Lankomojo mokymo žinia
Dieviškosios Jėzaus Kristaus savybės. Kupinas tikrosios meilės
Pamaldžiai išnagrinėkite šią medžiagą ir prašykite įkvėpimo, padėsiančio jums žinoti, ką aptarti. Kaip Gelbėtojo dieviškųjų savybių supratimas sustiprins jūsų tikėjimą Juo ir palaimins tas, kuriomis rūpinatės per lankomąjį mokymą? Daugiau informacijos ieškokite tinklalapyje reliefsociety.lds.org.
Tikėjimas, šeima, parama
Teisių moterų įtaka, aut. Džiulė Rodžers
Tikroji meilė Raštų rodyklėje apibūdinama kaip „aukščiausia, kilniausia, stipriausia meilė“ („Tikroji meilė“). Tai tyra Jėzaus Kristaus meilė. Besimokydamos apie Jėzų Kristų ir besistengdamos būti panašios į Jį, savo gyvenime pradedame jausti Jo tyrą meilę ir raginimą tarnauti kitiems taip, kaip tarnautų Jis. Prezidentas Tomas S. Monsonas pasakė: „Tikroji meilė reiškia, kad esame kantrūs su tais, kurie mus nuvylė. Tai reiškia, kad atsispiriame impulsui lengvai įsižeisti. Tai reiškia, kad priimame silpnybes ir trūkumus. Reiškia, kad priimame žmones tokius, kokie jie išties yra. Reiškia, kad, nepaisydami fizinės išvaizdos, žvelgiame į neblėstančias savybes. Reiškia, kad atsispiriame impulsui skirstyti žmones į kategorijas.“1
Mormono Knygoje sužinome tokią didžią tiesą: „[Melskimės] savo Tėvui iš visų širdies jėgų, kad [būtumėme] pripildyti šitos meilės, kurios jis suteikė visiems, kurie yra tikri jo Sūnaus Jėzaus Kristaus pasekėjai; kad [taptumėme] Dievo sūnumis [ir dukromis]; idant kada jis pasirodys, būtume tokie kaip jis, kadangi matysime jį tokį, koks jis yra; idant turėtume šitą viltį; idant būtume išskaistinti, kaip jis skaistus“ (Moronio 7:48).
Papildomos Raštų ištraukos
Jono 13:34–35; 1 Korintiečiams 13:1–13; 1 Nefio 11:21–23; Etero 12:33–34
Iš mūsų istorijos
„Neseniai našle tapusi sesuo buvo dėkinga už lankančias seseris, kurios kartu su ja gedėjo ir ją guodė. Ji rašė: „Man labai reikėjo kažkam išsikalbėti; reikėjo, kad kas nors mane išklausytų. […] Ir jos klausėsi. Jos guodė mane. Jos verkė su manimi. Jos apkabino mane […] [ir] padėjo išsikapstyti iš tų pirmųjų vienišumo mėnesių nevilties ir depresijos.“
Kita moteris taip apibendrino savo jausmus po to, kai lankančioji sesuo jai parodė tikrąją meilę: „Žinojau, kad jai esu daugiau nei tik skaičius jos lankomumo žiniaraštyje. Žinojau, kad jai rūpiu.“2
Kaip ir šios seserys, taip ir daugelis pastarųjų dienų šventųjų visame pasaulyje gali paliudyti, kad teisngas toks Prezidento Boido K. Pakerio (1924–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginys: „Kaip guodžia mintis, kad kur šeima benuvyktų, ten jos lauks kita Bažnyčios šeima. Nuo pat atvykimo dienos jis priklausys kunigijos kvorumui, o ji – Paramos bendrijai.“3