Raskite džiaugsmą Kristuje
Patikimiausias kelias rasti džiaugsmą šiame gyvenime yra prisijungti prie Kristaus ir padėti kitiems.
Viešpats neprašo Aarono kunigystę turinčio jaunimo daryti visko, bet tai, ko Jis prašo, įspūdinga.
Prieš kelerius metus mūsų maža šeima patyrė tai, su kuo šiame puolusiame pasaulyje susiduria daug šeimų. Mūsų jauniausias sūnus Taneris Kristianas Landas susirgo vėžiu. Jis buvo nepaprasta siela, kokie linkę būti devynmečiai. Jis buvo linksmai išdykęs ir taip pat stulbinančiai dvasiškai jautrus. Velniūkštis ir angeliukas, išdykęs ir meilus. Kai jis buvo mažas ir kiekvieną dieną glumindavo mus savo išdaigomis, klausėme savęs, ar jis užaugęs bus pranašas, ar banko plėšikas. Bet kuriuo atveju, atrodė, kad jis šiame pasaulyje paliks pėdsaką.
O tada jis labai sunkiai susirgo. Trejus metus gydytojai turėjo skirti šiuolaikinius vaistus ir taikyti rizikingus gydymo metodus, įskaitant dvi kaulų čiulpų persodinimo operacijas, po kurių jis susirgo plaučių uždegimu ir 10 savaičių praleido be sąmonės, prijungtas prie plaučių ventiliavimo aparato. Per stebuklą jis trumpam pasveiko, bet tada grįžo vėžys.
Prieš pat mirtį liga prasiskverbė į Tanerio kaulus, ir net vartojant stiprius skausmą malšinančius vaistus jam vis tiek skaudėdavo. Jis vos galėdavo išlipti iš lovos. Vieną sekmadienio rytą jo mama Kelyna įėjo į kambarį jo aplankyti prieš šeimai išvažiuojant į bažnyčią. Ji nustebo pamačiusi, kad jis kažkaip sugebėjo apsirengti ir sėdėjo ant lovos krašto, skausmingai mėgindamas užsisegti marškinius. Kelyna atsisėdo šalia. „Taneri, – pasakė ji, – ar tikrai jautiesi pakankamai gerai, kad eitum į bažnyčią? Gal tau šiandien geriau pasilikti namuose ir pailsėti?“
Jis pažvelgė į grindis. Jis buvo diakonas. Jis priklausė kvorumui. Ir jis turėjo užduotį.
„Šiandien aš turiu išnešioti sakramentą.“
„Na, esu tikra, kad už tave tai gali padaryti kas nors kitas.“
„Taip, – pasakė jis, – bet… matau, kaip žmonės žiūri į mane, kai nešioju sakramentą. Manau, kad tai jiems padeda.“
Taigi Kelyna padėjo jam užsisegti marškinius bei užsirišti kaklaraištį ir jie nuvažiavo į bažnyčią. Buvo aišku, kad vyksta kai kas svarbaus.
Aš atvykau į bažnyčią iš prieš tai vykusio susirinkimo ir nustebau pamatęs Tanerį, sėdintį diakonų eilėje. Kelyna tyliai man papasakojo, kodėl jis ten ir kad jis pasakė: „Tai žmonėms padeda.“
Taigi stebėjau, kaip diakonai žengė prie sakramento stalo. Jis švelniai atsirėmė į kitą diakoną, kai kunigai padavė jiems padėkliukus su duona. Tada, sunkiai keldamas kojas, Taneris nuėjo į jam skirtą vietą ir įsikibo į suolo galą, kad pateikdamas sakramentą išlaikytų pusiausvyrą.
Atrodė, kad sakramento salėje visų akys nukreiptos į jį, – visus sujaudino jo pastangos atlikti savo paprastą dalį. Iškilmingai judėdamas nuo eilės prie eilės – jo nuplikusi galva visa sudrėko nuo prakaito – atstovaudamas Gelbėtojui taip, kaip tai daro diakonai, Taneris tarsi sakė mums tylų pamokslą. Jo kažkada nesutramdomas diakono kūnas buvo sužeistas, palaužtas, plyšo iš skausmo ir savanoriškai kentėjo, kad tarnautų, nešdamas į mūsų gyvenimą Gelbėtojo Apmokėjimo simbolius.
