Būkite drąsūs
Mūsų nepajudinamas tikėjimas sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos doktrina nukreipia mūsų žingsnius ir teikia mums džiaugsmo.
Paskutinėmis Savo mirtingojo gyvenimo dienomis Jėzus Kristus pasakė savo apaštalams, kad jie patirs persekiojimus ir sunkumus.1 Baigdamas Jis didingai patikino: „Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!“ (Jono 16:33) Tokia yra Gelbėtojo žinia visiems mūsų Dangiškojo Tėvo vaikams. Tai yra geriausia žinia kiekvienam iš mūsų mirtingajame gyvenime.
Pasaulyje, į kurį prisikėlęs Kristus pasiuntė Savo apaštalus, taip pat reikėjo patikinimo būti drąsiems. „Mes visaip spaudžiami, – vėliau korintiečiams sakė apaštalas Paulius, – bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę; persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę“ (2 Korintiečiams 4:8–9).
Po dviejų tūkstančių metų mes taip pat esame „visaip spaudžiami“ ir mums taip pat reikia tos pačios žinios, kad nepultume į neviltį, bet būtume drąsūs. Viešpats ypač myli savo brangias dukteris ir jomis rūpinasi. Jis žino jūsų norus, poreikius ir baimes. Viešpats yra visagalis. Pasitikėkite Juo.
Pranašas Džozefas Smitas buvo mokomas, kad „Dievo darbai, planai ir tikslai negali būti sužlugdyti, nė pavirsti nieku“ (Doktrinos ir Sandorų 3:1). Sunkumus išgyvenantiems Savo vaikams Viešpats davė šiuos didžius patikinimus:
„Štai, tai Viešpaties pažadas jums, o mano tarnai.
Todėl būkite džiugūs ir nebijokite, nes aš, Viešpats, esu su jumis ir stovėsiu šalia jūsų; ir jūs liudysite apie mane, būtent Jėzų Kristų, kad aš esu gyvojo Dievo Sūnus“ (Doktrinos ir Sandorų 68:5–6).
Viešpats stovi šalia mūsų ir Jis pasakė:
„Ką sakau vienam, sakau visiems; būkite džiugūs, maži vaikeliai, nes aš esu tarp jūsų ir nepalikau jūsų“ (Doktrinos ir Sandorų 61:36).
„Po daugelio suspaudimų ateina palaimos“ (Doktrinos ir Sandorų 58:4).
Seserys, liudiju, kad tie pažadai, duoti persekiojimų ir asmeninių tragedijų laikotarpiu, tinka kiekvienai iš jūsų šiandieninėmis aplinkybėmis. Jie yra neįkainojami ir primena mums, kad būtume drąsūs ir džiaugtumės Evangelijos pilnatve verždamiesi pirmyn per mirtingojo gyvenimo sunkumus.
Negandos ir sunkumai yra įprasti mirtingojo gyvenimo patyrimai. Priešprieša yra dieviško plano padėti mums augti pagrindinė dalis2, o tam procesui vykstant turime Dievo patikinimą, kad tolimoje amžinybėje priešpriešai nebus leista mūsų pergalėti. Jo padedami ir būdami ištikimi ir ištvermingi, mes nugalėsime. Visi suspaudimai yra laikini, kaip ir mirtingasis gyvenimas, kurio dalį jie sudaro. Diskusijose, vykusiose prieš prasidedant pražūtingam karui, Jungtinių Valstijų prezidentas Abraomas Linkolnas savo klausytojams išmintingai priminė senovinę išmintį „ir tai praeis“3.
Kaip žinote, mirtingojo gyvenimo negandos, apie kurias kalbu, – dėl kurių sunku būti drąsiems – kartais ateina mums kartu su kitais žmonėmis, kaip ir milijonams dabar kovojančių su kuriuo nors iš niokojančių COVID-19 pandemijos poveikių. Panašiai milijonai žmonių Jungtinėse Valstijose kenčia priešiškumo ir nesantaikos metą, kuris veikiausiai visada lydi prezidento rinkimus, tik šį kartą daug stipresnį nei dauguma iš mūsų, vyresnių, galime prisiminti.
Asmeniniame lygmenyje kiekvienas asmeniškai kovojame su kai kuriais iš daugybės mirtingojo gyvenimo sunkumų, tokių kaip skurdas, rasizmas, prasta sveikata, darbo netekimas ar nusivylimai, nuklydę vaikai, nesėkminga santuoka ar santuokos nebuvimas ir mūsų ar kitų žmonių nuodėmių pasekmės.
Visgi visam tam vykstant turime tą dievišką patarimą būti drąsiems ir rasti džiaugsmą Evangelijos principuose ir pažaduose, ir savo darbų vaisiuose.4 Šis patarimas visada buvo toks pat, pranašams ir mums visiems. Žinome tai iš savo pirmtakų patirties ir iš to, ką Viešpats jiems sakė.
Prisiminkite pranašo Džozefo Smito aplinkybes. Žiūrint pro negandų prizmę, jo gyvenimą lydėjo skurdas, persekiojimai, nusivylimas, šeimos sielvartas ir galiausiai nužudymas. Kai jis kentė kalėjime, jo žmona ir vaikai bei kiti šventieji, vejami iš Misūrio, išgyveno nenusakomus sunkumus.
