17 skyrius

Saugokime ir ginkime šeimą

„Namai kartais gali atrodyti nuobodūs dėl rutinos, tačiau sėkmė namuose turėtų būti didžiausia mūsų siekiamybė.“

Iš Hovardo V. Hanterio gyvenimo

Hovardas V. Hanteris užaugo mylinčioje, sunkiai dirbančioje šeimoje, kurioje iš savo tėvų išmoko, kad laimingų namų kūrimas dažnai reikalauja pasiaukojimo. Prieš pat savo santuoką jis pasiaukojo taip, kaip buvo būtina jo būsimos šeimos gerovei užtikrinti.

Dar būdamas vaikas Hovardas pamilo muziką. Pirmiausia jis išmoko groti pianinu ir smuiku, o vėliau savarankiškai išmoko groti daugybe kitų instrumentų. Paauglystėje jis subūrė muzikos grupę „Hanterio sentimentalistai“, kuri grojo šokiuose ir kituose renginiuose aplink Boisį Aidaho valstijoje. Kai jam buvo 19-ka, jį ir jo grupę pasamdė groti dviejų mėnesių kruize po Aziją.¹

Praėjus metams po grįžimo iš kruizo, Hovardas persikraustė į pietų Kaliforniją, kur grojo įvairiose muzikinėse grupėse. Kalifornijoje jis taip pat sutiko Klarą Džefs, kuriai pasipiršo 1931 metų pavasarį. Likus keturioms dienoms iki jų vedybų, Hovardas pagrojęs su savo grupe, susipakavo instrumentus ir daugiau niekada nebegrojo kaip profesionalas. Jis sakė, kad muzikavimas šokiuose ir vakarėliuose „tam tikru atžvilgiu buvo žavus ir pakankamai pelningas dalykas“, tačiau jis jautė, kad tam tikri tokio gyvenimo būdo aspektai nesiderino su tuo gyvenimu, kurį regėjo savo būsimoje šeimoje. Po daugelio metų jis pasakė: „Dėl to, kad nutraukiau mėgstamiausią užsiėmimą, atsivėrė tam tikra tuštuma, [tačiau] niekada nesigailėjau padaręs tokį sprendimą.“²

Hovardas ir Klara buvo palaiminti trimis sūnumis: Hovardu Viljamu (Biliu), Džonu ir Ričardu. Didžiam jų liūdesiui, Bilis mirė dar būdamas kūdikis. Džonui ir Ričardui augant, Hanteriai sukūrė glaudžią šeimyną. Nors Hovardas visu pajėgumu darbavosi teisininku ir Bažnyčios pašaukimuose, tačiau jiedu su Klara šeimą laikė prioritetu. Dar net prieš Bažnyčiai nusprendžiant pirmadienio vakarus paskirti šeimos namų vakarams, Hanteriai vieną vakarą skirdavo Evangelijos mokymui, pasakojimams, žaidimams ir pasivaikščiojimams. Berniukai dažniausiai rūpindavosi pamokėlėmis.

Hovardas su sūnumis turėjo bendrą pomėgį – modelinius traukinukus. Iš konstruktorių jie surinkdavo traukinukus, o ant faneros lentų sumontuodavo įmantrius bėgių kelius. Jis pasakojo: „Laisvalaikiu mėgdavome nuvykti prie geležinkelio aikštelės […], esančios netoli Sadern Pasifik geležinkelio linijos Alhambros stoties; ten semdavomės idėjų dėl manevravimo stotelių ir kitokios įrangos.“³

Galiausiai Prezidento ir sesers Hanterių šeima išaugo iki 18 vaikaičių. Su savo vaikais ir vaikaičiais Prezidentas Hanteris matydavosi ne tik ilgą laiką, bet dažnai ir skubomis per trumpus persėdimus oro uoste, vykdant Bažnytinius pavedimus visoje Kalifornijoje. Kadangi per tuos persėdimus Džonas savo vaikus dažnai veždavosi į oro uostą susitikti su seneliu, tai jie kartais jį vadindavo „oro uoste gyvenančiu seneliu“.⁴

parents playing with children — Šeima „gyvenime yra aukščiau už viską“

Hovardo V. Hanterio mokymai

Šeima yra pats svarbiausias vienetas visuomenėje, Bažnyčioje ir amžinybėje

Kadangi šeima yra pats svarbiausias vienetas laike ir amžinybėje, ji gyvenime yra aukščiau už viską.⁵

Bažnyčios pareiga – ir įgaliojimas – yra saugoti ir ginti šeimą kaip visuomenės pagrindą. Pagal šeimos gyvenimo modelį, įsteigtą dar prieš šio pasaulio įkūrimą, vaikai turi gimti šeimoje, kurioje juos augintų tėvas ir motina, t. y. teisėtai susituokę vyras ir žmona. Būti tėvais yra šventa pareiga ir privilegija, o su vaikais turi būti elgiamasi kaip su „Viešpaties dovana“ (Ps 127:3).

