16 pamoka

Mirusiųjų išpirkimas

Įvadas

Kaip visų dalykų Atstatymo dalį, šiuo laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpiu Viešpats per Pranašą Džozefą Smitą atkūrė mirusiųjų išpirkimo doktriną. Ši doktrina buvo atkurta „eilutė po eilutės“. Mirusiųjų išpirkimo darbas yra svarbus tiek gyviesiems, tiek mirusiesiems, ir kalbėdamas apie jį Pranašas Džozefas Smitas mokė: „Didžiausia atsakomybė šiame pasaulyje, kurią mums uždėjo Dievas, yra ieškoti savo mirusiųjų.“ (Bažnyčios Prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 455).

Pagalbiniai skaitiniai

• Ričardas G. Skotas, „Mirusiųjų išpirkimo džiaugsmas“, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.

• D. Todd Christofferson, “The Redemption of the Dead and the Testimony of Jesus,” Ensign, Nov. 2000, 9–12.

• Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 41 skyrius. „Tapkime gelbėtojais ant Sionės kalno“, p. 451–460.

• Matthew S. McBride, „Letters on Baptism for the Dead: D&C 127, 128,“ Revelations in Context series, May 29, 2013; history.lds.org.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 137

Pranašo Džozefo Smito regėjimas apie celestialinę karalystę

Papasakokite mokiniams šį istorinį kontekstą:

„1823 m. lapkritį Alvinas Smitas, vyriausias Liusės Mak ir Džozefo Smito vyresniojo sūnus, staiga sunkiai susirgo ir gulėjo mirties patale. Alvinas buvo 25-erių metų amžiaus stiprus ir pajėgus jaunas vyras, sunkiu darbu labai prisidėjęs prie šeimos finansinio stabilumo. Jo motina apibūdino jį kaip „nepaprastai gero būdo jaunuolį […] laimin[usį] aplinkinius kiekvieną savo gyvenimo valandą“. […]

Žinodamas, kad miršta, Alvinas pasišaukė brolius bei seseris ir kalbėjosi su kiekvienu iš jų. Džozefui, kuris buvo beveik 18-os ir dar nebuvo gavęs aukso plokštelių, Alvinas pasakė: „Noriu, kad būtum geras ir darytum viską, ką gali, kad gautum metraščius. Ištikimai klausyk nurodymų ir laikykis kiekvieno gauto įsakymo. […]“

Alvinui mirus, šeima paprašė Palmyroje, Niujorko valst., tarnaujantį presbiterionų dvasininką patarnauti laidotuvėse. Kadangi Alvinas nebuvo to dvasininko susirinkimo narys, tas dvasiškis savo pamoksle pareiškė, kad Alvinas negali būti išgelbėtas. Viljamas Smitas, jaunesnis Džozefo brolis, pasakojo: „[Dvasininkas] […] labai stipriai pabrėžė, kad Alvinas nuėjo į pragarą, nes nebuvo bažnyčios narys; bet jis juk buvo geras, ir mano tėvui tie žodžiai nepatiko“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, [2010], 387).

• Kadangi Alvino mirties metu mirusiųjų išpirkimo doktrina dar nebuvo atkurta, kaip manote, kodėl Smitų šeima nerimavo dėl Alvino išgelbėjimo?

Pasakykite mokiniams, jog ši pamoka padės jiems suprasti, kad Viešpats mirusiųjų išpirkimo doktriną apreiškė palaipsniui, eilutę po eilutės. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137 skyriaus įvadą. Paaiškinkite, kad šis apreiškimas gautas likus vos keliems mėnesiams iki Kirtlando šventyklos pašventinimo. (Galite atkreipti dėmesį, kad 2013 m. išleistoje Doktrinos ir Sandorų knygoje buvo pakeistas 137 skyriaus įvadas.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137:1–6 eilutes, kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą. Aptarkite šiuos klausimus:

• Ką Džozefas Smitas regėjo celestialinėje karalystėje? (Galbūt mokiniams būtų įdomu sužinoti, kad tuo metu Džozefo tėvas ir motina tebebuvo gyvi; iš tikrųjų, jo tėvas šio regėjimo metu buvo kambaryje su juo.)

• Kodėl, pasak 6 eilutės, Džozefas Smitas stebėjosi pamatęs celestialinėje karalystėje Alviną? (Galite priminti mokiniams, kad šis apreiškimas buvo gautas keleriais metais anksčiau, negu Džozefas Smitas sužinojo mirusiųjų išpirkimo doktriną.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137:7–9. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti doktriną, padėjusią pastarųjų dienų šventiesiems geriau suprasti Dievo planą, susijusį su Jo vaikų gelbėjimu.

