Būkite vaisingi, dauginkitės ir valdykite žemę
Vyresnysis Džozefas V. Sitatis
Iš Septyniasdešimties
Dangiškasis Tėvas įpareigojo ir palaimino mus būti vaisingus, daugintis ir valdyti žemę, idant galėtume tapti kaip Jis.
Ačiū Tabernakulio chorui už šią melodingą dovaną pasaulio Gelbėtojui.
Kai Dievas Tėvas kreipėsi į Savo Viengimį Sūnų, kad pagal Jų paveikslą ir panašumą padarytų žmogų, Jis Savo vaikus palaimino sakydamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite […] visiems žemėje judantiems gyvūnams.“1 Taigi, mūsų mirtingoji kelionė prasidėjo dievišku įpareigojimu ir palaiminimu. Mylintis Tėvas įpareigojo ir palaimino mus būti vaisingus, daugintis ir viešpatauti, idant galėtume vystytis ir tapti tokie, koks Jis yra.
Broliai ir seserys, šią popietę prašau jūsų tikėjimo ir maldų, kad galėčiau su jumis pasidalinti mintimis apie tris pamatines mūsų dieviškosios prigimties savybes. Viliuosi, kad mes visi geriau suprasime ir vykdysime savo šventą atsakomybę – Tėvo įpareigojimą – vystyti turimą dieviškąją prigimtį, idant galėtume sėkmingiau valdyti savo gyvenimo laivą ir pasiekti dievišką tikslą.
Pirmasis Dievo įpareigojimas – būkite vaisingi
Vienas buvimo vaisingiems aspektas dažnai lieka nepastebėtas, t. y. statyti Dievo karalystę žemėje. Gelbėtojas mokė:
„Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. […]
Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta.
Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.“2
Vaisingi tampame, kai liekame Kristuje, priimame Jo vardą ir […] tarnaujame jam iki galo3 padėdami pas Jį ateiti kitiems.
Mūsų dienomis dabartiniai pranašai ir apaštalai nuolatos kalba kviesdami kiekvieną iš mūsų įvertinti savo sugebėjimus ir galimybes ir uoliai imtis išgelbėjimo darbo.
Pradinis taškas, nuo kurio prasideda vaisingas [darbas], yra romumas ir nusižeminimas širdimi.4 Tuomet, pasiduodami Šventosios Dvasios įtikinėjimams ir laikydamiesi visų sudarytų sandorų, mes labiau priartėjame prie Kristaus.5 Mes galime siekti tikrosios meilės dovanos ir ją gavę turėti galios kviesti savo šeimas, savo protėvius, savo kaimynus ir draugus, tiek narius, tiek nenarius, priimti Jėzaus Kristaus Evangeliją.
Darbas tikrosios meilės dvasia yra ne prievolė, o malonumas. Sunkumai tampa tikėjimą stiprinančiomis galimybėmis. Mes tampame „Dievo [gerumo] liudytojais visada ir visame, ir visur, kur bebūtu[me] net iki mirties“6.
Visi galime ir turime uoliai imtis išgelbėjimo darbo. Gelbėtojas drauge su atsakomybe mums suteikė šį pažadą: „Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.“7
Antrasis Dievo įpareigojimas – dauginkitės
Mūsų fiziniai kūnai yra Dievo palaiminimas. Mes gavome juos tam, kad atliktume Dangiškojo Tėvo darbą: „Įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.“8 Turėdami kūną mes galime pasiekti savo dieviškąjį potencialą.
Kūnas įgalina paklusniuosius Dangiškojo Tėvo dvasinius vaikus patirti gyvenimą žemėje.9 Vaikų gimdymas suteikia galimybę džiaugtis gyvenimu žemėje ir kitiems Dievo vaikams. Visi gimusieji mirtingieji turi galimybę tobulėti ir būti išaukštinti, jei bus paklusnūs Dievo įsakymams.
Santuoka tarp vyro ir moters yra santvarka, kurią Dievas paskyrė tam, kad būtų vykdomas įpareigojimas daugintis. Tarp tos pačios lyties dauginimosi nėra.
Teisėtos santuokos užantspaudavimas šventykloje ir užantspaudavimo sandoros gerbimas suteikia gimdytojams ir vaikams geriausią galimybę patirti meilę bei pasiruošti vaisingam gyvenimui. Tai suteikia jiems tobulą terpę, kurioje jie gali gyventi laikydamiesi su Dievu sudarytų sandorų.
Dėl to, jog mus myli, Dangiškasis Tėvas pasirūpino, kad visi ištikimi Jo vaikai, kurie dėl kokių nors nuo jų nepriklausančių priežasčių neturi galimybės džiaugtis santuokos sandora ir vaikais arba šių palaiminimų pilnatve, turės galimybę džiaugtis šiais palaiminimais Viešpaties paskirtu laiku.10
Dabartiniai pranašai ir apaštalai patarė, kad visi, kurie turi galimybę sudaryti amžinosios santuokos sandorą, tai darytų išmintingai ir su tikėjimu. Neturėtume atidėlioti šios šventos dienos dėl pasaulietinių reikalų ar ieškomo partnerio tinkamumo kartelės užkelti taip aukštai, kad niekas negalėtų jos įveikti.
