84 Skyrius
Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Kirtlande, Ohajo valst., 1832 m. rugsėjo 22 ir 23 dienomis (History of the Church, 1:286–295). Rugsėjo mėnesį vyresnieji pradėjo grįžti iš savo misijų rytinėse valstijose ir atsiskaitinėti už savo darbus. Būtent jiems būnant drauge, tuo džiaugsmingu metu ir buvo gautas šis pranešimas. Pranašas jį priskyrė prie apreiškimų apie kunigystę.
1–5 Naujoji Jeruzalė ir šventykla bus pastatytos Misūrio valstijoje; 6–17 Pateikta kunigystės linija nuo Mozės iki Adomo; 18–25 Aukštesnioji kunigystė turi Dievo pažinimo raktą; 26–32 Žemesnioji kunigystė turi angelų tarnavimo ir paruošiamosios evangelijos raktą; 33–44 Vyrai gauna amžinąjį gyvenimą per kunigystės priesaiką ir sandorą; 45–53 Kristaus Dvasia apšviečia žmones, o pasaulis skendi nuodėmėje; 54–61 Šventieji turi liudyti apie tai, ką jie gavo; 62–76 Jie turi skelbti evangeliją, ir tai lydės ženklai; 77–91 Vyresnieji turi išeiti be piniginės ar kelionmaišio, ir Viešpats pasirūpins jų poreikiais; 92–97 Marai ir prakeiksmai laukia tų, kurie atmeta evangeliją; 98–102 Duota nauja giesmė apie Sionės išpirkimą; 103–110 Tegul kiekvienas žmogus stovi savo pareigybėje ir dirba savo pašaukime; 111–120 Viešpaties tarnai turi skelbti apie paskutiniųjų dienų išnaikinimo bjaurastį.
1 Jėzaus Kristaus apreiškimas savo tarnui Džozefui Smitui jaunesniajam ir šešiems vyresniesiems, kai jie suvienijo savo širdis ir pakėlė savo balsus aukštybėn.
2 Taip, Viešpaties žodis apie jo bažnyčią, įkurtą paskutinėmis dienomis, idant būtų sugrąžinta jo liaudis, kaip jis yra kalbėjęs savo pranašų burna, ir kad jo šventieji būtų surinkti stovėti ant Sionės kalno, kuris bus Naujosios Jeruzalės miestas, –
3 miestas, kuris bus pastatytas Misūrio valstijos vakariniame pakraštyje, pradedant nuo šventyklos sklypo, nurodyto Viešpaties pirštu, ir pašvęstas Džozefo Smito jaunesniojo ir kitų, kuriais Viešpats buvo labai patenkintas, ranka.
4 Iš tiesų tai yra Viešpaties žodis, kad Naujosios Jeruzalės miestą pastatys šventųjų susirinkimas, pradedant nuo šios vietos, būtent vietos, kur stovės šventykla, kuri bus pastatyta šioje kartoje.
5 Nes iš tiesų visa ši karta nepraeis, kol bus pastatyti namai Viešpačiui, ir ant jų bus debesis, kuris bus būtent Viešpaties šlovė, kuri pripildys namus.
6 Ir Mozės sūnūs – pagal šventąją kunigystę, kurią jis gavo po savo uošvio Jetro ranka;
7 ir Jetras ją gavo po Kalebo ranka;
8 ir Kalebas ją gavo po Elihuvo ranka;
9 ir Elihuvas – po Jeremio ranka;
10 ir Jeremis – po Gado ranka;
11 ir Gadas – po Esajo ranka;
12 ir Esajas ją gavo po Dievo ranka.
