Tėvystė – mūsų amžinoji lemtis
Laris M. Gibsonas
Ką tik atleistas pirmasis patarėjas Vaikinų organizacijos visuotinėje prezidentūroje
Linkiu, kad šiame gyvenime visi mėgautumėtės Tėvo palaimų pilnatve ir Jo darbo ir Jo šlovės įgyvendinimu, tapdami tėvais mūsų šeimoms visai amžinybei.
Kai buvau jaunas, iš tėvo išmokau svarbią pamoką. Jis pastebėjo, kad pradėjau per daug žavėtis materialiais dalykais. Kai turėdavau pinigų, iš karto viską išleisdavau, ir beveik visada – vien sau.
Vieną popietę jis nusivedė mane pirkti naujų batų. Universalinės parduotuvės antrame aukšte jis pakvietė mane kartu su juo pažvelgti pro langą.
Jis paklausė: „Ką matai?“
„Pastatus, dangų, žmones“, – atsakiau.
„Kiek jų?“
„Daug!“
Tada jis iš kišenės išsitraukė monetą. Paduodamas ją man jis paklausė: „Kas tai?“
Iš karto pažinau: „Sidabrinis doleris!“
Remdamasis savo chemijos žiniomis, jis pasakė: „Jei šį sidabrą išlydytum ir sumaišytum su tinkamais priedais, gautum sidabro nitratą. Jei šį langą padengtum sidabro nitratu, ką pamatytum?“
Neturėjau jokio supratimo, todėl jis nulydėjo mane prie žmogaus dydžio veidrodžio ir paklausė: „Ką dabar matai?“
„Matau save.“
„Ne, – atsakė Jis, – matai sidabrą, kuriame tu atsispindi. Jei žiūrėsi tik į sidabrą, matysi vien save, o jis, kaip uždanga, neleis aiškiai matyti Dangiškojo Tėvo tik tau paruoštos amžinosios lemties.
Lari, – tęsė jis, – nesiek šio pasaulio dalykų, bet pirmiausia siek Dievo karalystės ir įtvirtinti Jo teisumą, o visa tai bus tau pridėta“ (žr. Džozefo Smito Vertimas, Mato 6:38).
Jis liepė man pasilikti sau tą dolerį ir niekada jo nepamesti. Kas kartą pažvelgęs į jį, prisimenu Dangiškojo Tėvo man paruoštą amžinąją lemtį.
Mylėjau savo tėvą ir man patiko, kaip jis mokė. Norėjau būti kaip jis. Jis mano širdyje pasėjo troškimą būti geru tėvu, ir karštai viliuosi, kad tinkamai gyvenu pagal jo pavyzdį.
Mūsų mylimas pranašas Prezidentas Tomas S. Monsonas dažnai kalba, kad mūsų sprendimai lemia mūsų likimą ir atneša amžinas pasekmes (žr. “Decisions Determine Destiny” [Church Educational System fireside, Nov. 6, 2005], 2; lds.org/broadcasts).
Tad argi neturėtume vystyti savo aiškaus požiūrio į mūsų amžinąją lemtį, ypač tą, kurią Dangiškasis Tėvas nori, kad įvykdytume, – amžinąją tėvystę? Tegul mūsų amžinasis likimas lemia visus mūsų sprendimus. Kad ir kokie sunkūs būtų tie sprendimai, Tėvas mus palaikys.
Apie tokio požiūrio galią sužinojau, kai kartu su savo dvylikamečiu ir trylikamečiu sūnumis dalyvavome lenktynėse 80/20. Lenktynės 80/20 – tai 80 kilometrų žygis pėsčiomis per mažiau nei 20 valandų. Pradėjome 9 val. vakaro ir ėjome visą naktį ir didžiąją kitos dienos dalį. Tai buvo skausmingos 19 valandų, bet mes tai padarėme!
Grįžę tiesiogine to žodžio prasme įropojome į namus, kur nuostabi žmona ir mama buvo paruošusi gardžius pietus, prie kurių net neprisilietėme. Mano jaunesnysis sūnus visiškai išsekęs susmuko ant sofos, o vyresnysis nuropojo žemyn į savo kambarį.
