Sesės Sionėje
Jūs būsite svarbi jėga surenkant Izraelį ir kuriant Sionės liaudį.
Mano mylimos seserys, esu palaimintas galimybe kalbėti šiuo nuostabiu pasaulio istorijos metu. Su kiekviena diena artėjame link šlovingosios akimirkos, kuomet Gelbėtojas Jėzus Kristus vėl ateis į žemę. Kai ką žinome apie prieš Jo atėjimą įvyksiančius baisius įvykius, tačiau mūsų širdys taip pat trykšta džiaugsmu ir užtikrintumu dėl to, kad žinome, kokie šlovingi pažadai bus išpildyti prieš Jo sugrįžimą.
Būdamos mylimos Dangiškojo Tėvo dukros ir Viešpaties Jėzaus Kristaus dukros Jo karalystėje1, tais svarbiais ateinančiais laikais atliksite labai svarbų vaidmenį. Žinome, kad Gelbėtojas ateis pas tuos žmones, kurie bus susirinkę ir pasiruošę gyventi taip, kaip žmonės gyveno Henocho mieste. Ten gyvenusieji vieningai tikėjo Jėzų Kristų ir tapo tokie tyri, kad buvo paimti į dangų.
Štai ką Viešpats apreiškė apie tai, kas nutiks su Henocho žmonėmis ir kas įvyks šiame paskutiniame laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje:
„Ir ateis diena, kada žemė ilsėsis, bet prieš tą dieną dangūs bus užtemdyti ir tamsos uždanga uždengs žemę; ir dangūs drebės ir taip pat žemė; ir dideli suspaudimai bus tarp žmonių vaikų, bet savo žmones aš apsaugosiu;
ir aš atsiųsiu teisumą iš dangaus; ir atsiųsiu tiesą iš žemės, kad liudytų apie mano Viengimį, apie jo prikėlimą iš mirusiųjų; taip, ir taip pat apie visų žmonių prikėlimą; ir nurodysiu, kad teisumas ir tiesa nušluotų žemę tarsi tvanu, kad surinktų mano išrinktuosius iš keturių žemės ketvirčių į vietą, kurią paruošiu – Šventą miestą, kad mano žmonės susijuostų strėnas ir lauktų mano atėjimo meto; nes ten bus mano Palapinė, ir jis vadinsis Sione, Naująja Jeruzale.
Ir Viešpats tarė Henochui: Tada tu ir visas tavo miestas pasitiksite juos ten, ir mes priimsime juos savo prieglobstin, ir jie matys mus; ir mes pulsime jiems ant kaklo, ir jie puls mums ant kaklo, ir mes pasibučiuosime;
ir ten bus mano buveinė, ir ji bus Sionė, kuri išeis iš visų mano padarytų kūrinių; ir tūkstančio metų laikotarpį žemė ilsėsis.“2
Jūs, sesės, jūsų dukros, anūkės ir kitos jūsų prižiūrimos moterys įnešite labai svarbų indėlį kuriant tokią žmonių visuomenę, kuri mėgausis šlovinga bendryste su Gelbėtoju. Jūs būsite svarbi jėga surenkant Izraelį ir kuriant Naujojoje Jeruzalėje taikiai gyvenančią Sionės liaudį.
Pats Viešpats per pranašus davė jums pažadą. Ankstyvosiomis Paramos bendrijos dienomis, pranašas Džozefas Smitas seserims pasakė: „Jei gyvensite vertai jums suteiktų privilegijų, angelai bus jūsų bendražygiai.“3
Jūs turite šią nepaprastą galią ir esate tam ruošiamos.
Prezidentas Gordonas B. Hinklis sakė:
„Seserys, […] Tėvo amžinosios Jo vaikų laimės ir gerovės plane jūs nesate antrarūšės. Esate absoliučiai neatsiejama to plano dalis.