13 Esajas taip pat gyveno Abraomo dienomis, ir šis jį palaimino –
14 Abraomas, kuris gavo kunigystę iš Melchizedeko, kuris ją gavo per savo tėvų liniją, netgi iki Nojaus;
15 ir nuo Nojaus iki Henocho per jų tėvų liniją;
16 ir nuo Henocho iki Abelio, nužudyto dėl savo brolio suokalbio, kuris kunigystę gavo pagal Dievo įsakymus, ranka savo tėvo Adomo, kuris buvo pirmasis žmogus, –
17 ši kunigystė tęsiasi Dievo bažnyčioje per visas kartas ir yra be dienų pradžios ir metų pabaigos.
18 Ir Viešpats taip pat patvirtino kunigystę Aaronui ir jo sėklai, per visas jų kartas; ši kunigystė taip pat tęsiasi ir gyvuoja per amžius kartu su kunigyste, kuri yra pagal švenčiausiąją Dievo tvarką.
19 Ir ši aukštesnioji kunigystė vykdo evangeliją ir turi karalystės slėpinių raktą, būtent Dievo pažinimo raktą.
20 Todėl jos apeigose apsireiškia dieviškumo galia.
21 Ir be jos apeigų bei kunigystės įgaliojimo dieviškumo galia neapsireiškia žmonėms kūne;
22 nes be to joks žmogus negali pamatyti Dievo veido, būtent Tėvo, ir likti gyvas.
23 Dabar, to Mozė aiškiai mokė Izraelio vaikus tyruose ir stropiai stengėsi pašventinti savo liaudį, kad jie galėtų matyti Dievo veidą;
24 bet šie užkietino savo širdis ir negalėjo ištverti jo akivaizdos; todėl Viešpats savo rūstybėje – nes užsidegė jo pyktis prieš juos – prisiekė, kad jie neįeis į jo atilsį, kol buvo tyruose; o tas atilsis yra jo šlovės pilnatvė.
25 Todėl jis paėmė iš jų Mozę ir taip pat šventąją kunigystę;
26 ir pasiliko žemesnioji kunigystė, kuri turi angelų tarnavimo ir paruošiamosios evangelijos raktą;
27 ši evangelija yra atgailos ir krikšto, ir nuodėmių atleidimo, ir kūniškų įsakymų įstatymo evangelija, kurią užsirūstinęs Viešpats paliko Aarono namams tarp Izraelio vaikų iki Jono, kurį Dievas pakėlė kupiną Šventosios Dvasios nuo pat jo motinos įsčių.
28 Nes jis buvo pakrikštytas dar vaikystėje ir aštuonių dienų amžiaus buvo Dievo angelo įšventintas į šią galią, kad sugriautų žydų karalystę ir ištiesintų Viešpaties kelią priešais jo žmonių veidus, kad juos paruoštų Viešpaties, į kurio ranką atiduota visa galia, atėjimui.
29 Ir dar, vyresniojo ir vyskupo pareigybės yra būtini priedai, priklausantys aukštajai kunigystei.
30 Ir dar, mokytojo ir diakono pareigybės yra būtini priedai, priklausantys žemesniajai kunigystei, kuri buvo patvirtinta Aaronui ir jo sūnums.
31 Todėl, kaip sakiau dėl Mozės sūnų, – nes Mozės sūnūs ir taip pat Aarono sūnūs atnašaus priimtiną atnašą ir auką Viešpaties namuose, kurie bus pastatyti Viešpačiui šioje kartoje, pašventintoje vietoje, kaip aš paskyriau, –
32 ir Mozės bei Aarono sūnūs bus pripildyti Viešpaties šlovės ant Sionės kalno Viešpaties namuose; ir jų sūnūs esate jūs ir taip pat daugelis, kuriuos aš pašaukiau ir pasiunčiau statyti mano bažnyčios.
33 Nes kurie tik yra ištikimi, kad gautų šias dvi kunigystes, apie kurias kalbėjau, ir išaukštintų savo pašaukimą, tie pašventinami Dvasia jų kūnams atnaujinti.
