14 pamoka. Kirtlando šventykla ir kunigystės raktai
14 pamoka
Kirtlando šventykla ir kunigystės raktai
Įvadas
Po maždaug tris metus trukusių sunkumų ir finansinių aukų, 1836 m. kovo 27 d., buvo pašventinta Kirtlando šventykla. Pašventinimas buvo lydimas stebuklingų įvykių, o praėjus savaitei dangiškasis pasiuntinys Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui sugrąžino kunigystės raktus. Šie raktai yra išskirtinis Bažnyčios bruožas ir laimina milijonus į Bažnyčią susirinkusių žmonių.
Pagalbiniai skaitiniai
Džefris R. Holandas, „Pats išskirtiniausias mūsų bruožas“, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.
Deividas A. Bednaris, „Garbingai išlaikyti vardą ir padėtį“, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.
13 skyrius. “Glorious Days in Kirtland, 1834–1836,”Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 153–68.
Parodykite mokiniams paveikslėlį Kirtlando šventykla (žr. Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 117; taip pat žr. tinklalapyje LDS.org). Paaiškinkite, kad beveik trejus metus šventieji dirbo ir aukojosi, kad pastatytų Kirtlando šventyklą. Tai darydami jie pamatė išpildymą Viešpaties pažado, kad jeigu laikysis Jo įsakymų, jie „turės galią [ją] pastatyti“ (DS 95:11). 1836 m. kovo 27 d. šventyklos pašventinime dalyvavo beveik tūkstantis žmonių. Pašventinimo malda, kurią Džozefas Smitas gavo per apreiškimą, užrašyta Doktrinos ir Sandorų 109 skyriuje.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:1–5. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ypač atkreipti dėmesį į frazes, apibūdinančias šventųjų aukas, kurių prireikė, kad pastatytų šventyklą. Paskui užduokite šiuos klausimus:
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šventųjų pasiaukojimą, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šią santrauką:
Nuo 1833 m. birželio iki 1836 m. kovo vyrai ir moterys darbavosi petys į petį, kad pastatytų Viešpaties namus. Vieni mūrijo, kiti vilko akmenis, treti verpė siūlus ir siuvo drabužius darbininkams, dar kiti Viešpaties namams siuvo užuolaidas. Jie visa tai darė, „idant Žmogaus Sūnus turėtų kur apreikšti save savo žmonėms“ (DS 109:5). Kai kurie pastarųjų dienų šventieji, pvz., Džonas Taneris, šventyklos statymui atidavė didžiąją savo turto dalį. Gali būti, kad šventyklos statybos kainavo apie 40,000 JAV dolerių, kas tais laikais buvo labai didelė suma. Nepaisant kainos ir aukų, Šventieji buvo ištikimi savo darbuose ir pakluso šiam Viešpaties įsakymui (žr. DS 95:11). Kirtlando šventykla buvo meilės darbo vaisius, pareikalavęs paklusnumo, pasiaukojimo ir tikėjimo.
Kokių aukų šiais laikais prašoma iš mūsų, kad galėtume mėgautis šventyklos palaiminimais?
Kokias palaimas patiriame savo gyvenime, kai aukojamės, kad atliktume Viešpaties darbą?
Kad padėtumėte atsakyti į šį klausimą, pateikite sesers Kerolės B. Tomas iš Visuotinės Merginų organizacijos prezidentūros teiginį. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį teiginį:
„Aukojimasis yra nuostabus principas. Kai noriai aukojame savo laiką bei talentus ir visa, ką turime, tai tampa viena iš tyriausių mūsų garbinimo išraiškų. Jis mumyse gali pažadinti gilią meilę vieni kitiems ir mūsų Gelbėtojui Jėzui Kristui. Per aukojimąsi mūsų širdys gali patirti permainą; mes gyvename labiau pagal Dvasią ir mažiau trokštame pasaulio dalykų“ (“Sacrifice: An Eternal Investment,” Ensign, May 2001, 64).
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:12–13 bei 20–21 ir išsiaiškinti, kaip šioje maldoje apibūdinama šventa šventyklos prigimtis. Paprašykite mokinių papasakoti, kas šiose eilutėse jiems labiausiai įsiminė.