Be jūsų tas planas neveiktų. Be jūsų žlugtų visa programa. […]
Kiekviena jūsų esate Dievo dukra, apdovanota dieviška pirmagimyste.“4
Mūsų dabartinis pranašas, prezidentas Raselas M. Nelsonas taip apibūdino jūsų indėlį ruošiantis Gelbėtojo atėjimui:
„Būtų neįmanoma pamatuoti, kokią įtaką ne vien tik šeimoms, bet ir Viešpaties Bažnyčiai, daro tokios moterys būdamos žmonos, motinos ir senelės, seserys, tetos, mokytojos ir vadovės, o ypač – būdamos tikėjimo pavyzdžiai ir atsidavusios jo gynėjos.
Taip buvo kiekvienu Evangelijos laikotarpiu nuo pat Adomo ir Ievos laikų. Tačiau šio laikotarpio moterys skiriasi nuo visų kitų laikotarpių moterų, nes šis Evangelijos laikotarpis skiriasi nuo kitų. Tas skirtumas suteikia ir privilegijų, ir atsakomybių.“5
Šis Evangelijos laikotarpis išsiskiria tuo, kad Viešpats padės mums pasiruošti būti panašiems į Henocho miestą. Per Savo apaštalus ir pranašus Jis yra apibūdinęs, ko reikia virsmui Sionės liaudimi.
Vyresnysis Briusas R. Makonkis mokė:
„[Henocho] laikai buvo nedorybės ir blogio laikai, tamsos ir maišto laikai, karo ir niokojimo laikai, kurie baigėsi žemės išvalymu vandeniu.
Tačiau Henochas buvo ištikimas. Jis matė Viešpatį ir kalbėjosi su juo „veidas į veidą“, kaip vienas žmogus kalba su kitu (žr. Mozės 7:4). Viešpats pasiuntė jį į pasaulį šaukti atgailą ir įgaliojo jį „krikšty[ti] Tėvo ir Sūnaus, kuris pilnas malonės ir tiesos, ir Šventosios Dvasios, kuri liudija apie Tėvą ir Sūnų, vardu“ (Mozės 7:11). Henochas sudarė sandoras ir surinko grupę tikrų tikinčiųjų; visi jie tapo tokie ištikimi, kad „Viešpats atėjo ir gyveno su savo žmonėmis, ir jie gyveno teisume“ ir buvo laiminami iš aukštybių. „Ir Viešpats pavadino savo žmones Sione, kadangi jie buvo vienos širdies ir vienos minties, ir gyveno teisume; ir tarp jų nebuvo vargšų“ (Mozės 7:18).
Kai Savo liaudį Viešpats pavadino Sione, Raštai sako, kad Henochas „pastatė miestą, kuris buvo pavadintas Šventumo miestu, būtent Sione“; toji Sionė „buvo paimt[a] į dangų“, kur „Dievas priėmė ją savo prieglobstin; ir iš ten pasklido kalbos: Sionė pabėgo“ (Mozės 7:19, 21, 69).
„Toji į dangų paimta Sionė sugrįš, […] kai Viešpats vėl sugrąžins Sionę, o jos gyventojai prisijungs prie Naujosios Jeruzalės, kuri tuomet bus įkurta.“6
Jei praeitis yra prologas, tai Gelbėtojo atėjimo metu dukterys, nuoširdžiai pasišventusios su Dievu sudarytoms sandoroms, sudarys daugiau nei pusę tų, kurie pasiruošę Jį pasveikinti Jo atėjimo metu. Tačiau, kad ir kokie tai būtų skaičiai, jūsų indėlis kuriant vienybę tarp Sionei pasiruošusių žmonių bus daug didesnis nei pusė.
Aš jums paaiškinsiu, kodėl manau, kad taip bus. Mormono Knygoje pasakojama apie Sionės liaudį. Jūs pamenate, kad po to, kai prisikėlęs Gelbėtojas juos mokė, mylėjo ir palaimino, „dėl Dievo meilės, kuri gyvavo žmonių širdyse, nebuvo jokių nesutarimų toje žemėje“7.