Sunerimusi visuomenė jau pradeda matyti, kokias dideles pranašų išpranašautas nelaimes atneša šeimų irimas. Pasauliniai pasitarimai ir svarstymai bus sėkmingi tik tuomet, jeigu jie šeimą apibrėš taip, kaip yra apreiškęs Viešpats. „Jei Viešpats nestato namų, veltui triūsia tie, kurie juos stato“ (Ps 127:1).⁶

Rūpinantis žmonių ir šeimų gerove svarbu atminti, kad pagrindinis Bažnyčios vienetas yra šeima. Tačiau, susitelkdami į šeimą, turime atminti, kad pasaulyje, kuriame gyvename, šeima ne visada tradiciškai laikoma tik tėvo, motinos ir vaikų grupelė. Šiandieninėje Bažnyčioje šeimomis taip pat laikomos [vyrai ir žmonos] be vaikų, vieniši tėvai su vaikais ir nevedę vieni gyvenantys asmenys. […] Kiekvienai tokiai šeimai reikalinga kunigystės priežiūra. Dažniausiai tokios priežiūros labiausiai reikia būtent netradicinės sudėties šeimoms. Kiekvieniems namams reikalingi rūpestingi ir pasišventę namų mokytojai. Niekas neturėtų būti ignoruojamas.⁷

large family group — 1994 m. spalio 2 diena: Prezidentas Hanteris su savo sūnumis, vaikaičiais ir jų šeimomis kitą dieną po jo, kaip Bažnyčios prezidento, palaikymo

Tėvai namams vadovauja kaip partneriai ir yra griežtai įpareigoti saugoti ir mylėti savo vaikus

Tėvų pareigos yra pačios svarbiausios. Mūsų pastangų rezultatai turės amžinų pasekmių mums ir mūsų auginamiems berniukams ir mergaitėms. Būsimieji tėveliai yra griežtai įpareigoti saugoti ir mylėti [savo] vaikus, ir padėti jiems sugrįžti pas savo Dangiškąjį Tėvą. Visi tėvai turi suprasti, kad Viešpats nelaikys nekaltais tų, kurie ignoruos šias pareigas.⁸

Tėvai ir motinos turi didžiulę pareigą rūpintis jų globai patikėtais vaikais. […] Patarlių knygoje randame tokį pamokymą tėvams:

„Kuriuo keliu eiti, mokyk dar jaunuolį; jis nenukryps nuo jo net kai pasens“ (Patarlių 22:6).

Vaikai daugiausiai išmoksta iš savo tėvų pavyzdžio. Tad tėvai turi rodyti tokį pavyzdį, kuriuo galėtų sekti jaunimas. Stiprūs yra tie namai, kuriuose mokoma teisių principų, kuriuose yra tarpusavio meilė ir pagarba, kurių šeiminiam gyvenimui įtaką daro malda ir kuriuose gerbiami Dievo dalykai.⁹

Efektyvus vadovavimas šeimai […] reikalauja laiko, tiek jo kiekio, tiek kokybės. Mokymo ir vadovavimo šeimoje nereikia primesti […] visuomenei, mokyklai ar net Bažnyčiai.¹⁰

Kunigystę turintis vyras šeimą laiko įsteigta Dievo. Vadovavimas šeimai yra jūsų svarbiausia ir švenčiausia pareiga. […]

Turintis kunigystę vyras veda savo šeimą dalyvauti Bažnyčioje, kad šeima pažintų Evangeliją ir būtų sandorų ir apeigų saugoma. Jei norite džiaugtis Viešpaties palaimomis, turite įvesti tvarką savo namuose. Drauge su žmona jūs nustatote dvasinį savo namų klimatą. Pirmiausia per reguliarų Raštų studijavimą ir kasdienę maldą privalote sutvarkyti savo paties dvasinį gyvenimą. Saugokite ir gerbkite savo kunigystę ir šventyklos sandoras; skatinkite tai daryti ir savo šeimą.¹¹

Kunigystę turintis vyras pagarbiai žiūri į motinystę. Motinoms yra suteikta šventa privilegija gimdyti „žmonių sielas, nes tuo pratęsiamas […] Tėvo darbas, idant Jis būtų pašlovintas“ (DS 132:63).

