9 skyrius
Dešimtinės įstatymas
„Liudijimas apie dešimtinės įstatymą įgyjamas gyvenant pagal jį.“
Iš Hovardo V. Hanterio gyvenimo
Prieš vestuves su Klara Džefs Hovardas V. Hanteris dėl šventyklos rekomendacijos lankėsi pas savo vyskupą. To pokalbio metu jį nustebino vyskupo klausimas, ar su savo pajamomis jis sugebės išlaikyti žmoną ir šeimą. Hovardas prisimena: „Kai pasakiau jam kiek uždirbu, jis paaiškino, kad abejonių jam kilo pažiūrėjus, kiek moku dešimtinės.“
Iki tol Hovardas nemokėjo visos dešimtinės, nes nesuprato dešimtinės mokėjimo svarbos. Jis aiškino: „Kai gyvenau pas tėvus, mano tėtis nebuvo Bažnyčios narys, dešimtinės klausimas mūsų šeimoje nebuvo niekada aptarinėjamas, o aš niekada nesusimąsčiau apie jos svarbą.“
Hovardas sakė, kad toliau besikalbant tas vyskupas „su jam būdingu geranoriškumu … pamokė mane šio įstatymo svarbos, o kai pasakiau, kad nuo to laiko būsiu visos dešimtinės mokėtojas, jis pokalbį tęsė. Kaip man palengvėjo, kai jis užpildė ir pasirašė rekomendacijos formą.“
Apie tai papasakojęs Klarai, Hovardas sužinojo, jog ji visuomet mokėjo visą dešimtinę. Jis sakė: „Mes įsipareigojome visos savo santuokos metu gyventi pagal šį įstatymą ir kad dešimtinė mums bus pirmaeilis dalykas.“1
„Dešimtinės mokėjimas stiprina tikėjimą, didina dvasingumą ir dvasinius gebėjimus bei sutvirtina liudijimą“
Hovardo V. Hanterio mokymai
1
Viešpats dešimtinės įstatymą apibrėžia paprastai
[Dešimtinės] įstatymas paprastai apibrėžiamas kaip viena dešimtoji visų mūsų pajamų (žr. DS 119:4). Pajamos – tai nauda, kompensacija, prieaugis. Tai dirbančiojo darbo užmokestis, verslininko gaunama nauda, ūkininko gaunamas prieaugis ar iš bet kurio kito šaltinio asmens gaunamas uždarbis. Viešpats pasakė, kad šis įstatymas yra „amžinas“, ir toks jis buvo praeityje.2
Kaip ir visi Viešpaties įsakymai ir įstatymai, taip ir [dešimtinės įstatymas] yra paprastas, jei tik turėsime šiek tiek tikėjimo. Apie tai Viešpats pasakė: „Paimk dešimtainį kablelį ir perkelk jį vienu skaitmeniu į priekį.“ Tai yra dešimtinės įstatymas. Tai taip paprasta.3
2
Dešimtinės įstatymas egzistavo nuo pat pradžių, ir jis egzistuoja šiandien
Pirmoji aiški žodžio „dešimtinė“ užuomina Biblijoje yra randama pačioje pirmojoje Senojo Testamento knygoje. Abromą … pasitiko Melchizedekas, Salemo karalius ir Aukščiausiojo Dievo kunigas. Melchizedekas jį palaimino ir Abromas jam „davė nuo visko dešimtinę“ (Pr 14:20).
Keliais skyriais toliau toje pačioje knygoje Jokūbas Betelyje prisižadėjo tokiais žodžiais: „… iš viso, ką tu man duodi, tikrai atseikėsiu tau dešimtinę“ (Pr 28:20–22).
Trečią kartą užsimenama kalbant apie levitų įstatymą. Viešpats per Mozę kalbėjo:
„Visos žemės dešimtinės, ar tai būtų javai iš dirvos, ar medžių vaisiai, priklauso Viešpačiui. Jos šventos Viešpačiui“ (Kun 27:30).
Pagal levitų įstatymą dešimtinės levitams buvo mokamos jiems išlaikyti. Tada iš gautų dešimtinių jie patys turėjo pareigą sumokėti dešimtinę. Tai matome Mozę mokančiuose Viešpaties žodžiuose:
„Kalbėk levitams ir sakyk: „Kai paimate iš izraelitų dešimtinę, mano duotą jums kaip dalį, turite atidėti iš jos atnašą Viešpačiui – dešimtinę nuo dešimtinės“ (Sk 18:26).
