Parkavimo bilietas
Autorė gyvena Žemutinėje Kalifornijoje, Meksikoje
Fátima!
BRAJANO BYČO iliustracija
Kartą su draugėmis iš Bažnyčios nuvykome į kiną. Įėjusios į prekybos centrą gavome parkavimo bilietą. Filmui pasibaigus supratome, kad jį pametėme. Iš pradžių manėme, kad tiesiog susimokėsime už bilietą; tačiau nei viena iš mūsų neturėjome baudai reikalingų 180 pesų.
Jei nesusimokėsime už parkavimą, tai automobilį teks palikti prekybos centre; paskui jis bus nutemptas, ir visa tai kainuos dar brangiau. Drauges apėmė neviltis, ypač automobilio vairuotoją, nes automobilis priklausė jos tėvui. Aš šiek tiek atsitraukiau nuo jų ir sukalbėjau maldą. Visu savo tikėjimu ir nuolankumu paprašiau Dangiškojo Tėvo padėti mums išspręsti šią problemą ir saugiai sugrįžti namo. Niekada nepamiršiu to, kas nutiko nuo mano maldos praėjus vos kelioms sekundėms.
Man beeinant prie automobilio kažkas už manęs ėmė kviesti mane vardu. Tai buvo Franciskas, draugas iš vidurinės mokyklos. Jis paklausė, ką veikiu, ir aš papasakojau, kas nutiko. Visai nesivaržydamas jis išsitraukė piniginę ir davė man pakankamai pinigų susimokėti už pamestą bilietą. Šis gerumo poelgis buvo greitas atsakas į mano maldą Dangiškajam Tėvui.
Galbūt Franciskas niekada nesupras, kiek daug jis padėjo, tačiau žinau, kad visą likusį savo gyvenimą būsiu už tai giliai dėkinga.
Kartais Dangiškasis Tėvas į mūsų maldas atsako labai netikėtai, tačiau atsitiktinumų nebūna. Mūsų Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus pažįsta mus tobulai ir nejučia veda mus pirmyn.
Žinau, kad jei gyvensime teisiai, tai galėsime mėgautis nesuskaičiuojamomis palaimomis, kurias tik Dangiškasis Tėvas gali mums duoti, įskaitant Savo pažadą mums, kad jeigu mes tai darysime, būsime iškelti paskutiniąją dieną (žr. Almos 37:37).