Likite prie medžio!
Lehio regėjimas apie gyvybės medį yra įspūdingas palyginimas apie ištvėrimą iki galo.
Prezidento Heberio Dž. Granto namuose prieš pat jo mirtį apsilankė vienas iš Brolių. Prieš jam išeinant Prezidentas Grantas meldėsi: „O Dieve, palaimink mane, kad neprarasčiau savo liudijimo ir išlikčiau ištikimas iki galo!“1 Tokia buvo jo karšta malda po beveik 27 metų tarnavimo Bažnyčios Prezidentu. Jo pavyzdys yra ryškus priminimas, kad niekas jokiame amžiuje nėra apsaugotas nuo Šėtono įtakos. Du patys galingiausi Šėtono įrankiai yra dėmesio blaškymas ir apgaulė.
Ištvėrimas iki galo yra tikrosios mokinystės požymis, būtinas amžinajam gyvenimui. Tačiau kai susiduriame su išmėginimais ir sunkumais, mums dažnai tiesiog sakoma: „Laikykis!“ Norėčiau paaiškinti: „laikytis“ nėra Evangelijos principas. Ištverti iki galo reiškia pastoviai eiti pas Kristų ir tobulėti Jame.
Jei ištvėrimas iki galo būtinas amžinajam gyvenimui, kodėl mums taip sunku likti ištikimiems? Mes vargstame, kai turime rinktis tarp konkuruojančių prioritetų. Atsainus paklusnumas ir vangus įsipareigojimas silpnina tikėjimą. Norint ištverti iki galo, reikia visiško pasišventimo Gelbėtojui ir mūsų sandoroms.
Lehio regėjimas apie gyvybės medį yra įspūdingas palyginimas apie ištvėrimą iki galo. Prašyčiau jūsų pamaldžiai išstudijuoti ir apmąstyti Lehio sapną, tada pritaikyti jį sau. Taip darydami kruopščiai apsvarstykite šešis svarbius principus, padedančius mums ištverti iki galo.
1. Nepamirškime melstis
Pradedame kaip Lehis, kai jis buvo vienas „tamsiame ir niūriame tyrlaukyje“2. Visi patiriame tamsos ir vienatvės tarpsnius. „Kai sunku, kai liūdna tau bus, melskis visada.“3 Sekite Prezidento Heberio Dž. Granto pavyzdžiu. Melskite stiprybės ištverti iki galo. Klauskite Dangiškąjį Tėvą: „Ką dar norėtum, kad padaryčiau?“
2. Ateikime pas Kristų ir tobulėkime Jame
Gyvybės medis yra svarbiausias Lehio sapno elementas. Viskas kreipia link gyvybės medžio. Medis simbolizuoja Kristų, kuris yra aiškus Dievo meilės pasireiškimas. Vaisius yra Jo beribis Apmokėjimas ir didis Dievo meilės įrodymas. Amžinasis gyvenimas su mūsų mylimaisiais yra saldesnis ir trokštinas labiau už bet ką kitą. Norėdami gauti šią dovaną, turime „ateiti pas Kristų ir tobulėti jame“4. Jis yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“5. Galime pripildyti savo gyvenimą laimėjimų ir pasiekimų, tačiau galiausiai, jei nesudarysime šventų sandorų sekti Kristumi ir ištikimai jų laikytis, absoliučiai ir visiškai nesuprasime tikrojo tikslo.
3. Su tikėjimu veržkimės pirmyn!
Prie gyvybės medžio, prie Kristaus, veda kelias. Jis yra ankštas ir siauras, reiklus ir tikslus. Dievo įsakymai yra griežti, tačiau nevaržantys. Jie apsaugo mus nuo dvasinių ir fizinių pavojų ir neleidžia pasimesti.
Paklusnumas ugdo tikėjimą Kristumi. Tikėjimas yra veikimo ir galios principas. Nuoseklus sekimas Gelbėtojo pavyzdžiu sukuria dvasinį pajėgumą ir galią. Be stiprinančios ir įgalinančios Apmokėjimo galios neįmanoma išlikti tame kelyje ir ištverti.
„[Veržkitės] pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus.“6
4. Mormono Knyga yra svarbiausias dalykas, padėsiantis dvasiškai nepražūti
Gyvenimo kelionė nėra lengva. Lengva prarasti dėmesingumą, nuklysti nuo kelio ir pasimesti. Suspaudimai yra neišvengiama ir nepakeičiama mūsų amžinojo tobulėjimo dalis. Atėjus negandoms, neleiskite kažkam, ko iki galo nesuprantate, suardyti viso to, ką iš tiesų žinote. Būkite kantrūs, tvirtai laikykitės tiesos; supratimas ateis. Išmėginimai yra tarsi didžiulė tamsos migla, galinti apakinti mūsų akis ir užkietinti širdis. Jei nuolat tvirtai nesilaikysime7 Dievo žodžio ir pagal jį negyvensime, tapsime ne dvasiškai mąstantys, bet dvasiškai apakinti. Tyrinėkite Mormono Knygą ir dabar gyvenančių pranašų žodžius kas dieną, kiekvieną dieną, kiekvieną mielą dieną! Tai svarbiausias dalykas mūsų dvasiniam išlikimui ir gebėjimui išvengti apgaulės. Be jo mes dvasiškai paklystame.