Tai aiškiai parodo, kad dešimtinės įstatymas buvo levitų įstatymo dalis, ir ją turėjo mokėti visi žmonės, netgi patys levitai, nes jiems irgi buvo nurodyta mokėti dešimtines nuo jiems sumokėtų dešimtinių.
Yra manančių, kad dešimtinės įstatymas tebuvo levitų sumanymas, tačiau istorija patvirtina, kad tai buvo ir yra visuotinis įstatymas. Mozės įstatyme jis buvo vienas pagrindinių įstatymų. Jis egzistavo nuo pat pradžių ir yra aptinkamas senovės Egipto įstatyme, Babilone bei visoje Biblijos istorijoje. Apie jį minėjo Pranašai Amosas [žr. Amoso 4:4] ir Nehemijas, kuriam buvo nurodyta atstatyti Jeruzalės sienas [žr. Nehemijo 10:37–38; 12:44; 13:5, 12]. Netrukus po to Malachijas ėmėsi atstatinėti smukusį tautos tikėjimą ir dvasią. Jis ypač priešinosi godiems dievobaimingais apsimetantiems žmonėms, kaltindamas juos darant nusikaltimą prieš Dievą.
„Ar gali žmogus apsukti Dievą? Tačiau mane jūs apsukate! Bet jūs klausiate: „Kaip mes tave apsukame?“ Savo dešimtinėmis ir atnašomis!
Prakeikimą esate užsitraukę, nes mane apsukate, visa jūsų gentis!
Atneškite visą dešimtinę į sandėlį, kad būtų maisto mano Namuose, ir taip mane išmėginkite, – sako Galybių Viešpats. – Aš tikrai atidarysiu jums dangaus langus ir pilte apipilsiu jus visokeriopa palaima“ (Mal 3:8–10). […]
Malachijo žodžiai Senąjį Testamentą užveria dešimtinės įstatymo pakartojimu. Tai parodo, kad šis nuo pat pradžių egzistavęs įstatymas nebuvo nutrauktas. Tad Naujojo Testamento Evangelijos laikotarpis prasidėjo nuo tokio pamokymo. […]
Netrukus po Evangelijos sugrąžinimo šiame Evangelijos laikotarpyje, Viešpats per paskutiniųjų dienų pranašą Savo žmonėms davė tokį šį įstatymą apibrėžiantį apreiškimą … :
„Ir po to tie, kurie taip sumokėjo dešimtinę, kasmet mokės vieną dešimtąją savo pajamų; ir tai bus jiems nuolatinis įstatymas per amžius, mano šventos kunigystės labui, – sako Viešpats“ (DS 119:4).4
3
Savo dešimtinėmis mes duodame dovaną ir mokame skolą
Nors dešimtinė yra Dievo įstatymas Savo vaikams, tačiau pats jos mokėjimas yra visiškai savanoriškas. Šiuo atžvilgiu jis niekuo nesiskiria nuo Šabo įstatymo ar bet kurio kito įstatymo. Mes galime nesilaikyti vieno ar visų jų. Mūsų paklusnumas yra savanoriškas, tačiau toks mūsų atsisakymas nepanaikina paties įstatymo.
Jei dešimtinę laikome savanorišku dalyku, tai ar ji gali būti laikoma dovana ar skolos mokėjimu? Skirtumas, vis dėlto, yra. Dovana – tai savanoriškas ir neatlygintinas pinigų ar turto perleidimas. Ji – nemokama. Niekas nėra įpareigotas dovanoti. Jei dešimtinė yra dovana, tai galime duoti, ką tik norime, kada tik norime arba iš viso nieko nedovanoti. Mūsų Dangiškasis Tėvas niekuo nesiskirtų nuo išmaldos prašytojų gatvėse, kuriems praeidami galėtume pametėti kokią monetą.
Viešpats įsteigė dešimtinės įstatymą, ir kadangi tai yra Jo įstatymas, tai mes, Jį mylėdami, trokšdami laikytis Jo įsakymų ir norėdami gauti Jo palaiminimų, turime laikytis šio įstatymo. Tokiu būdu tai tampa mūsų skola. Jei žmogus dešimtinės nemoka todėl, kad sėdi skolose, tai jis dar turėtų savęs paklausti, ar nėra skolingas Viešpačiui. Mokytojas pasakė: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mato 6:33).