Kai Džozefas maldavo paramos, Viešpats atsakė:
„Mano sūnau, ramybė tavo sielai; pasipriešinimas tau ir suspaudimai truks tik trumpą akimirką;
ir tada, jei gerai tai ištversi, Dievas išaukštins tave aukštybėse; tu triumfuosi virš visų savo priešų“ (Doktrinos ir Sandorų 121:7–8).
Tai buvo asmeninis, amžinas patarimas, padėjęs pranašui Džozefui palaikyti savo įgimtą gyvą temperamentą ir žmonių meilę bei ištikimybę. Tos pačios savybės sustiprino po jo buvusius vadovus ir pionierius, ir taip pat gali sustiprinti jus.
Pagalvokite apie tuos pirmuosius narius! Jie vis buvo vejami iš vienos vietos į kitą. Galiausiai jie susidūrė su iššūkiu įkurti savo namus ir Bažnyčią tyruose.5 Praėjus dvejiems metams po to, kai pirmoji pionierių grupė atvyko į Didįjį Druskos Ežero slėnį, jiems vis dar buvo nelengva išgyventi toje nesvetingoje teritorijoje. Daugelis narių vis dar keliavo per lygumas arba sunkiai rinko išteklius, kad galėtų keliauti. Tačiau vadovai ir nariai neprarado vilties ir drąsos.
Nors tie šventieji dar nebuvo įsikūrę savo naujuose namuose, per 1849 m. spalio visuotinę konferenciją nauja grupė misionierių buvo išsiųsta į Skandinaviją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir pietines Ramiojo vandenyno salas.6 Kai pionieriai, rodos, buvo pasiekę dugną, jie pakilo į naujas aukštumas. Ir, praėjus vos trejiems metams, dar 98 buvo pašaukti pradėti rinkti išsklaidytą Izraelį. Vienas Bažnyčios vadovas tada paaiškino, kad tos misijos „apskritai paėmus, neturėtų būti labai ilgos; tiems vyrams tikriausiai teks savo šeimas palikti 3–7 metams“7.
Seserys, Pirmajai Prezidentūrai rūpi jūsų sunkumai. Mylime jus ir meldžiamės dėl jūsų. Tuo pat metu dažnai dėkojame, kad mūsų fiziniai iššūkiai – išskyrus žemės drebėjimus, gaisrus, potvynius ir uraganus – dažniausiai yra mažesni nei tie, su kuriais susidūrė mūsų pirmtakai.
Sunkumų metu dieviškas patikinimas visada bus „būkite džiugūs, nes Aš jus vesiu. Karalystė yra jūsų, ir jos palaiminimai yra jūsų, ir amžinybės turtai yra jūsų“ (Doktrinos ir Sandorų 78:18). Kaip tai įvyksta? Kaip tai įvyko pionieriams? Kaip tai įvyks Dievo moterims šiais laikais? Jei seksime pranašo vadovavimu, „pragaro vartai [mūsų] nenugalės“ – taip sakė Viešpats apreiškime 1830 m. balandį. „Taip, – Jis sakė, – […] Viešpats Dievas išsklaidys tamsos galias prieš jus ir supurtys dangus jūsų labui ir savo vardo šlovei“ (Doktrinos ir Sandorų 21:6). „Nebijok, mažoji kaimene; darykite gera; tegul nors žemė ir pragaras susivienija prieš jus; nes jeigu jūs pastatyti ant mano uolos, jie negali nugalėti“ (Doktrinos ir Sandorų 6:34).
Turėdami Viešpaties pažadus mes „pakylė[jame] savo širdį ir džiūgau[jame]“ (Doktrinos ir Sandorų 25:13) ir „linksma širdimi ir džiugiu veidu“ (Doktrinos ir Sandorų 59:15) einame pirmyn sandoros keliu. Daugelis iš mūsų neturime priimti titaniškų sprendimų, tokių kaip palikti savo namus ir būti pionieriais nežinomoje šalyje. Mūsų sprendimai dažniausiai susiję su kasdiene gyvenimo rutina, bet, kaip Viešpats mums sakė, „nepailskite daryti gera, nes jūs dedate didelio darbo pamatą. Ir iš mažų dalykų kyla tai, kas didinga“ (Doktrinos ir Sandorų 64:33).
Sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos doktrinoje yra beribė galia. Mūsų nepajudinamas tikėjimas ta doktrina nukreipia mūsų žingsnius ir teikia mums džiaugsmo. Ji apšviečia mūsų protus ir teikia stiprybės ir pasitikėjimo savo veiksmais. Šis vadovavimas, apšvietimas ir galia yra pažadėtos dovanos, kurias gavome iš savo Dangiškojo Tėvo. Suprasdami tą doktriną, įskaitant dievišką atgailos dovaną, ir derindami savo gyvenimą su ja galime būti drąsūs, išlikdami kelyje link mūsų amžinojo tikslo – susijungimo ir išaukštinimo kartu su savo mylinčiais dangiškais gimdytojais.
„Galbūt jūs susiduriate su pribloškiančiais sunkumais, – mokė vyresnysis Ričardas G. Skotas. – Kartais jie tokie dideli, tokie negailestingi, kad jums gali atrodyti, kad jie viršija jūsų gebėjimą juos kontroliuoti. Nekovokite su pasauliu vieni. „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga“ (Patarlių 3:5). Gyvenimo sunkumai buvo numatyti ne tam, kad pralaimėtumėte, bet kad juos įveikdami laimėtumėte.“8
Visa tai yra Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus plano dalis, tai liudiju melsdamasis, kad visi atkakliai siektume savo dangiško tikslo, Jėzaus Kristaus vardu, amen.