Teateinie Tavo karalystė
Vyresnysis Nylas L. Andersenas
Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo
Broliai ir seserys, Viešpaties stebuklų matymas ir tikėjimas jais kuriant Jo karalystę žemėje gali padėti mums matyti ir tikėti, kad Viešpaties ranka veikia ir mūsų gyvenimuose.
Mums giedant buvau giliai sujaudintas minties, kad šiuo metu šimtai tūkstančių, gal net milijonai tikinčių šventųjų 150 šalių nuostabiai 75 skirtingomis kalbomis1 drauge gieda Dievui:
„Ateik, Karaliau, o ateik!“3 Esame didžiulė pasaulinė tikinčiųjų, Viešpaties Jėzaus Kristaus mokinių šeima.
Mes priėmėme Jo vardą ir kiekvieną savaitę priimdami sakramentą pasižadame, kad atminsime Jį ir laikysimės Jo įsakymų. Esame toli gražu netobuli, bet tikime nuoširdžiai. Mes tikime Jį. Mes garbiname Jį. Mes sekame Juo. Mes labai Jį mylime. Jo darbas yra svarbiausias pasaulyje.
Broliai ir seserys, gyvename prieš Antrąjį Viešpaties atėjimą – laikais, kurių tikintieji laukė ištisus šimtmečius. Gyvename karų ir karų gandų laikais, stichinių nelaimių laikais – laikais, kai pasaulį tampo sąmyšiai ir sambrūzdžiai.
Bet tai ir šlovingi Sugrąžinimo laikai, kai Evangelija nešama visam pasauliui, – laikai, kuriais Viešpats pažadėjo pakelti sau tyrą liaudį4 ir apginkluoti ją teisumu bei Dievo galia.5
Džiaugiamės šiomis dienomis ir meldžiame, kad galėtume drąsiai įveikti savo iššūkius ir abejones. Vienų sunkumai yra didesni nei kitų, bet nė vienas jų neišvengsime. Vyresnysis Nylas A. Maksvelas kartą man pasakė: „Jei dabar tau viskas puikiai sekasi, tik palūkėk.“
Nors Viešpats ir vėl tikina, kad mums nereikia bijoti,6 kai mus apninka išbandymai, ne visada lengva išlaikyti aiškią perspektyvą ir žvelgti toliau šio pasaulio.
Svarbų pamokymą apie būtinybę žvelgti per amžinybės prizmę esu gavęs iš Prezidento Tomo S. Monsono.
Prieš aštuoniolika metų Šveicarijoje keliaudamas su Prezidentu Monsonu paklausiau apie sunkias jo pareigas. Jo atsakymas sustiprino mano tikėjimą. „Pirmojoje Prezidentūroje, – sakė jis, – mes darome viską, ką galime, kad šis darbas judėtų pirmyn. Bet tai Viešpaties darbas ir jam vadovauja Jis. Prie šturvalo stovi Jis. Mes stebimės, kaip Jis atidaro duris, kurių mes negalime atidaryti, ir daro stebuklus, kurių mes net neįsivaizdavome.“7
Broliai ir seserys, Viešpaties stebuklų matymas ir tikėjimas jais kuriant Jo karalystę žemėje gali padėti mums matyti ir tikėti, kad Viešpaties ranka veikia ir mūsų gyvenimuose.
Viešpats pareiškė: „Aš pats galiu padaryti savo darbą.“8 Kiekvienas iš mūsų stengiamės atlikti savo dalį, bet didysis architektas yra Jis. Vadovaujamas savo Tėvo Jis sukūrė šį pasaulį. „Visa buvo sutverta jo, ir be jo nebuvo sutverta nieko, kas buvo sutverta.“9 Jei esame dvasiškai budrūs, mes matome Jo ranką visame pasaulyje ir savo gyvenime.
Laiskite pateikti pavyzdį.
1831 metais, esant vos 600 Bažnyčios narių, Viešpats pareiškė: „Dievo karalystės raktai įteikti žmogui žemėje, ir iš ten evangelija risis iki žemės pakraščių kaip akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis, risis, kol pripildys visą žemę.“10
Pranašas Nefis išpranašavo, kad mūsų laikais Bažnyčia bus „negausi“ palyginti su žemės gyventojų skaičiumi, bet jų bus „ant viso žemės veido“11.