Negalime vienu metu eiti ir į dešinę, ir į kairę. Negalime vienu metu tarnauti Dievui ir mamonai. Dešimtinės įstatymą atmetantis žmogus yra žmogus, nesuteikęs šiam įstatymui tinkamo šanso. Žinoma, kad tai kainuoja. Gyvenimas pagal bet kurį Evangelijos įstatymą ar jos principus pareikalaus darbo, sąmoningumo ir pastangų. […]
Tad visai įmanoma, kad savo dešimtinėmis mes duodame dovaną ir mokame skolą. Toji skola mokama Viešpačiui. O dovana duodama mūsų bendrapiliečiams Dievo karalystei statyti. Jei tik atidžiau pažiūrėtume į misionierišką darbą, į Bažnyčios mokymo programą, į nuostabią švietimo sistemą ir į garbinimo paskirties statinių statymo programą, tai suprastume, kad dešimtinės mokėjimas yra ne našta, o didelė privilegija. Mūsų dešimtinių dėka Evangelijos palaimos pasiekia kitus.5
„Mokėti dešimtinę – tai ne našta, o didelė privilegija“
4
Atnaša Viešpačiui mums turėtų kainuoti kažką vertingo
2 Samuelio 24:18–25 eilutėse skaitome, kad Dovydas Viešpačiui neaukodavo to, kas jam nieko nekainuodavo. Jis be abejo manė, kad jei dovanojama dovana dovanotojui nėra vertinga, tai ji netinkama atnašauti Viešpačiui.
Kristus pasakė, kad „palaimingiau duoti negu imti“ [žr. ApD 20:35]. Tačiau yra ir tokių, kurie duoda tik tuomet, kai tai jiems nieko nekainuoja. Tai nesuderinama su Mokytojo mokymais, kuris pasakė: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs“ (Mato 16:24).
Yra tokių, kurie nesilaiko dešimtinės įstatymo todėl, kad tai kainuoja. Toks mąstymas yra priešingas Dovydo mąstymui, nes Dovydas Viešpačiui neaukodavo to, kas jam kažko nekainuodavo. Dešimtinės nemokantieji neįžvelgia didžiųjų dešimtinės įstatymo moralinių principų, jie nepakankamai suvokia šį įstatymą ir jo reikalingumą.6
5
Dešimtinės mokėjimas atneša didžių palaiminimų
Viešpats davė [dešimtinės] įstatymą. Jei seksime jo įstatymu, tai klestėsime. Bet jei imsime manyti, kad radome geresnį kelią, mūsų laukia nesėkmė. Kai keliaudamas po Bažnyčią pamatau dešimtinės mokėjimo rezultatus, tai susidarau nuomonę, kad tai ne našta, o didelis palaiminimas.7
Mokėkite sąžiningą dešimtinę. Šis amžinas įstatymas, apreikštas Viešpaties ir praktikuotas nuo pat senųjų pranašų iki šių dienų pranašų, moko mus Viešpatį savo gyvenime laikyti pirmaeiliu dalyku. Galbūt mums nereikės paaukoti savo namų ar gyvybių, kaip tai nutiko su pirmaisiais šventaisiais. Mūsų šių dienų iššūkis yra nugalėti savo savanaudiškumą. Dešimtinę mokame todėl, kad mylime Viešpatį, o ne todėl, kad turime iš ko mokėti. Galime tikėtis, kad Viešpats atvers „dangaus langus“ (Malachijo 3:10) ir apipils ištikimuosius palaimomis.8
Mes sekame principu, pagal kurį Viešpačiui grąžiname Jo gerumo mums dalį, kurią vadiname dešimtine. Dešimtinės mokėjimas … yra savanoriškas. Ją galime arba mokėti, arba nemokėti. Bet mokantieji gauna tokius palaiminimus, apie kuriuos kiti nežino.9
Meri Filding Smit [buvo] nepalenkiama pionierė motina, Pranašo brolio, Patriarcho Hairumo Smito žmona ir našlė. […] Vieną pavasarį ji su šeima atidarė bulvių kaupą ir liepė savo sūnums parinkti geriausių bulvių ir nuvežti į dešimtinės biurą.