5. Nesiduokime blaškomi ir nesileiskime apgaunami
Paisyti reiškia atidžiai klausyti. Kristumi netikinčių žmonių klausymas nepadės Jo rasti. Tyrinėdami erdvų pastatą ir ten ieškodami pažinimo, tiesos nerasite. Ten jos nėra. Tik Gelbėtojas turi „amžinojo gyvenimo žodžius“8. Visa kita tėra žodžiai. Didelis ir erdvus pastatas simbolizuoja pasaulio „tuščius įsivaizdavimus ir išdidumą“9, kitaip sakant, dėmesio blaškymą ir apgaulę. Jis pilnas gerai apsirengusių žmonių, kurie, kaip atrodo, turi viską. Bet jie tyčiojasi iš Gelbėtojo ir Jo pasekėjų. Jie „nuolat besimokantys ir vis nesugebantys pažinti tiesos“10. Jie gali būti politiškai teisūs, bet dvasiškai paklydę.
6. Likite prie medžio!
Lehio žinia kviečia likti prie medžio. Mes liekame prie jo, nes esame atsivertę į Viešpatį. Alma mokė: „Štai, jis pakeitė jų širdis; taip, jis pažadino juos iš gilaus miego, ir jie pabudo Dievui.“11 Kai atiduodame savo širdis Dievui, Šventoji Dvasia keičia pačią mūsų prigimtį, mes giliau atsiverčiame į Viešpatį ir liaunamės ieškoję to erdvaus pastato. Jei nustojame darę tai, kas gilina atsivertimą, dvasiškai regresuojame. Atsimetimas yra atvirkštinis atsivertimas.
Visiems buvusiems ir dabartiniams misionieriams sakau: vyresnieji ir seserys, paprasčiausiai negalite grįžti iš savo misijos, vėl visa galva pasinerti į Babilonę, praleisti begales valandų pelnydami beprasmius taškus betiksliuose elektroniniuose žaidimuose ir neįpulti į gilų dvasinį letargą. Taip pat negalite įsitraukti į pornografiją internete, ignoruoti dorą bei skaistybę ir nepatirti skaudžių dvasinių pasekmių. Jei prarandate Dvasią, pasiklystate. Nesiduokite blaškomi ir nesileiskite apgaunami.
Tikrieji mokiniai kiekvieną dieną stengiasi pabusti Dievui per prasmingą asmeninę maldą, stropų Raštų studijavimą, asmeninį paklusnumą ir nesavanaudišką tarnystę. Likite prie medžio ir būkite budrūs!
Prieš keletą metų mes su seserimi Pyrson buvome pašaukti pirmininkauti Vašingtono Takomos misijai. Šis pašaukimas buvo visiškai netikėtas. Su tam tikru nerimu susitikau su kompanijos, kurioje dirbau, akcininkų tarybos pirmininku bei jos nariu ir informavau juos apie savo šaukimą į misiją. Matėsi, kad jie nepatenkinti dėl mano sprendimo palikti firmą. Jie paklausė: „Kada priėmėte šį sprendimą ir kodėl anksčiau su mumis jo neaptarėte?“
Tą aiškumo akimirką mano mintyse atsirado atsakymas. Pasakiau: „Šį sprendimą priėmiau būdamas 19-os, kai šventykloje su Dievu sudariau šventas sandoras, kad seksiu Gelbėtoju. Visas mano gyvenimas remiasi šiomis sandoromis, ir esu visiškai pasiryžęs dabar jų laikytis.“
Kai sudarome su Dievu sandoras, nebėra kelio atgal. Pasiduoti, liautis ir išsekti yra netinkami pasirinkimai. Dievo karalystėje, norint pasiekti išaukštinimą, reikia atitikti išaukštinimo standartą. Tai reikalauja narsios mokinystės! Vidutiniokai ar save iškeliantys mokiniai nepriimtini. Vidutiniškumas prieštarauja meistriškumui, o vidutiniškas įsipareigojimas neleis jums ištverti iki galo.
Jeigu jums sunku, jei esate sutrikę ar dvasiškai paklydę, raginu jus daryti tai, kas, kaip žinau, grąžins jus į teisingą kelią. Vėl pradėkite pamaldžiai studijuoti Mormono Knygą ir gyventi pagal jos mokymus kas dieną, kiekvieną dieną, kiekvieną mielą dieną! Aš liudiju apie didžiulę Mormono Knygos galią, kuri pakeis jūsų gyvenimą ir sustiprins ryžtą sekti Kristumi. Šventoji Dvasia pakeis jūsų širdį ir padės jums viską matyti taip, „kaip iš tikrųjų yra“12. Ji jums parodys, ką toliau turite daryti. Štai jums Nefio pažadas:
„Ir aš pasakiau jiems, kad […] kas tik klausys Dievo žodžio ir tvirtai jo laikysis, tie niekada nepražus; ir priešininko pagundos bei ugninės strėlės negalės jų pergalėti iki aklumo, kad juos nuklaidintų sunaikinimui.
Todėl aš […] raginau juos skirti dėmesį Dievo žodžiui ir visuomet atminti visame kame laikytis jo įsakymų.“13
Broliai ir seserys, ištverti iki galo yra didis mokinystės išbandymas. Mūsų kasdieninė mokinystė nulems mūsų amžinąjį likimą. Pabuskite Dievui, laikykitės tiesos, laikykitės savo šventų šventyklos sandorų ir likite prie medžio!
Liudiju apie prisikėlusįjį, gyvąjį Kristų. Žinau, kad Jis gyvas. Labiausiai trokštu iki pat galo nuoširdžiai ir ištikimai sekti Jo didingu pavyzdžiu. Šventu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.