Šiandien, kalbėdamas apie šventyklas, prezidentas Monsonas pateikė tris gražius Viešpaties pasireiškimo kuriant Jo karalystę pavyzdžius. Ar vos prieš porą dešimtmečių kas nors galėjo įsivaizduoti šventyklas Haityje, Tailande ir Dramblio Kaulo Krante?
Šventyklos statomos ne ten, kur patogu geografiškai. Šventyklos vietą Viešpats pranašui nurodo apreiškimu, pažymėdamas, kokį didelį darbą reikės atlikti, ir pripažindamas teisumą šventųjų, kurie brangins šiuos namus bei rūpinsis jais per kartų kartas.12
Vos prieš dvejus metus mudu su žmona lankėmės Haityje. Nuo kalno viršaus žvelgdami į Port o Prensą, kartu su Haičio šventaisiais paminėjome šalies pašventinimą, kurį vos prieš 30 metų atliko tuomet vyresnysis Tomas S. Monsonas. Nė vienas iš mūsų niekada nepamirš 2010 metų niokojančio žemės drebėjimo Haityje. Ištikimų narių ir drąsių misionierių būrio, sudaryto beveik vien iš haitiečių, dėka Bažnyčia šioje salos šalyje toliau augo ir stiprėjo. Kai įsivaizduoju šiuos teisius Dievo šventuosius, apsirengusius baltai, turinčius šventos kunigystės galią vykdyti šventas apeigas Viešpaties namuose, mano tikėjimas stiprėja.
Kas galėjo įsivaizduoti Viešpaties namus gražiame Bankoko mieste? Šioje iš esmės budistiškoje šalyje krisčionių yra vos vienas procentas. Kaip ir Haityje, taip ir Bankoke matome, kad Viešpats surinko žemės išrinktuosius. Prieš keletą mėnesių būdami ten, susitikome su Satitu ir Jutama Kaivalvatanais bei jų pasišventusiais vaikais. Satitas prisijungė prie Bažnyčios, kai jam buvo 17, ir tarnavo misionieriumi savo šalyje. Vėliau institute jis sutiko Jutamą ir jie buvo užantspauduoti Filipinų Manilos šventykloje. 1993 metais Kaivalvatanus partrenkė sunkvežimis, kurio vairuotojas užmigo prie vairo. Apatinė Satito kūno dalis buvo paralyžiuota. Bet jų tikėjimas niekada nesusvyravo. Satitas yra pasigėrėtinas mokytojas tarptautinėje Bankoko mokykloje. Jis tarnauja Tailando Šiaurinio Bankoko kuolo prezidentu. Matome Dievo stebuklus Jo nuostabiame darbe ir savo gyvenimuose.
Pasakodamas apie Dramblio Kaulo Kranto bažnyčios stebuklą turiu paminėti dviejų porų pavardes: Filipas ir Anelys Asard bei Liusjenas ir Agata Afu. Prie Bažnyčios jie prisijungė kaip jaunos poros – viena Vokietijoje, kita Prancūzijoje. 1980 metais Filipas ir Liusjenas pajuto norą grįžti į savo gimtąją Afriką, kad galėtų ten statyti Dievo karalystę. Seseriai Asard, kuri yra vokietė, palikti savo šeimą, o broliui Asardui palikti savo, patyrusio mechanikos inžinieriaus, darbą reikėjo nepaprasto tikėjimo. Šios dvi poros pirmą kartą susitiko Dramblio Kaulo Krante ir pradėjo sekmadieninę mokyklą. Tai buvo prieš 30 metų. Dabar šioje gražioje Afrikos šalyje yra 8 kuolai ir 27 000 narių. Afu pora toliau kilniai tarnauja, kaip ir Asardai, kurie neseniai atliko misiją Akra Ganos šventykloje.
Ar įžvelgiate Dievo ranką šiame darbe? Ar įžvelgiate Dievo ranką Haičio misionierių ar Tailande tarnaujančių Kaivalvatanų gyvenimuose? Ar įžvelgiate Dievo ranką Asardų ir Afu gyvenime? Ar įžvelgiate Dievo ranką savo gyvenime?
