamoką paskatinkite mokinius pamąstyti apie tai, ką jie atsakytų, jeigu kas paklaustų, kodėl kurį laiką Bažnyčia nešventino į kunigystę iš Afrikos kilusių vyrų. Patvirtinkite, kad pasakojant kitiems yra priimtina pasakyti, kad nežinome, kodėl teisė į kunigystę buvo pradėta riboti ir kad galime pasidalinti turimu žinojimu bei liudijimu.

Mokiniams skirti skaitiniai

2 Nefio 26:33; 2 Oficialus pareiškimas.
“Race and the Priesthood,” Gospel Topics, lds.org/topics.