[…] Be šių pagalbininkių kunigija negalės pasiekti savo paskirties, o ir Dievo tikslai nebus įvykdyti. Motinos padaro tokį darbą, kurio negali padaryti kunigija. Dėl šios gyvybės dovanos kunigija turėtų labai mylėti jų vaikų motinas.

[Broliai,] gerbkite savo žmonos unikalų ir dieviškai paskirtą vaidmenį būti motina Izraelyje ir jos ypatingą gebėjimą gimdyti bei auginti vaikus. Dievas mus yra įsakęs daugintis, pripildyti žemę ir auginti savo vaikus ir vaikaičius šviesoje bei tiesoje (žr. Mozės 2:28; DS 93:40). Jūs, kaip mylintys partneriai, bendrai rūpinatės vaikais. Padėkite jai tvarkyti ir išlaikyti jūsų namus. Padėkite mokyti, ugdyti ir drausminti jūsų vaikus.

Jūs turite savo žmonai ir vaikams reguliariai reikšti nuolankumą ir pagarbą jai. Iš tikrųjų, geriausia, ką tėvas gali padaryti dėl savo vaikų, tai mylėti jų motiną.¹²

Kunigystę turintis vyras pripažįsta savo žmoną kaip vadovavimo namams ir šeimai partnerę, tiek pat žinančią ir dalyvaujančią visuose su tuo susijusiuose sprendimuose. Tiek Bažnyčioje, tiek namuose turi būti pirmininkaujantis pareigūnas (žr. DS 107:21). Dievišku pavedimu pareiga pirmininkauti namuose tenka kunigystės turėtojui (žr. Mozės 4:22). Pagal Viešpaties sumanymą, žmona turi būti vyro padėjėja (lygi jam) – tai yra lygiateisė ir būtina tobulos partnerystės bendražygė. Teisiam pirmininkavimui būtina, kad atsakomybė būtų padalinta tarp vyro ir žmonos; jūs veikiate kartu žinodami ir dalyvaudami visuose šeimos reikaluose. Jei vyras, vadovaudamas šeimai, veikia neatsižvelgdamas ar nepaisydamas žmonos jausmų ar patarimo, jis naudoja neteisų viešpatavimą.¹³

Raginame jus, broliai, atminti, kad kunigystė yra vien teisi valdžia. Pelnykite savo vaikų pagarbą ir pasitikėjimą per meile pagrįstus santykius su jais. Teisus tėvas apsaugo savo vaikus skirdamas jiems laiko ir dalyvaudamas jų visuomeninėse, švietimo ir dvasinėse veiklose bei pareigose. Švelnus meilės ir prieraišumo demonstravimas vaikams yra ne tik motinos, bet ir tėvo pareiga. Sakykite savo vaikams, kad juos mylite.¹⁴

Mūsų namai turėtų būti meilės, maldos ir Evangelijos mokymo vieta

Savo namuose tiesiog privalome laikytis meilės, doros ir stiprių principų. Turime būti nuolat įsipareigoję santuokai, vaikams ir moralei. Mums turi pasisekti ten, kur toji sėkmė yra svarbiausia ateinančiai kartai.

Stipriausi ir gražiausi namai yra tokie, kuriuose kiekvienas žmogus yra jautrus kito žmogaus jausmams, stengiasi tarnauti kitam, namuose stengiasi gyventi pagal tuos principus, kuriuos dažniau demonstruojame viešoje aplinkoje. Turime labiau stengtis šeimos rate gyventi pagal Evangelijos principus. Mūsų namai nusipelno mūsų ištikimiausių įsipareigojimų. Vaikas turi teisę savo namuose jaustis saugiai, žinoti, kad namuose yra saugus nuo išorinio pasaulio pavojų ir blogio. Šiam poreikiui patenkinti būtina šeimos vienybė ir susitelkimas. Vaikui reikia tokių tėvų, kurie yra laimingai susituokę, kurie laimingai siekia šeimos gyvenimo idealo, kurie savo vaikus myli nuoširdžia ir nesavanaudiška meile ir kurie yra pasišventę šeimos sėkmei.¹⁵

Kai šeimos namų vakarai buvo pristatyti kaip oficiali Bažnyčios programa, Pirmoji Prezidentūra pasakė: „Jei šventieji seks šiuo patarimu [t. y. rengti šeimos namų vakarus], pažadame, kad bus išlietos didelės palaimos. Sustiprės meilė namuose ir paklusnumas tėvams. Izraelio jaunimo širdyse augs tikėjimas, ir jie įgys galios atsispirti blogai įtakai ir pagundoms, apsupusioms juos.“ Mes dar kartą patvirtiname, kad šie palaiminimai yra pažadėti tiems, kurie ištikimai rengs šeimos namų vakarus.

