Taip, mes galime laimėti ir mes laimėsime!

Vyresnysis Ulisis Soaresas

Iš Septyniasdešimčių Prezidentūros

Privalome kaip niekada tvirtai laikytis liudijimo apie Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tada laimėsime kasdieniniuose mūšiuose prieš blogį.

Brangūs broliai, esu apimtas nuolankumo dėl privilegijos šiandien kalbėti jums, Bažnyčios kunigijai.

Kartą prezidentas Tomas S. Monsonas pasakė:

„Pasaulyje kartais gali būti baisu gyventi. Atrodo, kad visuomenės moralinės vertybės nyksta bauginančiu greičiu. Nė vienas: ar jis būtų jaunas, ar pagyvenęs, ar vidutinio amžiaus, nėra apsaugotas nuo tų dalykų, kurie gali mus parblokšti ir sunaikinti. […]

Tačiau mums nereikia pulti į neviltį. […] Mes kariaujame su nuodėme. […] Tai karas, kurį galime laimėti ir laimėsime. Mūsų Dangiškasis Tėvas davė mums įrankius, kurių reikia, kad tai padarytume.“¹

Visi mes, jauni ir seni, kiekvieną dieną susiduriame su karu, kurį minėjo Prezidentas Monsonas. Priešas ir jo angelai stengiasi mums trukdyti. Jų tikslas yra gundyti mus nuklysti nuo sandorų, sudarytų su Viešpačiu, kad pamestume iš akių amžinąjį palikimą. Jie gerai žino mūsų Dangiškojo Tėvo planą Jo vaikams, nes jie dalyvavo didžiojoje Dangaus Taryboje, kai jis buvo pristatytas. Jie bando pasinaudoti mūsų silpnybėmis ir ydomis, apgaudinėdami mus tamsos miglomis, „kurios apakina akis ir užkietina žmonių vaikų širdis ir nuklaidina juos į plačius kelius, todėl jie žūva ir prapuola.“²

Kaip mokė prezidentas Monsonas, nepaisant patiriamo pasipriešinimo, tai yra karas, kurį mes galime laimėti ir kurį laimėsime. Viešpats pasitiki mūsų gebėjimu ir ryžtu tai padaryti.

Raštuose apstu pavyzdžių apie tuos, kurie laimėjo karus net atsidūrę labai nepalankiose situacijose. Vienas tokių pavyzdžių yra Mormono Knygoje aprašytas vadas Moronis. Šis nuostabus jaunuolis turėjo drąsos apginti tiesą tuomet, kai buvo daug nesutarimų ir karų, kurie grasino sunaikinti visą nefitų tautą. Nors puikiai vykdė savo pareigas, Moronis išliko kuklus. Tuomet dėl šios ir kitų savybių jis tapo nepaprastu įrankiu Dievo rankose. Almos knygoje aiškinama, kad jei visi vyrai būtų tokie kaip Moronis, „pačios pragaro jėgos būtų amžinai sudrebintos; taip, velnias niekuomet neturėtų galios žmonių vaikų širdims“³. Visos Moronio savybės kilo iš didelio jo tikėjimo Dievu ir Viešpačiu Jėzumi Kristumi⁴ bei jo tvirto nusistatymo sekti Dievo ir Jo pranašų balsu.⁵

Vaizdžiai kalbant, kad laimėtume karus prieš blogį, visiems mums reikia pavirsti į šių dienų vadą Moronį. Pažįstu labai jauną diakoną, kuris pavirto į šiuolaikinį vadą Moronį. Nors jis stengėsi sekti savo tėvų ir Bažnyčios vadovų mokymais, nepaisant jo jauno amžiaus, jo tikėjimas ir ryžtas buvo išbandomi kiekvieną dieną. Jis man papasakojo, kaip kartą buvo nustebintas labai keblios ir nemalonios situacijos: jo draugai savo mobiliuosiuose telefonuose žiūrėjo pornografiją. Tą akimirką šis jaunuolis turėjo pasirinkti, kas buvo svarbiau – jo populiarumas ar jo teisumas. Po kelių sekundžių jis sukaupė drąsą ir pasakė savo draugams, kad tai, ką jie darė, buvo netinkama. Dar jis pasakė, kad jei nesiliaus, jie taps nuo jos priklausomi. Daugelis jo bendraklasių juokėsi iš jo patarimo, sakydami, kad tai yra gyvenimo dalis ir kad tame nėra nieko bloga. Nepaisant to, tarp jų buvo vienas, kuris paklausė šio jaunuolio patarimo ir liovėsi.

Šio diakono pavyzdys turėjo teigiamą poveikį bent vienam jo bendraklasiui. Be abejonės, dėl šio sprendimo jis ir jo draugas susidūrė su patyčiomis ir persekiojimu. Kita vertus, sakydamas „išeikite iš nelabųjų ir atsiskirkite, ir nelieskite jų nešvarių dalykų“ jis pasekė Almos ir jo tautos pamokymu.⁶

Brošiūroje Jaunimo stiprybės vardan yra Pirmosios Prezidentūros patarimas Bažnyčios jaunimui: „Jūs esate atsakingi už savo pasirinkimus. Dievas atsimena jus ir padės jums rinktis tinkamai, net jeigu jūsų šeima ir draugai savo valios laisve naudojasi neteisingai. Turėkite moralinės drąsos tvirtai paklusti Dievo valiai, net jeigu tai tenka daryti vieniems. Taip darydami, rodysite sektiną pavyzdį kitiems.“⁷

Kadangi priešininko tikslas yra padaryti visus žmones nelaimingus kaip jis, gėrio karas prieš blogį tęsis visą mūsų gyvenimą. Šėtonas ir jo angelai stengsis užvaldyti mūsų mintis ir kontroliuoti veiksmus gundydami mus nusidėti. Jeigu jiems pavyks, jie sugadins visa, kas gera. Tačiau būtina suprasti, kad jie galės mums vadovauti, tik jei tai leisime.