Pats truputį pailsėjęs, bet jausdamas skausmą, nuėjau pas jaunesnįjį sūnų pasižiūrėti, ar jis vis dar gyvas.
„Ar tau viskas gerai?“ – paklausiau.
„Tėti, tai buvo sunkiausias dalykas mano gyvenime ir to daugiau nenoriu daryti niekada!“
Nenorėjau jam sakyti, kad ir aš niekada to daugiau nedarysiu. Vietoj to pasakiau, kaip didžiuojuosi juo dėl to, kad jam pavyko atlikti tokį sunkų žygį. Žinojau, kad tai paruoš jį kitiems sunkiems darbams, su kuriais jis susidurs ateityje. Taip galvodamas pasakiau: „Sūnau, norėčiau tau kai ką pažadėti. Kai nuvyksi į misiją, ten tau niekada nereikės 80 kilometrų nueiti per vieną dieną.“
„Gerai, tėti! Tada aš vyksiu į misiją.“
Tie paprasti žodžiai mano sielą pripildė dėkingumo ir džiaugsmo.
Tada nulipau žemyn pas savo vyriausiąjį sūnų. Priguliau šalia, tada paliečiau jį. „Sūnau, ar viskas gerai?“
„Tėti, tai buvo sunkiausias dalykas mano gyvenime ir to niekada daugiau nedarysiu.“ Jo akys buvo užmerktos, tada jis atsimerkė ir pasakė: „Nebent mano sūnus norės, kad tai padaryčiau.“
Mano akyse pasirodė ašaros, kai išsakiau, koks esu dėkingas už jį. Pasakiau jam, kad žinau, jog jis bus daug geresnis tėvas nei aš. Mano širdis buvo kupina džiaugsmo, nes būdamas dar tokio jauno amžiaus jis jau suvokė, kad jo viena švenčiausių kunigystės pareigų yra būti tėvu. Jis nesibaimino to vaidmens ir kreipinio – kreipinio, kurį Pats Dievas nori, kad vartotume kalbėdami su Juo. Žinojau, kad mano pareiga puoselėti tas tėvystės žarijas, kurios ruseno mano sūnuje.
Man, kaip tėvui, šie Gelbėtojo žodžiai tapo daug prasmingesni:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą, nes ką jisai daro, lygiai daro ir Sūnus“ (Jono 5:19).
„Aš […] nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė“ (Jono 8:28).
Man patinka būti vyru ir tėvu – būti vedusiam rinktinę dangiškųjų gimdytojų dukterį. Myliu ją! Tai vienas daugiausia pasitenkinimo teikiančių dalykų mano gyvenime. Tą vakarą tikėjausi, kad mano penki sūnūs ir jų sesutė visuomet manyje matys džiaugsmą, kurį neša amžinoji santuoka, tėvystė ir šeima.
Tėvai, esu įsitikinęs, kad esate girdėję posakį: „Visada skelbkite Evangeliją, o kai būtina, vartokite ir žodžius“ (priskiriama Pranciškui Asyžiečiui). Kasdien jūs mokote savo vaikus, ką reiškia būti tėvu. Dedate pagrindą kitai kartai. Jūsų sūnūs išmoks, kokiais vyrais ir tėvais reikia būti, stebėdami, kaip jūs atliekate šį vaidmenį. Pavyzdžiui:
Ar jie žino, kaip karštai mylite ir branginate jų motiną ir kaip jums patinka būti jų tėvu?
Jie išmoks, kaip elgtis su savo būsimomis žmonomis ir vaikais, matydami, kad jūs su kiekvienu iš jų elgiatės taip, kaip elgtųsi Dangiškasis Tėvas.
Per jūsų pavyzdį jie gali išmokti, kaip gerbti ir saugoti moteris.
Jūsų namuose jie gali išmokti pirmininkauti savo šeimoms su meile ir teisumu. Jie gali išmokti aprūpinti savo šeimą viskuo, kas būtina pragyvenimui, ir teikti apsaugą tiek fiziškai, tiek dvasiškai (žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“, Liahona, 2010 m. lapkričio mėn.).
Broliai, visa savo sielos energija prašau jus apsvarstyti šį klausimą: Ar jūsų sūnūs mato, kad jūs stengiatės daryti tai, ką Dangiškasis Tėvas norėtų, kad jie darytų?