Prie to biuro ją pasitiko vienas iš raštininkų, kuris berniukams pradėjus krauti bulves [ėmė protestuoti]. Jis, neabejotinai prisiminęs jos išbandymus ir aukas, pasakė: „Našle Smit, kaip apmaudu, kad turite mokėti dešimtinę.“ Jis … barė ją už dešimtinės mokėjimą, vadino ją visokiausiais žodžiais, bet tik ne protinga ir išmintinga. […]
Būdama žemo ūgio, našlė pasitempė visu ūgiu aukštyn ir tarė: „Viljamai, turėtumei gėdytis savęs. Ar galėtum man atsakyti palaiminimą? Jei nemokėsiu dešimtinės, tai reikš, kad Viešpats manęs nepalaimins; dešimtinę moku ne vien todėl, kad tai Dievo įsakymas, bet ir todėl, kad tai darydama tikiuosi gauti palaiminimų. Laikydamasi šio ir kitų įstatymų aš tikiuosi suklestėti ir sugebėti aprūpinti savo šeimą“ (Joseph Fielding Smith, Life of Joseph F. Smith [Salt Lake City, 1938], 158–159).10
Dešimtinės principas turėtų būti daugiau nei vien matematinis, mechaninis įstatymo laikymasis. Viešpats pasmerkė fariziejus už tai, kad mechaniškai mokėdami dešimtinę nuo žolelių jie pamiršo apie dvasinį mokėjimo aspektą [žr. Mato 23:23]. Jei dešimtinę mokėsime dėl to, kad mylime Viešpatį ir tai darysime laisvai ir su tikėjimu, tai sumažinsime savo atstumą nuo Jo ir mūsų ryšys su juo taps artimesnis. O išsilaisvinę iš teisinių šio įstatymo aspektų ir gavę dvasios, pajusime vienybę su Dievu.
Dešimtinės mokėjimas stiprina tikėjimą, didina dvasingumą bei dvasinius gebėjimus ir sutvirtina liudijimą. Ji teikia malonumą žinant, kad laikomasi Viešpaties valios. Ji laimina už tai, kad su kitais pasidalijama tuo, kur dešimtinė yra panaudojama. Negalime sau leisti atsisakyti šių palaiminimų. Negalime sau leisti nemokėti dešimtinės. Mes esame tampriai susieti su ateitimi ir su dabartimi. Tai, ką duodame, kaip duodame ir kaip mokame savo skolas Viešpačiui, turi amžinų pasekmių.
Liudijimas apie dešimtinės įstatymą įgyjamas gyvenant pagal jį.11
Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti
Klausimai
-
Peržiūrėkite 1 poskyryje pateikiamą dešimtinės įstatymo apibrėžimą. Kas yra dešimtinė? Ko galime pasimokyti iš prezidento Hanterio apie dešimtinės įstatymo paprastumą?
-
Kokių minčių jums kilo skaitant prezidento Hanterio mokymus apie dešimtinės istoriją? (Žr. 2 poskyrį.) Kodėl, jūsų manymu, prezidentas Hanteris norėjo, kad suprastume, jog dešimtinės įstatymas „buvo ir yra visuotinis įstatymas“?
-
Kaip savo dešimtinėmis mes „duodame dovaną ir mokame skolą“? (Žr. 3 poskyrį.) Kaip dešimtinės mokėjimas parodo mūsų meilę Viešpačiui? Kaip mes galėtume įsisąmoninti, kad dešimtinės mokėjimas yra ne našta, o privilegija?
-
Kodėl atnaša Viešpačiui jos davėjui turėtų atsieiti kažką vertingo. (Žr. 4 poskyrį.) Kaip būtų galima įveikti bet kokį dešimtinės mokėjimo iššūkį ar nenorą?
-
Peržiūrėkite prezidento Hanterio išvardintus gausius dešimtinės mokėjimo palaiminimus (žr. 5 poskyrį). Ar savo gyvenime esate gavę tokių palaiminimų?
Susijusios Raštų nuorodos
Almos 13:15; DS 64:23; 104:14–18; 119; 120; Raštų rodyklė, „Dešimtinės, Dešimtinės mokėjimas“
Patarimas studijuojantiems
Prieš pradėdami skaityti kokį nors skyrių stenkitės jį kuo greičiau peržvelgti arba peržiūrėkite skyriaus antraštes – taip susidarysite vaizdą apie skyriaus turinį. Po to tą skyrių skaitykite dar kelis kartus, tik šį kartą lėčiau ir atidžiau jį studijuokite. Kiekvieną poskyrį taip pat galite skaityti omenyje turėdami studijavimui skirtus klausimus. Jei taip darysite, jums gali atsiskleisti gilios įžvalgos ir panaudojimo idėjos.