34 Jie tampa Mozės ir Aarono sūnumis bei Abraomo sėkla ir Dievo bažnyčia, ir karalyste, ir išrinktaisiais.
35 Ir taip pat visi tie, kurie priima šią kunigystę, priima mane, – sako Viešpats;
36 nes tas, kuris priima mano tarnus, priima mane;
37 o tas, kuris priima mane, priima mano Tėvą;
38 ir tas, kuris priima mano Tėvą, priima mano Tėvo karalystę; todėl viskas, ką turi mano Tėvas, bus atiduota jam.
39 Ir tai – pagal kunigystei priklausančias priesaiką ir sandorą.
40 Todėl visi, kurie priima kunigystę, priima šią mano Tėvo priesaiką ir sandorą, kurių jis negali sulaužyti, nė jos negali būti pašalintos.
41 Bet kurie tik sulaužys šią sandorą po to, kai ją priėmė, ir visiškai nuo jos nusigręš, tiems nebus atleistos nuodėmės nei šiame, nei ateinančiame pasaulyje.
42 Ir vargas visiems tiems, kurie neateina į šią kunigystę, kurią gavote, kurią dabar patvirtinu jums, šiandien esantiems, savo paties balsu iš dangų; ir netgi daviau dangiškiems pulkams ir savo angelams įpareigojimą dėl jūsų.
43 Ir dabar aš jums įsakau: saugokitės, stropiai dėmėkitės amžinojo gyvenimo žodžius.
44 Nes jūs gyvensite kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos.
45 Nes Viešpaties žodis yra tiesa, ir kas tik yra tiesa, yra šviesa, ir kas tik yra šviesa, yra Dvasia, būtent Jėzaus Kristaus Dvasia.
46 Ir Dvasia apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį; ir Dvasia visame pasaulyje apšviečia kiekvieną žmogų, kuris įsiklauso į Dvasios balsą.
47 Ir kiekvienas, kuris įsiklauso į Dvasios balsą, ateina pas Dievą, būtent Tėvą.
48 Ir Tėvas moko jį apie sandorą, kurią jis atnaujino ir patvirtino jums, kuri jums patvirtinta jūsų labui, ir ne tik jūsų, bet viso pasaulio labui.
49 Ir visas pasaulis skendi nuodėmėje bei dejuoja tamsoje ir nuodėmės vergijoje.
50 Ir iš to jūs galite žinoti, kad jie yra nuodėmės vergijoje, – kadangi jie neateina pas mane.
51 Nes kas tik neateina pas mane, tas yra nuodėmės vergijoje.
52 Ir kas tik nepriima mano balso, tas nepažįsta mano balso ir nėra mano.
53 Ir taip jūs galite pažinti, kuris teisus, o kuris nelabas, ir žinoti, kad netgi dabar visas pasaulis dejuoja nuodėmėje ir tamsoje.
54 Ir jūsų protai praeityje buvo aptemdyti dėl netikėjimo ir dėl to, kad atsainiai elgėtės su tuo, ką gavote, –
55 ši tuštybė ir netikėjimas visą bažnyčią atvedė į pasmerkimą.
56 Ir šis pasmerkimas yra ant Sionės vaikų, būtent visų.
57 Ir jie pasiliks šitame pasmerkime, kol neatgailaus ir neprisimins naujosios sandoros, būtent Mormono Knygos ir ankstesniųjų įsakymų, kuriuos jiems daviau, kad ne tik kalbėtų, bet ir darytų pagal tai, ką aš užrašiau, –
58 kad jie neštų vaisius, deramus jų Tėvo karalystei; kitaip lieka rykštė ir teismas, kad būtų išlieti ant Sionės vaikų.
59 Nes argi karalystės vaikai terš mano šventą žemę? Iš tiesų sakau jums: ne.
60 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, dabar girdintiems mano žodžius, kurie yra mano balsas: palaiminti jūs, kiek tai priimate;
61 nes aš atleisiu jums jūsų nuodėmes su šiuo įsakymu: likite pastovūs mintimis, rimtimi ir maldos dvasia, liudydami visam pasauliui apie tai, kas jums pranešta.