• Kas Dievo plane numatyta tokiems žmonėms, kurie, kaip Alvinas Smitas, mirė neturėję galimybės priimti Jėzaus Kristaus Evangelijos arba krikšto apeigų? (Mokiniams dalinantis mintimis, padėkite jiems atpažinti šią doktriną: Visi žmonės, kurie mirė be pažinimo apie Evangeliją, tačiau, jeigu būtų turėję galimybę ją išgirsti, būtų ją priėmę, paveldės celestialinę karalystę.

• Ko ši doktrina moko jus apie Dangiškąjį Tėvą ir Jo meilę Savo vaikams?

• Kada ši doktrina padėjo jums rasti paguodą? Kada jums yra tekę matyti, kaip kiti, pavyzdžiui, tie, kuriuos mokėte misijoje, randa paguodą suprasdami šią doktriną?

Doktrinos ir Sandorų 124:30–34; 127:5–8; 128:1–18; 138:28–37

Įvairios apeigos už mirusiuosius

Pirmąjį kartą krikšto už mirusiuosius doktriną Pranašas Džozefas Smitas paminėjo Seimūro Bransono laidotuvėse, vykusiose 1840 m. rugpjūčio 15 d., netrukus po to, kai šventieji įsikūrė Navū, Ilinojaus valstijoje. Sužinoję šią doktriną, Bažnyčios nariai nustebo ir susižavėjo. Keletą mėnesių po šio paskelbimo šventieji krikštus už savo mirusiuosius atlikdavo šalia esančioje Misisipės upėje (žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, 401; Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 251).

• Kuo šis pamokslas papildė supratimą apie Dangiškojo Tėvo planą, skirtą Jo vaikų išgelbėjimui? (Mokiniams atsakinėjant, lentoje užrašykite šią tiesą: Gelbėjančias krikšto apeigas galima atlikti dėl tų, kurie mirtingajame gyvenime Evangelijos nepriėmė.)

• Kaip manote, kaip būtumėte reagavę pirmą kartą šiuo Evangelijos laikotarpiu išgirdę Pranašą Džozefą Smitą kalbant apie krikšto už mirusiuosius doktriną?

Paaiškinkite, kad 1841 m. spalį vykusioje visuotinėje Bažnyčios konferencijoje Pranašas Džozefas Smitas paskelbė, kad Viešpats pageidauja, jog šventieji nebeatlikinėtų krikštų už mirusiuosius, kol bus galima krikštyti Jo namuose (žr. DS 124:29–34). 1841 m. lapkričio 8 d. Brigamas Jangas, tuometinis Dvylikos Apaštalų Kvorumo Prezidentas, pašventino dar nebaigtos statyti Navū šventyklos krikštyklą, ir Bažnyčios nariai pradėjo vykdyti vikarinio krikšto už mirusiuosius darbą.

Paprašykite mokinių perskaityti Doktrinos ir Sandorų 127 skyriaus įvadą, kuriame paaiškinama, kad 127 skyrius – tai Pranašo Džozefo Smito laiškas šventiesiems, kuriame išdėstyti nurodymai vesti užrašus apie už mirusiuosius atliktus krikštus. Paaiškinkite, kad maždaug po savaitės Džozefas parašė dar vieną laišką, susijusį su krikštais už mirusiuosius, kurį dabar galima rasti Doktrinos ir Sandorų 128 skyriuje.

Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas. (Nerašykite skliausteliuose esančios informacijos – ji skirta jums, mokytojui.)

Doktrinos ir Sandorų 127:5–7; 128:8 (Kai apeiga atliekama kunigystės įgaliojimu ir vedamas deramas žurnalas, ta apeiga yra saistanti tiek žemėje, tiek danguje.)

Doktrinos ir Sandorų 128:6–7 (Apeigų už mirusiuosius aprašai bus įtraukti tarp knygų, iš kurių bus teisiami mirusieji.)

Doktrinos ir Sandorų 128:15, 17–18 (Mūsų mirusių protėvių išpirkimo darbas yra būtinas mūsų išgelbėjimui.)

Skirkite mokiniams laiko perskaityti visas lentoje užrašytas ištraukas. Paprašykite jų surasti doktrinas, padėjusias mums geriau suprasti, kas Dievo plane numatyta dėl mirusiųjų išpirkimo. Pakvieskite mokinius apibendrinti, kokios doktrinos apie mirusiųjų išpirkimą mokoma kiekvienoje ištraukoje. Paprašykite kelių mokinių surašyti tai lentoje, šalia ištraukų nuorodų. Atkreipkite dėmesį, kad Doktrinos ir Sandorų 127 ir 128 skyriuose esantys apreiškimai iliustruoja dažnai Evangelijos sugrąžinime randamą pavyzdį apie tai, jog Viešpats tiesą apreiškia ne visą iš karto, o eilutė po eilutės.

