Išgelbėjimo planas šventas vadovavimosi žinių lobynas
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo
Ikimirtingajame gyvenime mūsų sėkmė priklausė nuo to, ar rėmėme Tėvo planą. Žemiškajame gyvenime mūsų sėkmė priklauso nuo to paties.
Dažnai mąstydavau apie neviltį Dievo vaikų, klaidžiojančių tamsiame ir niūriame pasaulyje. Jie nežino, kas esą, iš kur atėjo, dėl ko gyvena žemėje ir kur keliaus po žemiškojo gyvenimo.
Mums nereikia klaidžioti. Kad atsakytų į šiuos klausimus, Dievas apreiškė amžinas tiesas. Jas galima rasti Didžiajame Jo plane Savo vaikams. Raštuose šis planas vadinamas „išpirkimo planu“1, „laimės planu“2 ir „išgelbėjimo planu“3.
BUKAI, AUT. AŠERIS BRAUNAS DURANDAS, © The Metropolitan Museum of Art, ŠALTINIS: Art Resource, NY, KOPIJUOTI DRAUDŽIAMA
Suprasdami Dievo planą ir paklusniai juo sekdami, mes neleidžiame sau nuklysti nuo kelio, vedančio atgal pas mūsų Dangiškąjį Tėvą.4 Tada ir tik tada galėsime gyventi gyvenimą, kurį Jis gyvena – amžinąjį gyvenimą, „kuris yra didžiausia iš visų Dievo dovanų“5.
Amžinojo gyvenimo dovana verta bet kokių pastangų – studijuoti, mokytis ir taikyti išgelbėjimo planą. Visa žmonija bus prikelta ir gaus nemirtingumo palaiminimą. Bet tam, kad pasiektume amžinąjį gyvenimą – gyvenimą, kurį gyvena Dievas6, – verta gyventi pagal išgelbėjimo planą visa širdimi, protu, galia ir stiprybe.
Supraskime išgelbėjimo planą
O kaip įkvepia išgelbėjimo plano žinojimas! Išgelbėjimo planas yra vienas didžiausių žinių lobynų, kada nors padovanotų žmonijai, nes jis paaiškina amžinąją gyvenimo prasmę. Be jo mes tikrai klaidžiotume tamsoje. Štai kodėl Dievas padarė būtent taip – davė įsakymus Savo vaikams „po to, kai atskleidė jiems išpirkimo planą“7.
Mano troškimas – padėti kiekvienam iš mūsų naudotis šiuo žinių lobynu, kad geriau suprastume išgelbėjimo planą ir taikytume šį supratimą savo kasdieniame gyvenime.
Valios laisvė
Kadangi šiam planui būtina valios laisvė, pradėkime nuo jos. Mūsų Tėvas suteikė mums galią elgtis arba nesielgti8 pagal amžinas tiesas – tiesas, kurios daro Dievą tuo, kas Jis yra, ir dangų tuo, kas jis yra.9 Jei savo valios laisvę naudojame tam, kad priimtume tas tiesas ir gyventume pagal jas, gauname amžiną laimę. Kita vertus, jei savo valios laisvę naudojame tam, kad nepaklustume, atmestume Dievo įstatymus, patiriame kančias ir sielvartą.10
Valios laisvė yra principas, susijęs su visomis trimis išgelbėjimo plano dalimis: ikimirtinguoju gyvenimu, mirtinguoju gyvenimu ir pomirtiniu gyvenimu.
Ikimirtingasis gyvenimas
Kreipimesi „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ rašoma, kad kiekvienas iš mūsų yra „mylimas dvasinis dangiškųjų tėvų sūnus ar dukra, [… turintis] dievišką prigimtį ir paskirtį“11. Ikimirtingojo gyvenimo taryboje Dangiškasis Tėvas paaiškino mums išgelbėjimo planą12. Tas planas buvo pagrįstas amžinais doktrina, įstatymais ir principais13. Mes sužinojome, kad, jei priimsime šį planą ir vadovausimės juo, turėsime savo noru palikti savo Tėvo akivaizdą ir būti išbandyti, kad parodytume, ar pasirinksime gyventi pagal Jo įstatymus ir įsakymus14. Mes džiaugėmės tokia galimybe15 ir su dėkingumu palaikėme šį planą, nes jis siūlė mums galimybę tapti tokiems, kaip Dangiškasis Tėvas, ir paveldėti amžinąjį gyvenimą.
Bet planas buvo rizikingas: jei mirtingajame gyvenime pasirinktume gyventi ne pagal amžinus Dievo įstatymus, gautume kažką menkesnio nei amžinasis gyvenimas.16 Tėvas žinojo, kad mes klysime ir nusidėsime mokydamiesi iš savo patirties mirtingajame gyvenime. Todėl Jis parūpino Gelbėtoją, kad išgelbėtų iš nuodėmės visus, kurie atgailauja, ir išgydytų paklusniųjų dvasines ir emocines žaizdas.17
Jėzus Kristus nuo pat pradžių buvo Tėvo mylimasis, išrinktasis ir paskirtasis Sūnus.18 Jis palaikė Tėvo planą ir pasisiūlė būti mūsų Gelbėtoju, sakydamas: „Štai aš, siųsk mane.“19 Taip Jėzus buvo Tėvo paskirtas būti Tuo, kuris mirtingajame gyvenime gyvens be nuodėmės, apmokės mūsų nuodėmes ir ligas ir bus prikeltas, kad sutraukytų mirties pančius.