62 Todėl eikite į visą pasaulį, o į ten, kur negalite nueiti, siųskite, idant liudijimas eitų iš jūsų į visą pasaulį, kiekvienam kūriniui.
63 Ir kaip aš sakiau savo apaštalams, lygiai taip sakau jums, nes jūs esate mano apaštalai, būtent Dievo aukštieji kunigai; jūs esate tie, kuriuos mano Tėvas yra man davęs; jūs esate mano draugai;
64 todėl, kaip sakiau savo apaštalams, taip sakau ir jums, kad kiekviena siela, kuri tiki jūsų žodžiais ir priima krikštą vandeniu nuodėmėms atleisti, gaus Šventąją Dvasią.
65 Ir tikinčiuosius lydės tokie ženklai:
66 mano vardu jie darys daug nuostabių darbų;
67 mano vardu jie išvarinės velnius;
68 mano vardu jie gydys ligonius;
69 mano vardu jie atvers aklųjų akis ir atvers kurčiųjų ausis;
70 ir nebylio liežuvis kalbės;
71 ir jei koks žmogus užduos jiems nuodų, jiems tai nepakenks;
72 ir gyvatės nuodai neturės galios jiems pakenkti.
73 Bet aš duodu jiems įsakymą: jie nesididžiuos tuo, nė nekalbės apie tai priešais pasaulį; nes tai duota jums jūsų naudai ir išgelbėjimui.
74 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tie, kurie netiki jūsų žodžiais ir nepriima krikšto vandenyje mano vardu jų nuodėmėms atleisti, kad gautų Šventąją Dvasią, bus pasmerkti ir neateis į mano Tėvo karalystę, kur mano Tėvas ir aš esu.
75 Ir šis apreiškimas jums ir įsakymas galioja nuo šios pat valandos visam pasauliui, ir evangelija yra visiems, kurie jos dar nepriėmė.
76 Bet iš tiesų sakau visiems tiems, kuriems buvo duota karalystė: nuo jūsų ji turi būti skelbiama jiems, kad jie atgailautų dėl savo ankstesnių piktų darbų; nes reikia papriekaištauti jiems dėl jų piktų netikinčių širdžių, o jūsų broliams Sionėje – dėl jų maištavimo prieš jus tuo metu, kai jus pasiunčiau.
77 Ir dar aš sakau jums, mano draugai, nes nuo šiol vadinsiu jus draugais: reikalinga, kad aš jums duočiau šį įsakymą, kad jūs taptumėte tokie, kaip mano draugai tomis dienomis, kuomet aš buvau su jais, keliaudamas skelbti evangelijos savo galia;
78 nes aš jiems neleidau turėti piniginės ar kelionmaišio, nė dviejų apsiaustų.
79 Štai, aš siunčiu jus išbandyti pasaulio, ir darbininkas vertas savo užmokesčio.
80 Ir kiekvieno žmogaus, kuris eis ir skelbs šią karalystės evangeliją, ir išliks ištikimas visame kame, protas nepavargs ir neaptems, kūnas, galūnės ar sąnariai nepavargs; ir net plaukas nuo jo galvos nenukris žemėn nepastebėtas. Ir jie neis alkani ar ištroškę.
81 Todėl nesirūpinkite rytdiena – ką valgysite ar ką gersite, ar kuo vilkėsite.
82 Nes pažiūrėkite į lauko lelijas, kaip jos auga: jos nei pluša, nei verpia; o pasaulio karalystės, visoje savo šlovėje nėra taip pasipuošusios kaip bet kuri iš jų.