Meldžiu, kad atsakymas būtų „taip“. Jei atsakymas yra „ne“, dar nevėlu pasikeisti, bet privalote pradėti tai daryti šiandien. Liudiju, kad Dangiškasis Tėvas padės jums!
Dabar mano mylimi vaikinai, jūs žinote, kad ruošiatės gauti Melchizedeko kunigystę, priimti šventas šventyklos apeigas, vykdyti savo pareigą ir įsipareigojimą tarnauti nuolatinėje misijoje ir tada, pernelyg neuždelsdami, susituokti šventykloje su Dievo dukra ir sukurti šeimą. Tada turite vadovauti šeimos dvasiniams reikalams taip, kaip veda Šventoji Dvasia (žr. DS 20:44; 46:2; 107:12).
Esu daugelio vaikinų visame pasaulyje klausęs: „Kodėl čia esi?“
Kol kas nė vienas dar neatsakė: „Kad išmokčiau būti tėvu, kad galėčiau pasiruošti ir įgyčiau teisę gauti visa, ką turi Dangiškasis Tėvas.“
Patyrinėkime jūsų Aarono kunigystės pareigas, kaip aprašyta Doktrinos ir Sandorų 20 skyriuje. Būkite jautrūs tam, kaip jausitės pritaikydami šias pareigas tarnystei savo šeimoje.
„Kviesti visus [savo šeimoje] ateiti pas Kristų“ (59 eilutė).
„Prižiūrėti [juos], būti su jais ir juos stiprinti“ (53 eilutė).
„Pamokslauti, mokyti, aiškinti, raginti ir krikštyti“ savo šeimos narius (46 eilutė).
„Raginti juos melstis balsu ir slaptoje bei vykdyti visas šeimos pareigas“ (47 eilutė).
„Žiūrėti, kad [šeimoje] nebūtų nedorybės, nei grubumo vienas kito atžvilgiu, nei melavimo, šmeižimo, nei pikta kalbėjimo“ (54 eilutė).
„Žiūrėti, kad [jūsų šeima] dažnai rinktųsi drauge“ (55 eilutė).
Padėti savo tėvui atlikti jo, kaip patriarcho, pareigas. Kunigystės stiprybe palaikyti savo motiną, kai nedalyvauja tėvas (žr. 52, 56 eilutes).
Kai paprašys, „įšventinti kitus kunigus, mokytojus ir diakonus“ savo šeimoje (48 eilutė).
Argi tai neskamba kaip tėvo darbas ir vaidmuo?
Vykdydami savo Aarono kunigystės pareigas jūs, vaikinai, ruošiatės tėvystei. Vadovėlis Pareiga Dievui gali padėti jums sužinoti jūsų pareigas ir sudaryti konkrečius planus, kaip jas vykdyti. Jis gali pasitarnauti kaip nukreipianti pagalbinė priemonė jums siekiant Dangiškojo Tėvo valios ir užsibrėžiant tikslus ją įvykdyti.
Dangiškasis Tėvas pasirūpino, kad atsirastumėte čia šiuo konkrečiu metu, vykdyti konkretų darbą ir siekti amžinojo tikslo. Jis nori, kad aiškiai matytumėte ir suprastumėte, koks yra tas tikslas. Jis yra jūsų Tėvas, ir jūs visada galite kreiptis į Jį patarimo.
Žinau, kad Dangiškasis Tėvas rūpinasi kiekvienu iš mūsų individualiai ir mums paruošęs asmenišką planą, kaip įvykdyti savo amžinąją paskirtį. Jis siuntė Savo Viengimį Sūnų Jėzų Kristų padėti mums per Apmokėjimą įveikti savo netobulumus. Jis palaimino mus Šventąja Dvasia, kad būtų mums liudytoja, bendražygė ir vedlė į mūsų amžinąją paskirties vietą, jei tik pasikliausime Juo. Linkiu, kad šiame gyvenime visi mes mėgautumės Tėvo palaimų pilnatve ir Jo darbo ir Jo šlovės įgyvendinimu tapdami tėvais savo šeimoms visai amžinybei (žr. Mozės 1:39). Jėzaus Kristaus vardu, amen.