Papasakokite, kad pašventinimo maldoje Džozefas Smitas Viešpaties maldavo konkrečių palaiminimų. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:12–15, 22–28. Likusiuosius paraginkite sekti skaitomą tekstą ir surasti paminėtus palaiminimus, kuriuos gauna tie, kurie šventykloje garbina būdami verti. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti jiems įspūdį palikusius svarbius žodžius ir frazes. Tada aptarkite šiuos klausimus:
Kuris iš jūsų pažymėtų palaiminimų jums reikšmingiausias? Kodėl?
Kokių doktrinų ar principų galime pasimokyti iš šių eilučių? (Įsitikinkite, kad mokiniai atpažįsta šį principą: jeigu ištikimai garbinsime šventykloje, galėsime gauti didesnę apsaugą ir galią prieš šio pasaulio nedorybę.)
Pateikite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
„Prašau jūsų, kad apmąstytumėte [Doktrinos ir Sandorų 109:24–28], atsižvelgdami į dabartinį priešininko siautėjimą ir […] savo pasiryžimą priimti Jėzaus Kristaus vardą bei pažadėtą apsaugos palaiminimą garbingai išlaikiusiems vardą ir padėtį šventoje šventykloje. Svarbiausia, kad šie sandorų palaiminimai yra skirti visoms kartoms ir visai amžinybei. Kviečiu jus šias Raštų ištraukas periodiškai studijuoti ir su malda apmąstyti galimą jų pritaikymą savo gyvenime bei šeimoje.
Neturėtume stebėtis, kad Šėtonas stengiasi sukliudyti šventyklos garbinimo apeigoms ir darbui ar kompromituoti tai. Velnias neapkenčia Viešpaties namuose esančio tyrumo ir galios. O toji apsauga, kurią visi galime įgyti per šventyklos apeigas ir sandoras, yra didelė kliūtis nelabiems Liuciferio kėslams“ („Garbingai išlaikyti vardą ir padėtį“, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Ar esate po garbinimo šventykloje pajutę dvasinės galios antplūdį? Apibūdinkite tai.
Paprašykite mokinių apmąstyti, ką jie gali daryti, kad gautų daugiau palaiminimų, pažadėtų tiems, kurie ištikimai garbina šventykloje. Priminkite mokiniams, kad jeigu jie apmąstys Raštus ir pranašų žodžius, jų širdis ir protas bus atviresni Viešpaties įkvėpimui.
Kirtlando šventykloje apsireiškia Jėzus Kristus, Mozė, Elijas ir Elija
Paaiškinkite, kad Dievas už šventųjų pasiaukojimą statant Kirtlando šventyklą apdovanojo juos išliedamas gausybę dvasinių pasireiškimų pašventinimo dienomis ir po jų. Jei pakanka laiko, pasidalinkite keliais pasakojimais iš (“Glorious Days in Kirtland, 1834–36”) trylikto Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2 leid., skyriaus (2003 m. Bažnyčios švietimo sistemos vadovėlis), o konkrečiai, pasakojimais, esančiais skyrelyje „A Pentecostal Season“ (vert. Sekminių metas) (p. 164–167). Pasakykite mokiniams, kad galbūt reikšmingiausias įvykis nutiko 1836 m. balandžio 3 d., savaitę po šventyklos pašventinimo.
Kam buvo duotas šis regėjimas? Ką prieš šį regėjimą veikė Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis?
Paaiškinkite, kad pirmosiose Doktrinos ir Sandorų 110 skyriaus eilutėse aprašomas Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui atvertas šlovingas regėjimas Gelbėtojo, kuris jiems pasirodė, kad paskelbtų, jog priima Kirtlando šventyklą. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti šias eilutes ir rasti svarbias tiesas, susijusias su Gelbėtoju ir šventykla. Skyrę pakankamai laiko, paklauskite:
Kas šiose eilutėse jums reikšminga? Kodėl?
Pasak 6 eilutės, Gelbėtojas pareiškė: „tedžiūgauja širdys visų mano žmonių.“ Kaip manote, kokia tuo metu buvo šventųjų džiūgavimo priežastis?