Pirmadienio vakarai turi būti skiriami šeimos vakarui. Vietiniai vadovai turi užtikrinti, kad Bažnyčios pastatai būtų tą dieną uždaryti ir kad pirmadienio vakarą nebūtų planuojami jokie apylinkės ar kuolo renginiai, taip pat vengti bet kokių trukdžių rengti šeimos vakarus.

Pagrindiniu šeimos namų vakaro akcentu turi būti Evangelijos studijavimas kartu su šeima. Primename, jog Viešpats yra įspėjęs tėvus mokyti savo vaikus Evangelijos, melstis ir laikytis Šabo dienos. Raštai turi būti pati svarbiausia Evangelijos mokymo priemonė.¹⁶

Tiek vakarais, tiek rytais melskitės kaip šeima. Kokie dideli palaiminimai ateina pas tuos vaikus, kurie girdi savo tėvelius meldžiant Viešpaties padėti pasirūpinti jų gerove. Neabejotina, kad tokių teisių tėvų vaikai bus geriau apsaugoti nuo Priešo poveikio.¹⁷

Kad tėvai ir vaikai geriau suprastų vieni kitus, bažnyčia paruošė vadinamąjį „Šeimos tarybos“ planą. Šią tarybą rengia ir veda tėvai, o joje dalyvauja visi šeimos nariai. Tai stiprina šeiminius ryšius, vaikai jaučiasi „priklausą šeimai“ ir įsitikina, kad tėvams rūpi jų problemos. Tokie šeimos susirinkimai moko tarpusavio pagarbos, šalina savanaudiškumą ir akcentuoja Auksinę taisyklę [žr. Mato 7:12] namuose bei švarų gyvenimą. Mokomasi, kaip kartu su šeima garbinti ir melstis, o taip pat gerumo ir sąžiningumo. Šeimos problemos žmogų veikia iš tokio nedidelio atstumo, kad jų tikrąjį mastą ir reikšmingumą nėra lengva įvertinti, tačiau, jei šeimos yra stiprios ir stengiasi vieningai tarnauti Dievui ir laikytis Jo įsakymų, dauguma šiuolaikinių problemų išnyksta.¹⁸

[Broliai], rimtai žiūrėkite į pareigą savo šeimą mokyti Evangelijos per reguliarius šeimos namų vakarus, šeimos maldas, dvasines valandėles ir Raštų skaitymą bei kitokius mokymus. Ypatingą dėmesį skirkite pasiruošimui tarnauti misijoje bei susituokti šventykloje. Kaip namų patriarchas naudokite savo kunigystę atlikdamas deramas apeigas, skirtas savo šeimai ir laimindamas savo žmoną ir vaikus. Broliai, po savo pačių išgelbėjimo jums nėra nieko svarbesnio už savo žmonos ir vaikų išgelbėjimą.¹⁹

couple walking with teenage son — „Turime būti pamaldūs ir […] parodyti savo vaikams, kad juos mylime ir jie mums rūpi“

Pasiseka tiems tėvams, kurie myli, aukojasi, rūpinasi, moko ir tenkina vaiko poreikius

Visuotiniai įgaliotiniai turi privilegiją susitikti ir susipažinti su tais Bažnyčios nariais iš viso pasaulio, kurie nuosekliai gyvena gražų gyvenimą ir savo šeimas užaugino Evangelijos įtakoje. Būdami tėvai, seneliai ir proseneliai tokie šventieji, pažvelgę atgal, mėgaujasi didelėmis palaimomis ir paguoda, nes buvo dėtos ilgos ir sėkmingos auklėjimo pastangos. Kiekvienas iš mūsų tikrai to norėtumėme.