Matydami, kaip jis suvokė, ką reiškia būti diakonu, ir mes pradėjome kitaip galvoti apie sakramentą, apie Gelbėtoją ir apie diakonus, mokytojus ir kunigus.
Stebiuosi nenusakomu stebuklu, dėl kurio jis tą rytą taip drąsiai atsiliepė į tylų ramų kvietimą tarnauti, ir mūsų augančio jaunimo stiprybe ir gebėjimais, kai šie jaunuoliai stengiasi atsiliepti į pranašo kvietimą stoti į Dievo batalionus ir prisijungti prie išgelbėjimo ir išaukštinimo darbo.
Kaskart, kai diakonas paima sakramento padėkliuką, prisimename šventą pasakojimą apie paskutinę vakarienę, Getsemanę, Kalvariją ir sodo kapą. Savo apaštalams pasakęs: „Tai darykite mano atminimui“ 1 , Gelbėtojas per amžius tai sako ir kiekvienam iš mūsų. Jis kalbėjo apie nesibaigiantį stebuklą, kurį darys, kai ateities diakonai, mokytojai ir kunigai pateikinės Jo simbolius ir kvies Jo vaikus priimti Jo apmokančią dovaną.
Visi sakramento simboliai nukreipia mūsų mintis į tą dovaną. Mes mąstome apie Jo kadaise laužytą duoną – ir apie duoną, kurią kunigai priešais mus laužo dabar. Galvojame apie pašventinto skysčio prasmę, tada ir dabar, kai sakramento maldų žodžiai iš jaunų kunigų lūpų iškilmingai pereina į mūsų širdis ir į dangus, atnaujindami sandoras, kurios sujungia mus su Kristaus įvykdyto išgelbėjimo galiomis. Galbūt svarstome, ką reiškia tai, kad diakonas neša mums tuos šventus simbolius, stovi ten, kur Jėzus stovėtų, jeigu būtų čia, siūlydamas pakelti mūsų naštas ir mūsų skausmus.
Laimei, vaikinai ir merginos neturi susirgti, kad atrastų tarnavimo Gelbėtojui džiaugsmą ir tikslą.
Vyresnysis Deividas A. Bednaris mokė, kad norėdami augti ir tapti tokie, kokie yra misionieriai, turėtume daryti tai, ką daro misionieriai, o tada „eilutė po eilutės, priesakas po priesako, […] palaipsniui galėsi[me] tapti tokiu misionieriumi, […] kokio tikisi Gelbėtojas“ 2 .
Taigi, jei trokštame „būt kaip Jėzus“ 3 , turėtume daryti, ką Jėzus daro, o ką Jis daro, Viešpats paaiškina vienu nuostabiu sakiniu. Jis sakė: „Nes štai, tai yra mano darbas ir mano šlovė – įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.“ 4
Gelbėtojo misija visada buvo ir amžinai bus tarnauti Savo Tėvui gelbėjant Jo vaikus.
O patikimiausias kelias rasti džiaugsmą šiame gyvenime yra prisijungti prie Kristaus ir padėti kitiems.
Ši paprasta tiesa ir įkvėpė programą „Vaikai ir jaunimas“.
Visi programos „Vaikai ir jaunimas“ renginiai ir visi mokymai skirti padėti jauniems žmonėms tapti panašesniems į Jėzų prisijungiant prie Jo išgelbėjimo ir išaukštinimo darbe.