Visiems, kurie yra užantspauduoti amžinosios santuokos sandora ir kurie vaisingai laikosi sudarytų sandorų, yra pažadėta, kad priešininkas niekada negalės pakenkti jų amžinosios porininkystės pamatui.
Trečiasis Dievo įpareigojimas – valdykite žemę
Valdyti žemę ir viešpatauti visai kūrinijai reiškia visa tai valdyti taip, kad būtų vykdoma Dievo valia11, kad tai būtų naudinga Jo vaikams. Valdyti taip pat reiškia įvaldyti turimus kūnus.12 Tai nereiškia, kad esame bejėgės [kūniškumo] aukos, arba kad darysime tai, kas prieštarauja Dievo valiai.13
Gebėjimo valdyti žemiškuosius dalykus vystymas prasideda, kai nuolankiai suprantame žmogiškąsias silpnybes ir tai, kad galios galime gauti per Kristų ir Jo Apmokėjimą. Nes „Kristus yra pasakęs: Jei tikėsite mane, turėsite galios daryti viską, kas tik man reikalinga.“14 Ši galia tampa mums prieinama, kai renkamės veikti pagal Jo įsakymus. Mes ugdome savo gebėjimus siekdami Dvasios dovanų ir vystydami savo talentus.
Aš gimiau ir užaugau kukliomis sąlygomis, būdingomis daugumai šeimų Afrikoje. Sugebėjimą pakilti iš tokių aplinkybių įgijau mano rūpestingiems gimdytojams padedant man siekti gero išsilavinimo ir jį įgyti. Vizijos, kuo aš galiu tapti, vystymas buvo gyvybiškai svarbus mano pažangai. Vėliau, būdami jauna pora, mudu su žmona Gladise radome sugrąžintąją Evangeliją, kuri tebelaimina mus dvasiniu vadovavimu. Kaip kiekviena šeima, mes patiriame išbandymų ir sunkumų. Tačiau kreipdamiesi pagalbos į Viešpatį, randame ramybę ir paguodą teikiančius atsakymus, todėl tie dalykai mūsų neįveikia.
Šių dienų visuomenės sunkumai, pavyzdžiui, amoralumas, pornografija, ginkluoti konfliktai, tarša, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir skurdas, bujoja dėl to, kad daugelis mieliau pasirenka „velnio ir kūno val[ią]15 negu Dievo valią. „Jie neieško Viešpaties, kad įtvirtintų jo teisumą, bet kiekvienas žmogus vaikšto savo paties keliu ir paskui atvaizdą savo paties dievo, kurio atvaizdas yra pagal pasaulio panašumą.“16
Tačiau Dievas visus Savo vaikus kviečia gauti Jo pagalbą, idant pergalėtų ir ištvertų šio gyvenimo sunkumus. Jis sako:
„Aš esu Dievas; aš padariau pasaulį ir žmones, kai jų dar nebuvo kūne.
[…] Jei atsigręši į mane ir įsiklausysi į mano balsą, ir tikėsi, ir atgailausi dėl visų savo prasižengimų, ir pasikrikštysi, būtent vandenyje, vardu mano Viengimio Sūnaus, […] tu gausi Šventosios Dvasios dovaną, visko prašydamas Jo vardu; ir ko tik prašysi, tau bus duota.“17
Ištikimi pastarųjų dienų šventieji, suprantantys savo dieviškąjį potencialą ir visa širdimi pasikliaunantys per Viešpaties Jėzaus Kristaus Apmokėjimą gaunama galia, būdami iš prigimties silpni yra stiprinami ir „gal[i] padaryti viską“18. Jie yra įgalinami pergalėti piktojo viliones, kurios daugelį pajungė priešininko vergovei. Paulius mokė, kad:
„Dievas ištikimas [ir] Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti.“19
„Pats iškentęs gundymus, jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi.“20
Dangiškasis Tėvas įpareigojo ir palaimino mus būti vaisingus, daugintis ir valdyti žemę, idant galėtume tapti kaip Jis. Jis parūpino pagalbą, idant kiekvienas iš mūsų, priklausomai nuo asmeninių pasirinkimų, galėtume augti ir tapti kaip Jis. Viliuosi, kad visi gyvensime taip, kad galėtume vadovautis savo dieviškosios prigimties vizija, pasinaudotume savo teise į visas dieviškąsias privilegijas ir įvykdytume savo dieviškąją paskirtį.
Liudiju apie gyvojo Dievo Tėvo ir Jo Mylimojo Sūnaus, mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus, realumą; apie Jo šlovingą laimės planą; ir apie tuos raktus, kuriuos Jis suteikė šių dienų gyvajam pranašui Tomui S. Monsonui, kurį mylime ir palaikome. Viliuosi, kad mes pajėgsime mėgautis Viešpaties palaiminimų pilnatve, Jėzaus Kristaus vardu, amen.