Nuostabūs Raštuose aprašyti vaikinai ir merginos
Autorė, buvusi seminarijos mokytoja, gyveno Vokietijoje, kur 2012 metais mirė.
Raštuose yra išsaugota pasakojimų apie daugybę jaunuolių, iš kurių pavyzdžio galite mokytis ir jais sekti.
Iliustravo Endriu Bozlis
Viešpats myli Bažnyčios jaunimą. Jis jumis labai pasitiki. Visais laikais Viešpats įkvėpdavo šauniuosius vaikinus ir merginas vesti ir laiminti Jo žmones. Jam reikia jų kūrybiškumo, drąsos ir originalumo. Taip visada buvo, ir taip visada bus.
Lyg aukso gijos per Raštus driekiasi daugelio jaunų didvyrių pavyzdžiai. Nors jie gyveno seniai, tačiau galite sekti jų pavyzdžiu ir gyventi kaip jie. Jų šeimose būdavo problemų; jie gyveno tarp neteisių žmonių; jie susidurdavo su „galijotais“, tačiau jų drąsa, paklusnumas ir tikėjimas Jėzumi Kristumi padėdavo įveikti iššūkius. Šios savybės gali padėti ir jums.
Abraomas
Abraomo ryžtingumas, drąsa ir nesitaikstymas su blogiu buvo nuostabūs, ypač žinant, kad jo tėvas garbino stabus. Jaunystėje, kovodamas už teisingumą, jis vos nebuvo paaukotas. (Žr. Abraomo 1:2–7.)
Juozapas iš Egipto
Jam tebuvo 17-ka, kai vyresnieji broliai pardavė jį vergijon, tačiau Viešpaties laiminamas Juozapas pasinaudojo ta sudėtinga situacija, kad padarytų kažką gero. Jis nebuvo nugalėtas, nes niekada nepasiduodavo. Jis nuolat pasikliaudavo Viešpačiu. Vidinis Juozapo didingumas kilniai pasireiškė tuomet, kai jis atleido už visas jam padarytas neteisybes. (Žr. Pradžios 37; 45.)
Dovydas
Paauglystėje Dovydas piemenavo ir, kad apsaugotų tėvo avis, kovojo su meška ir liūtu. Pasitikėjimas savo jėgomis atsirado ne iš jo, kaip piemens, sugebėjimų; jis atsirado iš tikėjimo Dangiškuoju Tėvu, kaip tai matoma iš jo kovos su Galijotu. (Žr. 1 Samuelio 17:32–54.)
Estera
Kad išgelbėtų savo žmones, ji buvo pasiryžusi rizikuoti savo gyvybe. Didžia asmenybe ji tapo ne dėl savo grožio, o dėl dvasinių savybių. (Žr. Esteros 4–5.)
Danielius
Iliustravo Endriu Bozlis
Viešpaties sveikatos įstatymui jis pakluso net tuomet, kai aplinkiniai to nedarė. Jis meldėsi Dangiškajam Tėvui, nors tai prieštaravo karaliaus įsakymams. Dėl savo teisumo ir atvirumo Dvasios įkvėpimui Danielius buvo Viešpaties palaimintas sapnų ir regėjimų aiškinimo dovana. Iš Dangiškojo Tėvo jis gaudavo tiek jėgos ir išminties, kad net pavojų metu jo neapleisdavo dangaus galios. (Žr. Danieliaus 1; 6.)
Nefis
Nefis yra nuostabus pavyzdys, nes pasakė: „Aš eisiu ir padarysiu tai, ką Viešpats įsakė“ (1 Nefio 3:7). Jis turėjo drąsos daryti tai, ko buvo prašomas. Ar jis gyveno patogiuose namuose? Ne, daugybę metų jis gyveno tyruose. Ar jam gerai sekėsi? Ne, ant jo dažnai supykdavo broliai, kartais net kėsindavosi jį nužudyti. Per visą tai eidamas, jis pakluso Viešpaties įsakymams.
Du tūkstančiai amonitų jaunuolių
Šiuos vaikinus išaugino ištikimi tėvai; jie buvo palaiminti už tai, kad tikėjo savo motinų žodžiais. Jie išmoko įsiklausyti ir tiksliai paklusti, o kaudamiesi neabejojo, kad jų Dangiškasis Tėvas juos apsaugos. (Žr. Almos 56:45–48.)
Mormonas
Viešpats jį aplankė, kai jam tebuvo 15 metų, nes gyvendamas tarp nepadorių žmonių jis išliko nuolankus, švarus ir tyras. Būdamas 15-os, jis tapo armijos vadu. Vėliau jam buvo patikėta rūpintis Raštais. (Žr. Mormono 1–2.)
Džozefas Smitas
Būdamas 14-os, jis tyrinėjo Raštus ir meldėsi, kad sužinotų, prie kurios bažnyčios jungtis. Viešpats pašaukė jį sugrąžinti Jėzaus Kristaus Evangeliją ir atkurti Jo Bažnyčią. Šiam pavedimui įvykdyti Džozefas pašventė visą savo gyvenimą, nepaisydamas daugybės kliūčių ir sunkumų. Kai jam buvo 17-ka, jį aplankė angelas Moronis ir parodė aukso plokšteles. Net būdamas jauno amžiaus Džozefas Smitas buvo galingas mokytojas ir puikus pavyzdys savo aplinkiniams. (Žr. Džozefas Smitas–Istorija 1.)
Jūsų diena
Ar daugiau nebebus nuostabių vaikinų ir merginų? Bus! Džozefui Smitui angelas Moronis pasakė, kad netrukus išsipildys Joelio pranašystė:
„Paskui išliesiu savo Dvasią ant visos žmonijos; jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, jūsų seneliai sapnuos sapnus, o jūsų jaunuoliai turės regėjimų.
Net ant vergų – vyrų ir moterų – tomis dienomis išliesiu savo Dvasią“ (Joelio 2:28–29; žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:41).