Paaiškinkite mokiniams, kad, praėjus daugeliui metų po šio apreiškimo gavimo, Viešpats apie mirusiųjų gelbėjimo planą suteikė dar daugiau supratimo. 1918 m. Prezidentas Džozefas F. Smitas matė regėjimą, susijusį su mirusiųjų išpirkimu. Šis regėjimas jam buvo atskleistas gedint tų metų pradžioje mirusio sūnaus Hairumo M. Smito, kuris tarnavo Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariu.

Pakvieskite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 138:28–37 ir surasti, kokios su mirusiųjų išpirkimu susijusios tiesos buvo apreikštos Prezidentui Džozefui F. Smitui.

• Ko šiose eilutėse mokoma apie mirusiųjų išpirkimą? (Mokiniams dalinantis rastomis tiesomis, įsitikinkite, kad jie supranta šią tiesą: Jėzus Kristus vadovauja teisiems pasiuntiniams, mokantiems Evangelijos tuos, kurie yra dvasių kalėjime.)

• Kaip šios papildomos tiesos padeda suprasti, kodėl mirusieji be Evangelijos apeigų, tokie kaip Alvinas Smitas, gali paveldėti celestialinę karalystę?

Tada perskaitykite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Būdami atkurtosios Kristaus Bažnyčios nariai, turime sandora patvirtintą atsakomybę ieškoti savo protėvių ir už juos atlikti gelbėjančias Evangelijos apeigas. „Jie be mūsų negali būti padaryti tobuli“ (Hebrajams 11:40; taip pat žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, 457). Ir „nei mes negalime be savo mirusiųjų būti padaryti tobuli“ (DS 128:15)“ („Vaikų širdys atsigręš“, 2011 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga ).

• Kodėl turėtume teikti pirmenybę mirusiųjų gelbėjimui?

• Kaip gelbstinčių apeigų parūpinimas giminaičiams padeda tapti tobuliems tiek mums, tiek jiems?

Garsiai perskaitykite šį vyresniojo Raselo M. Nelsono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Šventyklos ir šeimos istorijos darbas turi galią laiminti už uždangos esančius žmones, ir ta pati galia laimina ir gyvuosius. Jis grynina tuos, kurie tą darbą dirba. Jie, tiesiogine to žodžio prasme, padeda išaukštinti savo šeimas” („Meile sujungtos kartos“, 2010 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga ).

• Kaip mirusiųjų išpirkimo doktrina liudija apie visa apimantį Jėzaus Kristaus Apmokėjimą?

Perskaitykite šį vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Pranašui Džozefui Smitui Viešpats apreiškė taurią doktriną apie šventas krikšto apeigas. Toji šviesa atėjo tuomet, kai kitos krikščionių bažnyčios mokė, kad mirtis neatšaukiamai, visam laikui nulemia sielos likimą. Jos mokė, kad pasikrikštiję yra apdovanojami nesibaigiančiu džiaugsmu, o kiti susidurs su amžina kančia, be išpirkimo vilties. […]

Ši šlovingoji doktrina yra dar vienas liudijimas apie visa apimančią Jėzaus Kristaus Apmokėjimo prigimtį. Išgelbėjimą Jis parūpino kiekvienai atgailaujančiai sielai. Jo Apmokėjimas nugalėjo mirtį, tad Jis leidžia, kad verti mirusieji vikariškai gautų visas išgelbėjimo apeigas“ („Mirusiųjų išpirkimo džiaugsmas“, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kokie patyrimai padėjo jums suprasti, kad dalyvauti mirusiųjų išpirkimo darbe yra svarbu?

• Kaip išaugo jūsų liudijimas dėl to, kad dalyvavote mirusiųjų išpirkimo darbe? (Paskatinkite kelis mokinius pasidalinti savo liudijimais.)

Paraginkite mokinius pamąstyti, kaip jie galėtų dalyvauti didžiame mirusiųjų išpirkimo darbe, ar atliekant šeimos istorijos paiešką, ar atstovaujant mirusįjį atliekant dėl jo šventyklos apeigas. Pasidalinkite liudijimu apie tai, kad šių dienų šventykloje atliekamo darbo dėka visi Dangiškojo Tėvo vaikai gali gauti visas išgelbėjimui būtinas apeigas.

Mokiniams skirti skaitiniai

• Doktrinos ir Sandorų 124:30–41; 127:1–9; 128:1–18; 137:1–10; 138:28–37.

• Ričardas G. Skotas, „Mirusiųjų išpirkimo džiaugsmas“, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.