Paaiškinkite, kad užsivėrus Gelbėtojo regėjimui, po jo sekė ir kiti regėjimai. Tuose regėjimuose Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui vienas paskui kitą pasirodė Mozė, Elijas ir Elija.
Suskirstykite klasę į tris grupes. Kiekvienai grupei paskirkite po vieną iš lentoje užrašytų vardų. Paprašykite mokinių išstudijuoti atitinkamas eilutes ir išsiaiškinti, kokie konkretūs kunigystės raktai buvo sugrąžinti. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado.
Toliau pateikti paaiškinimai gali praplėsti mokinių supratimą apie tai, ką jie jau perskaitė. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti kiekvieną teiginį po to, kai aptarsite su juo susijusias Raštų ištraukas.
Mozė: Izraelio surinkimo raktai suteikia įgaliojimą vadovauti Evangelijos skelbimui keturiems žemės kraštams. „Taip ir derėjo, kad Mozė, pirmasis vedęs Dievo vaikus į jų paveldo žemę, būtų tas, kuris įteiktų Izraelio surinkimo raktus atkurtajai Bažnyčiai“ (Raselas M. Nelsonas, „Išsklaidyto Izraelio surinkimas“, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga, 28 išnaša).
Elijas: „Vyras vardu Elijas, kuris, kaip manoma, gyveno Abraomo dienomis. 1836 m. balandžio 3 d. Kirtlando, Ohajo valst., šventykloje jis pavedė Abraomo Evangelijos laikotarpį Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui“ (žr. Raštų rodyklė, „Elijas“). „Elijas sugrąžino „Abraomo Evangeliją“ – didžiąją Abraomo sandorą, kuria ištikimieji gauna amžino prieaugio pažadus, kad per celestialinę santuoką jų amžinoji ainija savo skaičiumi prilygs pajūrio smiltims arba žvaigždžių gausybei danguje“ (Bruce R. McConkie, “The Keys of the Kingdom,” Ensign, May 1983, 22).
Elija: „Ši užantspaudavimo galia, suteikta Elijai, yra galia laikui ir amžinybei surišanti vyrus ir žmonas, vaikus ir gimdytojus. Ši surišanti galia egzistuoja kiekvienoje Evangelijos apeigoje. […] Būtent šia galia visos su išgelbėjimu susijusios apeigos surišamos arba užantspauduojamos, ir Elijai buvo skirta ateiti ir ją sugrąžinti“ (Joseph Fielding Smith, Elijah the Prophet and His Mission [1957], 5).
Garsiai perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 110:16, o mokinių paprašykite sekti skaitomą eilutę. Paprašykite mokinių pasakyti, kas tuo metu buvo perduota Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui („šio evangelijos laikotarpio raktai“). Tada paklauskite:
Remdamiesi 16 eilute, pasakykite, ką galime žinoti dėl to, kad buvo sugrąžinti šie raktai? (Antrasis atėjimas jau čia pat.)
Prisimindami, kas pasakyta 16 eilutėje, paaiškinkite, kodėl Mozės, Elijos ir Elijo sugrąžinti raktai turėjo būti sugrąžinti prieš „tą did[žią] ir baisi[ą] Viešpaties dien[ą]“?
Kaip esate palaiminti dėl to, kad šie kunigystės raktai buvo sugrąžinti? (Mokiniams atsakius, apibendrinkite, kodėl buvo svarbu sugrąžinti šiuos raktus, įvardydami šį principą: misionieriško darbo, amžinosios šeimos ir šventyklos darbo raktai padeda mums pasiruošti ir paruošti pasaulį Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.)
Pateikite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
„Dievo kunigystė su visais raktais, apeigomis, dieviška kilme ir galia surišti danguje tai, kas surišama žemėje, yra ir būtina, ir būdinga tikrajai Dievo Bažnyčiai, ir […] be jos nebūtų jokios Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios“ („Pats išskirtiniausias mūsų bruožas“, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Papasakokite, kaip buvote palaiminti dėl to, kad šie kunigystės raktai buvo sugrąžinti. Paliudykite, kad kunigystės raktai yra išskirtinis Bažnyčios bruožas; jie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią išskiria iš visų kitų pasaulio bažnyčių.