83 Nes jūsų Tėvas, kuris yra danguje, žino, kad jums viso to reikia.
84 Todėl tegul rytojus rūpinasi savo reikalais.
85 Ir nesirūpinkite iš anksto, ką sakysite; bet nuolat kraukitės savo protuose gyvenimo žodžius, ir reikiamą valandą jums bus duota ta dalis, kuri bus skirta kiekvienam žmogui.
86 Todėl tegul nė vienas iš jūsų, kurie eina skelbti šios karalystės evangelijos – nes šis įsakymas skirtas visiems ištikimiesiems, kuriuos bažnyčioje Dievas pašaukė tarnystėn, – nuo šiol neima piniginės ar kelionmaišio.
87 Štai, aš išsiunčiu jus papeikti pasaulio dėl visų jų neteisių darbų ir mokyti juos apie ateinantį teismą.
88 Ir kas jus priims, ten būsiu ir aš, nes aš eisiu prieš jūsų veidą. Aš būsiu jūsų dešinėje ir jūsų kairėje, ir mano Dvasia bus jūsų širdyse, ir mano angelai aplink jus, kad jus palaikytų.
89 Kas priima jus, priima mane; ir tas jus pamaitins ir aprengs, ir duos jums pinigų.
90 Ir tas, kuris jus pamaitina ar aprengia, ar duoda jums pinigų, jokiu būdu nepraras savo atlygio.
91 Ir tas, kuris šito nedaro, nėra mano mokinys; iš šito pažinsite mano mokinius.
92 Tas, kuris jūsų nepriima, eikite nuo jo patys vieni ir apsivalykite kojas būtent vandeniu, tyru vandeniu, ar per karštį, ar per šaltį, ir paliudykite apie tai savo Tėvui, kuris danguje, ir nebesugrįžkite pas tą žmogų.
93 Ir į kokį tik kaimą ar miestą įeisite, elkitės panašiai.
94 Tačiau ieškokite stropiai ir negailėkite jėgų; ir vargas tiems namams ar tam kaimui, ar miestui, kurie atmes jus ar jūsų žodžius, ar jūsų liudijimą apie mane.
95 Vargas, aš sakau vėl, tiems namams ar tam kaimui, ar miestui, kurie atmes jus ar jūsų žodžius, ar jūsų liudijimą apie mane;
96 nes aš, Visagalis, uždėjau savo ranką ant tautų, kad jas nuplakčiau už jų nelabumą.
97 Ir užeis marai, ir jie nebus paimti nuo žemės, kol užbaigsiu savo darbą, kuris bus sutrumpintas teisume, –
98 kol visi išlikusieji pažins mane, netgi nuo mažiausio iki didžiausio, ir bus pripildyti Viešpaties pažinimo bei pamatys akis į akį ir pakels savo balsą, ir balsu drauge giedos šią naują giesmę, sakydami:
99 Viešpats atstatė Sionę;Viešpats išpirko savo liaudį, Izraelį,Pagal išrinkimą malone,Įgyvendintą dėl jų tėvų tikėjimo ir sandoros.
100 Viešpats išpirko savo liaudį;Ir Šėtonas surištas, ir laikas nebeegzistuoja.Viešpats viską surinko į viena.Viešpats atvedė Sionę iš viršaus.Viešpats atvedė Sionę iš apačios.
101 Žemė kankinosi skausmuose ir pagimdė savo stiprybę;Ir tiesa įkurta jos viduje;Ir dangūs šypsosi jai;Ir ji aprengta savo Dievo šlove;Nes jis stovi savo liaudies vidury.
102 Šlovė ir garbė, ir galia, ir galybėTebus skirta mūsų Dievui; nes jis kupinas gailestingumo,Teisingumo, malonės ir tiesos, ir ramybės,Per amžių amžius, Amen.
103 Ir dar, iš tiesų, iš tiesų sakau jums: reikalinga, kad kiekvienas vyras, kuris išeina skelbti mano nesibaigiančios evangelijos, jeigu jis turi šeimą ir dovanai gauna pinigų, siųstų juos jai arba juos panaudotų jos labui, kaip Viešpats jam nurodys, nes taip man atrodo tinkama.