Programa „Vaikai ir jaunimas“ yra priemonė padėti kiekvienam Pradinukų organizacijos vaikui ar jaunuoliui augti kaip Gelbėtojo mokiniui ir įgyti tikėjimo kupiną supratimą apie tai, koks gali būti laimės kelias. Jie gali užsibrėžti ir siekti naujų sandoros kelio punktų ir kelrodžių, kur bus pakrikštyti, patvirtinti su Šventosios Dvasios dovana ir netrukus priklausys kvorumams ir Merginų organizacijos klasėms, kur pajus džiaugsmą padėti kitiems, tarnaudami kaip Kristus. Jie užsibrėš didelius ir mažus tikslus, kurie jų gyvenimui suteiks pusiausvyros jiems tampant panašesniems į Gelbėtoją. Konferencijos ir žurnalai „Jaunimo stiprybės vardan“, žurnalas Draugas bei programėlė „Gospel Living“ (liet. „Gyvenimas pagal Evangeliją“) padės jiems susitelkti ir rasti džiaugsmą Kristuje. Jie lauks riboto naudojimo šventyklos rekomendacijos teikiamų palaimų ir per Šventosios Dvasios poveikį jaus Elijos dvasią, kai sieks šventyklos ir giminės istorijos palaimų. Juos ves patriarcho palaiminimai. Atėjus laikui jie įžengs į šventyklą, kad būtų apdovanoti galia ir rastų džiaugsmą, nes bus amžiams sujungti su savo šeima, kad ir kas nutiktų.
Pučiant priešpriešiniams pandemijos ir negandų vėjams pradėtos naujosios programos „Vaikai ir jaunimas“ potencialo vystymas yra tebevykstantis darbas, tačiau reikia skubėti. Mūsų jaunimas negali laukti, kol pasaulis pats pasitaisys, kad galėtų pažinti Gelbėtoją. Netgi dabar kai kurie priima sprendimus, kurių nepriimtų, jei suprastų savo – ir Jo – tikrąją tapatybę.
Todėl lemiamuose mokymuose aidi skubus Dievo batalionų kvietimas: „Visi į denį!“
Mamos ir tėčiai, jūsų sūnums reikia, kad dabar juos paremtumėte su tokiu pat užsidegimu, kaip tai darėte praeityje, kai jie užsiėmė mažiau svarbiais dalykais, tokiais kaip kaklaraiščiai ar ženkliukai. Motinos ir tėčiai, kunigijos ir Merginų organizacijos vadovai, jeigu jūsų jaunimui kyla sunkumų, programa „Vaikai ir jaunimas“ padės atvesti juos pas Gelbėtoją, o Gelbėtojas suteiks jiems ramybę. 5
Kvorumų ir klasių prezidentūros, ženkite į priekį ir užimkite savo teisėtą vietą Viešpaties darbe.
Vyskupai, sujunkite savo raktus su kvorumų prezidentų turimais raktais ir jūsų kvorumai – bei jūsų apylinkės – pasikeis amžiams.
O jums, augančiajai kartai, liudiju, kaip žinantis, kad esate mylimi Dievo sūnūs ir dukterys, ir Jis turi jums darbo.
Kai vykdysite savo didingus pašaukimus visa širdimi, galia, protu ir stiprybe, jūs imsite mylėti Dievą, laikytis savo sandorų ir pasikliauti Jo kunigyste darbuodamiesi ir laimindami kitus, pradėdami nuo savo namų.
Meldžiu, kad su dviguba energija, kaip dera šiuo laiku, stengtumėtės tarnauti, naudoti tikėjimą, atgailauti, kasdien tobulėti ir ruoštis priimti šventyklos palaimas bei ilgalaikį džiaugsmą, kuris ateina tik per Jėzaus Kristaus Evangeliją. Meldžiu, kad pasiruoštumėte tapti tuo stropiu misionieriumi, ištikimu vyru ar žmona, mylinčiu tėvu ar motina, kuriuo jums pažadėta tapti, jei būsite tikras Jėzaus Kristaus mokinys.
Linkiu jums padėti paruošti pasaulį Gelbėtojo sugrįžimui, kviečiant visus ateiti pas Kristų ir gauti Jo Apmokėjimo palaimas. Jėzaus Kristaus vardu, amen.