Iš savo patirties pasimokiau, kad Dangiškojo Tėvo dukterys turi dovaną per savo meilę Dievui nuraminti ginčus, puoselėti teisumą ir tiems, kam tarnauja, įskiepyti Dievo meilę.
Mačiau tai savo ankstyvoje paauglystėje, kai mūsų namuose rinkosi nedidelis skyrius. Kartu su broliu buvome vieninteliai, turintys Aarono kunigystę, o tėtis buvo vienintelis, turintis Melchizedeko kunigystę. Paramos bendrijos prezidentė buvo atsivertusioji, kurios vyrui nepatiko jos tarnystė Bažnyčioje. Beveik visi nariai buvo vyresnio amžiaus seserys, kurių namuose nebuvo turinčiųjų kunigystę. Stebėjau, kaip mama ir tos seserys viena kitą nepailsdamos mylėjo, pakylėdavo ir viena kita rūpindavosi. Dabar suprantu, kad man buvo leista iš anksto pažvelgti į Sionę.
Mano mokymasis apie ištikimų moterų įtaką tęsėsi kitame mažyčiame Bažnyčios skyriuje Albukerkyje, Naujojoje Meksikoje. Stebėjau, kaip to skyriaus prezidento žmona, apygardos prezidento žmona ir Paramos bendrijos prezidentė sušildydavo kiekvieno naujo žmogaus ir atsivertusiojo širdį. Ten dvejus metus stebėjau seserų daromą įtaką, o kitą sekmadienį po to, kai iš ten išvykau, buvo įkurtas pirmasis kuolas. Dabar Viešpats ten yra pastatęs šventyklą.
Vėliau persikrausčiau į Bostoną, kuriame tarnavau apygardos prezidentūroje, prižiūrėjusioje mažyčius dviejose valstijose išsimėčiusius skyrius. Juose kildavo įvairių ginčų, kuriuos padėdavo išspręsti mylinčios, atlaidžios ir širdis suminkštinančios moterys. Kitą sekmadienį, kai iš ten išvykau, Pirmosios Prezidentūros narys Masačusetse suorganizavo pirmąjį kuolą. Dabar ten stovi šventykla, netoli nuo tos vietos, kur kadaise gyveno apygardos prezidentas. Jam buvo padėta vėl tapti aktyviam Bažnyčioje, o vėliau jis buvo pašauktas tarnauti kuolo prezidentu, dar vėliau – misijos prezidentu. Tam įtakos turėjo ištikima ir mylinti žmona.
Sesės, jums duotas palaiminimas būti ypatingų dovanų turinčiomis Dievo dukromis. Į žemiškąjį gyvenimą kartu su savimi atsinešate dvasinį gebėjimą puoselėti kitus ir pakylėti link tokios meilės ir tyrumo, kad jie visi kartu galėtų gyventi Sionės visuomenėje. Tad visai neatsitiktinai Paramos bendrijos, pirmosios konkrečiai Dangiškojo Tėvo dukterims suorganizuotos Bažnyčios organizacijos, šūkis yra „Meilė niekada nesibaigia“.
Tikroji meilė yra tyra Kristaus meilė. Per tikėjimą Juo ir visą Jo begalinio Apmokėjimo poveikį jūs ir tie, kuriuos mylite bei kuriems tarnaujate, galėsite gauti dieviškąją dovaną gyventi taip ilgai ieškotoje ir žadėtoje Sionės bendruomenėje. Ten jūs būsite seserys Sionėje, asmeniškai mylimos Viešpaties ir tų, kuriuos esate palaiminusios.
Liudiju, kad esate Viešpaties karalystės žemėje pilietės. Esate dukterys mylinčio Dangiškojo Tėvo, į pasaulį jus atsiuntusio su išskirtinėmis dovanomis, kurias pasižadėjote panaudoti kitiems laiminti. Pažadu, kad per Šventąją Dvasią Viešpats ves jus už rankos. Jis eis Jūsų priekyje, jums padedant Jam paruošti Jo liaudį tapti Jo pažadėtąja Sione. Tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.