Tačiau tiek Bažnyčioje, tiek ir pasaulyje yra daug tokių, kurie gyvena jausdami kaltę ir nevertumą, nes kai kurie jų sūnūs ar dukterys klajoja arba nuklydo nuo kaimenės. […]

[…] Mes suprantame, kad sąžiningi tėvai daro viską, ką gali, tačiau beveik visi daro klaidų. Žmogus negali imtis tėvystės ar motinystės projekto, nesitikėdamas, kad nesuklys kelyje. Dangiškasis Tėvas tikrai žino, kad savo dvasinius vaikus atiduoda į jaunų ir nepatyrusių tėvų rankas ir kad pasitaikys klaidų bei ydingo mąstymo. […]

[…] Kiekvienas iš mūsų esame unikalus. Kiekvienas vaikas yra unikalus. Kiekvienas šias gyvenimo lenktynes pradedame iš skirtingos starto pozicijos, kiekvienas turime skirtingų stiprybių, silpnybių ir talentų, tad kiekvienas vaikas yra palaimintas unikalių savybių rinkiniu. Neturime manyti, kad Viešpats vieno sėkmę vertins lygiai taip pat kaip ir kito. Būdami tėvai dažnai manome, kad, jei mūsų vaikas netampa visišku maksimalistu, mums nepavyko. Sprendimus turime priimti atsargiai. […]

Sekasi tam gimdytojui, kuris myli, aukojasi, rūpinasi, moko ir tenkina vaiko poreikius. Jei visa tai darote, o jūsų vaikas vis vien neklusnus ar nenuorama, ar atsidavęs pasaulietiškiems dalykams, visai gali būti, kad jūs vis vien esate puikus gimdytojas. Galbūt yra vaikų, kurie atėjo į pasaulį, kad taptų išbandymu bet kokiems tėvams bet kokiomis aplinkybėmis. Taip pat galbūt yra ir tokių vaikų, kurie teiktų džiaugsmą ir laimintų beveik bet kurį tėvą ar motiną.

Dabar mane neramina tai, kad yra tokių tėvų, kurie save smarkiai plaka ir dėl to žlugdo savo gyvenimą, tačiau iš tikrųjų jie darė viską, ką galėjo ir neturėtų prarasti tikėjimo.²⁰

[Paklydusio] vaiko tėvas ar motina nėra vieni. Mūsų pirmieji tėvai jautė skausmą ir kančią matydami, kaip kai kurie jų vaikai atmeta amžinojo gyvenimo mokymus. (Žr. Mozės 5:27.) Po kelių šimtmečių Jokūbas pamatė, kokie pavydūs ir pikti yra jo vyriausieji sūnūs jo mylimam Juozapui. (Žr. Pr 37:1–8.) Didysis pranašas Alma, kuris turėjo sūnų vardu Alma, ilgai meldėsi Viešpačiui dėl savo maištaujančio sūnaus ir, be abejonės, buvo labai susirūpinęs ir nerimavo dėl susiskaldymo ir nelabumo, kurį jo sūnus sėjo tarp Bažnyčios narių. (Žr. Mozijo 27:14.) Mūsų Tėvas Danguje šiame pasaulyje irgi neteko daugybės Savo dvasinių vaikų; jis žino, ką jaučia jūsų širdis. […]

[…] Nepraraskite vilties dėl paklydusio berniuko ar mergaitės. Dauguma, kurie atrodė visiškai nuklydę, galiausiai sugrįžo. Turime būti pamaldūs ir, jei įmanoma, parodyti savo vaikams, kad juos mylime ir jie mums rūpi. […]

[…] Žinokite, kad mūsų Dangiškasis Tėvas atsižvelgs į meilę bei pasiaukojimą, į rūpestį ir nerimą, nors didžiosios mūsų pastangos ir nebus sėkmingos. Tėvų širdys dažnai palūžta, tačiau jie turi suprasti, kad galiausiai turės atsakyti vaikas, jei tėvai bus mokę teisingų principų.

[…] Kad ir kiek besisielotumėte, kad ir kiek nerimautumėte, kad ir kaip jums būtų skaudu ir kad ir kiek tai teiktų kančių, ieškokite, kaip būtų galima visa tai teisingai panaudoti: galbūt padėti kitiems išvengti panašių problemų arba išsiugdyti geresnį supratimą, ką jaučia kiti, besigrumiantys su panašiais sunkumais. Mes tikrai geriau suvoksime mūsų Dangiškojo Tėvo meilę, jei per maldą išsiaiškinsime, jog Jis supranta ir nori, kad žiūrėtume į priekį. […]

Niekada neturime leisti Šėtonui mus kvailinti, verčiant galvoti, kad viskas prarasta. Didžiuokimės tuo, ką padarėme gerai ir teisingai; atmeskime ir pašalinkime iš savo gyvenimo tai, kas yra negerai; prašykite Viešpaties atleidimo, stiprybės ir paguodos; o tada eikite toliau.²¹

Mūsų namai turi būti šventos vietos, kuriose būtų laikomasi Evangelijos principų ir kuriose galėtų gyventi Viešpaties Dvasia

Viliamės, kad stengdamiesi savo šeimas užauginti teisume nepasiduosite pesimizmui. Atminkite, ką įsakė Viešpats: „Bet mano mokiniai stovės šventose vietose ir nebus pajudinti“ (DS 45:32).