„Ir niekuo žmogus neįžeidžia Dievo [… Jo rūstybė užsidega tik prieš tuos], kurie nepripažįsta visame kame Jo rankos.“13
Dievo stebuklai vyksta ne vien Haityje, Tailande ar Dramblio Kaulo Krante. Apsižvalgykite.14 „Dievas prisimena kiekvieną liaudį […]; taip, jis skaičiuoja savo žmones, ir jo gailestingumo vidus gaubia visą žemę.“15
Kartais galime įžvelgti Viešpaties ranką kitų gyvenimuose ir pagalvoti: „Kaip galėčiau aiškiau pamatyti Jo ranką savo paties gyvenime?“
Gelbėtojas sakė:
Neabejokite.16
Nebijokite.17
„Nė vienas [žvirblis] nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. […]
Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.“18
Prisiminkite jaunuolį, kuris šaukė pranašui Eliziejui, kai juos apsupo priešai: „Ak, šeimininke, ką darysime?“19
Eliziejus atsakė:
„Nebijok, nes mūsų pusėje yra daugiau negu jų pusėje.“
Tada Eliziejus meldėsi, tardamas: „O Viešpatie, atmerk jam akis, kad pamatytų!“ Viešpats atmerkė tarnui akis, ir jis matė, kad kalvos […] pilnos raitelių ir ugninių vežimų.“20
Kai laikotės įsakymų ir tikėdami meldžiate, kad pamatytumėte Viešpaties ranką savo gyvenime, Jis plačiau atvers jūsų dvasines akis ir jūs aiškiau pamatysite, kad esate ne vieni.
Raštai mus moko tvirtai tikėti tuo, kas įvyks.21 O kas įvyks? Gelbėtojas meldė:
„Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas,
Teateinie Tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“22
Visi ką tik giedojome „Ateik, Karaliau, o ateik“.
Kai laukiame šlovingos Gelbėtojo sugrįžimo į žemę dienos, mūsų tikėjimas auga. Mintis apie Jo atėjimą sužadina mano sielą. Tai bus kvapą gniaužiantis įvykis! Šio įvykio vaizdas ir didingumas, mastas ir puikumas pranoks viską, ką kada nors regėjo žmogaus akis.
Tą dieną Jis ateis ne suvystytas vystyklais ir paguldytas ėdžiose,23 bet „ateis dangaus debesyse, [aprengtas] galia ir didžia šlove; su visais šventaisiais angelais“24. Girdėsime arkangelo balsą ir Dievo trimitą.25 Saulė ir mėnulis pasikeis, o „žvaigždės bus nusviestos iš savo vietų“26. Jūs, aš ir mūsų pasekėjai „šventieji […] iš keturių žemės ketvirčių“27, „bus atgaivinti ir pagauti aukštyn jo pasitikti“28 . Mirusieji teisume „taip pat bus pagauti aukštyn jo pasitikti dangaus […] viduryje“29.
Tada įvyks tai, kas atrodo neįmanoma: „Visas kūnas drauge pamatys mane“, – sako Viešpats.30 Kaip tai įvyks? Nežinome. Bet liudiju, kad tai įvyks, – tiksliai taip, kaip išpranašauta. Mes pagarbiai priklaupsime, „Viešpats prabils savo balsu, ir jį išgirs visi žemės pakraščiai“31. „Tai bus balsas tarsi daugelio vandenų balsas ir tarsi smarkaus griaustinio balsas.“32 „Ir Viešpats, būtent Gelbėtojas, stovės savo žmonių vidury.“33
Tada vyks nepamirštami susitikimai su dangaus angelais ir šventaisiais žemėje.34 Bet svarbiausia, kad, pasak Izaijo, „visi žemės pakraščiai išvys mūsų Dievo išganymą“35, ir Jis „viešpataus visam kūnui“36.
Tą dieną skeptikai tylės, „nes kiekviena ausis tai išgirs, ir kiekvienas kelis klaupsis, ir kiekvienas liežuvis išpažins“37, kad Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, pasaulio Gelbėtojas ir Išpirkėjas.
Šiandien Velykos. Mes su viso pasaulio krisčionimis džiūgaujame Jo šlovingu Prisikėlimu ir pažadėtu mūsų prikėlimu. Ruoškimės Jo sugrįžimui, dažnai prisimindami šiuos šlovingus įvykius ir kalbėdami apie juos su savo mylimaisiais, ir melskimės Jo malda: „Teateinie Tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“38 Liudiju, kad Jis gyvas. „Ateik, Karaliau, o ateik.“ Jėzaus Kristaus vardu, amen.