Raštuose taip pat yra keletas pavyzdžių apie tokius žmones kaip Nehoras, Korihoras ir Šeremas, kurie pasidavė priešininkui ir galų gale buvo suklaidinti ar net sunaikinti. Turime būti pasiruošę šiam pavojui. Negalime leistis būti klaidinami populiarių, bet doktrinai ir tikriems Jėzaus Kristaus Evangelijos principams prieštaraujančių aiškinimų, kuriuos lengvai priima pasaulis. Daugelis tų pasaulietiškų aiškinimų yra ne kas kita, kaip mūsų visuomenės bandymas pateisinti nuodėmę. Turime atminti, kad galiausiai visi, tiek dori, tiek nedori, stovėsime prieš Kristų, kad būtume teisiami pagal savo darbus.⁸ Kai susidursime su šiais pasaulietiškais aiškinimais, mums prireiks didelės drąsos ir tvirto Dangiškojo Tėvo plano žinojimo, kad pasirinktume teisiai.

Visi galime gauti stiprybės rinktis teisiai, jei seksime Viešpačiu, visiškai Juo pasitikėsime ir tikėsime. Tačiau, kaip moko Raštai, turime tai daryti „nuoširdžiai“ ir „su tikru ketinimu“. Tada Viešpats iš Savo beribio gailestingumo „apreikš mums apie dvasinių dalykų tiesą Šventosios Dvasios galia. Ir Šventosios Dvasios galia jūs galite sužinoti tiesą apie viską.“⁹

Šis žinojimas, įgyjamas per Šventąją Dvasią, yra ne kas kita kaip mūsų liudijimas, kuris ugdo mūsų tikėjimą ir pasiryžimą sekti šiais pastarosiomis dienomis atstatytos Evangelijos mokymais, nepaisant populiarių pasaulietiškų aiškinimų. Kai priešininkas bando mus pulti, mūsų liudijimas privalo būti mus nuo ugningų jo strėlių saugantis skydas.¹⁰ Liudijimas mus saugiai ves per šiuolaikinio pasaulio tamsą ir sumaištį.¹¹

Šio principo išmokau jaunystėje tarnaudamas misionieriumi. Su porininku tarnavau mažyčiame ir tolimame Bažnyčios skyriuje. Bandėme užkalbinti kiekvieną miestelio žmogų. Jie priimdavo mus labai maloniai, tačiau mėgdavo aptarinėti Raštus ir prašydavo pateikti konkrečių mūsų mokymų teisingumo įrodymų.

Prisimenu, kaip kiekvieną kartą, kai mudu su porininku bandydavome kažką žmonėms įrodyti, Dievo Dvasia mus palikdavo ir mes pasijusdavome visiškai pasimetę ir sutrikę. Jautėme, kad turėtume stipriau suderinti mūsų liudijimus su Evangelijos tiesomis, kurių mokėme. Prisimenu, kad nuo to laiko, mums iš visos širdies liudijant, kambarį pripildydavo tyli patvirtinanti galia, ateinanti iš Šventosios Dvasios, ir abejonėms bei diskusijoms nelikdavo vietos. Supratau, kad nėra tokios blogio jėgos, kuri galėtų suklaidinti, apgauti ar iškraipyti nuoširdų tikro Jėzaus Kristaus mokinio liudijimą.

Kaip mokė Pats Gelbėtojas, priešininkas trokšta sijoti mus kaip kviečius, kad mes prarastume gebėjimą daryti gerą įtaką pasauliui.¹²

Mano brangūs broliai, per šiuolaikinį pasaulį ritantis sumaišties ir abejonių bangoms, kaip niekada anksčiau privalome tvirtai laikytis liudijimo apie Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tada mūsų gebėjimas apginti tiesą ir teisingumą smarkiai išaugs. Mes laimėsime kasdieniniuose mūšiuose su blogiu ir užuot žuvę gyvenimo mūšio laukuose, įtikinsime kitus gyventi pagal Mokytojo standartus.

Visus kviečiu surasti saugumą Raštų mokymuose. Vadas Moronis savo tikėjimą Dievu ir liudijimą suderino su pažinimu ir išmintimi, randamais Raštuose. Tokiu būdu jis tikėjo, kad gaus Dievo palaiminimus ir laimės daug pergalių, – taip iš tiesų ir atsitiko.

Visus kviečiu surasti saugumą mūsų dabartinių pranašų žodžiuose. Prezidentas Tomas S. Monsonas sakė: „Mes, kurie buvome įšventinti į Dievo kunigystę, galime daug ką pakeisti. Išlikdami tyri ir gerbdami savo kunigystę, tampame teisiais ir sektinais pavyzdžiais kitiems […] [ir galime] padėti apšviesti vis labiau tamsėjantį pasaulį.“¹³

Kviečiu visus pasitikėti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo nauda ir galia. Dėl Jo apmokančiosios aukos, net susidurdami su sunkumais, iššūkiais ir gundymais, galime įgyti drąsos laimėti visus mūsų laikų karus. Pasitikėkime Jo meile ir galia mus išgelbėti. Pats Kristus sakė:

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“¹⁴

„Aš pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“¹⁵

„Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“¹⁶

Liudiju apie tai šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.