Nors kai kurie sako, kad čia kalbama apie šventyklą (apie ją čia ir kalbama), tačiau čia kalbama ir apie namus, kuriuose gyvename mes. Jei stropiai darbuositės, savo šeimoms vadovaudami teisume, ragindami ir dalyvaudami kasdienėse šeimos maldose, Raštų studijose, šeimos namų vakaruose ir mylėdami bei palaikydami vieni kitus gyvenant pagal Evangelijos mokymus, tai gausite pažadėtus Viešpaties palaiminimus užaugindami teisią ainiją.

Vis labiau nelabėjančiame pasaulyje tampa būtina, kad kiekvienas iš mūsų „stovėtume šventose vietose“ ir įsipareigotume būti atsidavę ir ištikimi Jėzaus Kristaus Evangelijai.²²

Norėdami pasiekti sėkmės šeimoje, tėvai turi vienas kitą mylėti ir gerbti. Vyrai, kunigystės turėtojai, vaikų akivaizdoje turi labai gerbti savo žmonas, o žmonos turi mylėti ir palaikyti savo vyrus. Taip vaikai ims mylėti savo tėvus ir savo brolius bei seseris. Taip namai taps šventomis vietomis, kuriose bus laikomasi Evangelijos principų ir kuriose galės gyventi Viešpaties Dvasia. Pasiekti sėkmės kaip tėvui arba motinai yra žymiai didingiau, nei tapti vadovu arba pasiekti aukštumų versle, valdžioje ar pasaulietiniuose reikaluose. Namai kartais gali atrodyti nuobodūs dėl rutinos, tačiau laimingi namai turėtų būti didžiausia mūsų gyvenimo siekiamybė.²³

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

Peržiūrėdami Prezidento Hanterio mokymus 1 poskyryje pamąstykite apie šeimos svarbą. Kokia yra Bažnyčios atsakomybė dėl šeimų? Kaip galime apsaugoti ir stiprinti savo šeimas?
Apmąstykite Prezidento Hanterio mokymus apie tėvus, kaip partnerius vadovaujančius namams (žr. 2 poskyrį.) Kaip tokie mokymai gali padėti tiek tėvams, tiek ir motinoms? Kaip tėvai gali susivienyti augindami vaikus? Pagalvokite, kaip galėtumėte pagerinti savo namų „dvasinį klimatą“.
3 poskyryje Prezidentas Hanteris pataria, kaip sukurti stiprią šeimą. Kaip galime stiprinti „šeimos vienybę ir vientisumą“? Kaip šeimos namų vakarai laimina jūsų šeimą? Kaip Raštų studijavimas su šeima ir meldimasis su šeima laimina jūsų šeimą?
Kaip Prezidento Hanterio mokymai 4 poskyryje galėtų padėti tėvams, kurių vaikai yra nuklydę? Kaip dėl to sielvartaujantys ir kenčiantys tėvai gali tai prasmingai panaudoti? Kaip tėvai, seneliai, jaunimo vadovai ir kiti gali padėti nuklydusiems vaikams?
Perskaitę 5 poskyrį pamąstykite apie Prezidento Hanterio mokymus paversti namus „šventomis vietomis“. Su kokiais iššūkiais susiduriame tai darydami? Kaip galime stengtis savo namus paversti šventomis vietomis?

Susijusios Raštų nuorodos

Išėjimo 20:12; Pakartoto Įstatymo 6:4–7; Psalmyno 127:3–5; Efeziečiams 6:1–4; Enoso 1:1–3; Mozijo 4:14–15; Almos 56:45–48; 3 Nefio 18:21; DS 68:25–28; 93:40; 121:41–46

Patarimas mokytojui

Paprašykite klasės narius susiskirstyti poromis ir suplanuoti kurio nors šio skyriaus poskyrio mokymą šeimos namų vakare. Kaip savo mokymą pritaikytumėte vaikų ir jaunimo poreikiams? Pakvieskite vieną arba dvi poras pasidalinti savo planeliais su klase.