104 Ir tegul visi neturintys šeimų, kurie gauna pinigų, siunčia juos vyskupui Sionėje arba vyskupui Ohajo valstijoje, kad jie būtų pašvęsti apreiškimams paskelbti ir išspausdinti bei Sionei įtvirtinti.
105 Ir jei koks nors žmogus duos kuriam nors iš jūsų apsiaustą ar kostiumą, nusirenkite seną ir numeskite jį vargšui, ir eikite savo keliu džiaugdamiesi.
106 Ir jei kuris iš jūsų būtų stiprus Dvasia, tegul jis pasiima su savimi silpną, kad šis ugdytųsi su visu romumu, kad jis taip pat taptų stiprus.
107 Todėl pasiimkite su savimi tuos, kurie įšventinti į žemesniąją kunigystę, ir siųskite juos prieš save susitarti dėl susitikimų ir paruošti kelio, ir dalyvauti susitikimuose, kuriuose jūs patys negalite dalyvauti.
108 Štai, taip mano apaštalai senovės dienomis statė man mano bažnyčią.
109 Todėl tegul kiekvienas žmogus stovi savo pareigybėje ir darbuojasi savo pašaukime; ir tegul galva nesako kojoms, kad jai kojos nereikalingos; nes kaip gi be kojų galės stovėti kūnas?
110 Taip pat kūnui reikia kiekvieno nario, kad visi būtų ugdomi drauge, idant būtų išlaikyta tobula sistema.
111 Ir štai: keliauti turėtų aukštieji kunigai ir taip pat vyresnieji, ir taip pat žemesnieji kunigai; bet diakonai ir mokytojai turėtų būti skiriami prižiūrėti bažnyčią ir būti sėsliaisiais bažnyčios tarnais.
112 Ir vyskupas Njuelas K. Vitnis taip pat turėtų keliauti po apylinkes ir po visas bažnyčias, ieškodamas vargšų, kad patenkintų jų norus, nužemindamas turtingus ir išdidžius.
113 Jis taip pat turėtų įdarbinti įgaliotinį, kad šis būtų atsakingas ir tvarkytų jo pasaulietinius reikalus pagal jo nurodymus.
114 Tačiau tegul vyskupas vyksta į Niujorko miestą, taip pat į Albanio miestą ir taip pat į Bostono miestą ir įspėja tų miestų žmones evangelijos garsu, garsiu balsu, apie išnaikinimą ir visišką sunaikinimą, kuris jų laukia, jeigu jie tai atmes.
115 Nes jeigu jie tai atmes, jų teismo valanda čia pat, ir jų namai bus jiems palikti tušti.
116 Tegul jis pasitiki manimi ir nebus pergalėtas; ir net plaukas nuo jo galvos nenukris žemėn nepastebėtas.
117 Ir iš tiesų sakau jums, likusieji mano tarnai: eikite, kaip leis jūsų aplinkybės jūsų atitinkamuose pašaukimuose, į didelius ir žymius miestus bei kaimus, teisume papeikdami pasaulį dėl visų jų neteisių ir bedieviškų darbų, aiškiai ir suprantamai išdėstydami apie bjaurasties išnaikinimą paskutinėmis dienomis.
118 Nes jumis, – sako Viešpats Visagalis, – aš sudraskysiu jų karalystes; aš sudrebinsiu ne tik žemę, bet ir žvaigždėti dangūs drebės.
119 Nes aš, Viešpats, ištiesiau savo ranką, kad paleisčiau darban dangaus galias; dabar jūs negalite to matyti, bet dar maža valandėlė ir jūs tai matysite, ir žinosite, kad aš esu ir kad aš ateisiu ir viešpatausiu su savo liaudimi.
120 Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga. Amen.