Liuciferis, kuris tapo žinomas kaip Šėtonas, taip pat gyveno ikimirtingajame gyvenime.20 Iš savanaudiškų paskatų jis atmetė planą, siekė sunaikinti žmogaus valios laisvę ir sukilo prieš Tėvą.21 Dėl to Šėtonas ir jo pasekėjai niekada neturės kūno. Jie atsisakė savo galimybės dalyvauti Tėvo plane ir prarado savo dieviškąjį likimą.22 Ir dabar jie tęsia savo maištingą karą prieš Dievą ir stengiasi nugręžti žmonių protus ir širdis nuo Jo.23
Tiems, kurie priėmė Tėvo planą, buvo sukurta ši žemė.24 Čia mes gauname kūną, sukurtą pagal Dievo atvaizdą ir panašumą. Čia esame bandomi ir tikrinami. Čia įgyjame amžinojo gyvenimo paveldėjimui būtiną patyrimą.25
Mirtingasis gyvenimas
Dievas sukūrė Adomą ir Ievą ir sujungė juos kaip vyrą ir žmoną, apgyvendino juos Edeno sode ir įsakė turėti vaikų.26 Naudodamiesi savo valios laisve Adomas ir Ieva nupuolė nuo Dievo artumo ir tapo mirtingomis esybėmis.27 Taip išsipildė Tėvo plano dalis – dabar jie galėjo turėti vaikų, ko negalėjo Edeno sode.28 Pagal amžinąjį įstatymą, dieviškos dauginimosi galios turi būti naudojamos Dangiškojo Tėvo nustatytose ribose. Tai suteikia galimybę amžinai džiaugtis. Bet koks šios šventos galios naudojimas už Dievo nustatytų ribų galiausiai atneš nelaimingumą.29
Šėtonas, kuris nori, kad visi „būtų nelaimingi kaip jis pats“30, stengiasi atitraukti mus nuo Tėvo plane numatytų galimybių. Kodėl Dangiškasis Tėvas leidžia Šėtonui mus gundyti? Nes Jis žino, kad mūsų augimui ir išmėginimui mirtingame gyvenime reikia priešingybės.31 Priešingybė teikia mums neįkainojamą galimybę gręžtis į Dievą ir kliautis Juo. Kadangi prieš mus visada yra gėris ir blogis, mes galime aiškiai išreikšti savo širdies troškimus priimdami viena ir atmesdami kita.32 Priešingybę galime rasti Šėtono pagundose, bet taip pat ir savo silpnybėse, mirtingojo gyvenimo trapume, būdingame žmogui.33
Kad padėtų mums išmintingai pasirinkti, Dievas apreiškė Savo išpirkimo planą ir parūpino įsakymus34, Kristaus šviesą35 ir Šventosios Dvasios bendrystę36. Tačiau net turėdamas visas šias dovanas kiekvienas iš mūsų šiame puolusiame pasaulyje nusideda, taigi nė vienas negali įžengti Dievo akivaizdon dėl savo nuopelnų.37 Štai kodėl Jo gailestingame plane numatytas Gelbėtojas.
Jėzus Kristus atėjo į žemę kaip Viengimis Dievo Sūnus ir tobulai įvykdė savo misiją visame kame pasiduodamas Tėvo valiai.38 Pagal Tėvo gailestingumo planą nuopuolio pasekmės yra įveiktos per Gelbėtojo prisikėlimą.39 Nuodėmės pasekmes galime įveikti ir silpnybes galime paversti stiprybėmis, jeigu pasinaudosime Jėzaus Kristaus Apmokėjimu.40
Kristaus paveikslo fragmentas, DAIL. Hainrichas Hofmanas, spausdinama C. Harrison Conroy Co. maloniai sutikus.
Amžinajam gyvenimui pasiruošti galime tik paklusdami įsakymams. Tam turime tikėti Viešpatį Jėzų Kristų, atgailauti, pasikrikštyti, priimti Šventosios Dvasios dovaną ir ištverti iki galo sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu.41 Paprastai kalbant, turime priimti visas būtinas kunigystės apeigas ir ištverti iki galo laikydamiesi su jomis susijusių sandorų.
Pomirtinis gyvenimas
Po to, kai numirsime, vieną dieną stosime prieš Gelbėtoją, kad būtume teisiami.42 Kadangi Dievas yra gailestingas, tie, kurie panaudojo savo tikėjimą Kristumi atgailai, gaus atleidimą ir paveldės viską, ką turi Tėvas, įskaitant amžinąjį gyvenimą.43 Kadangi Dievas yra teisingas, kiekvienas, kuris neatgailauja, negaus amžinojo gyvenimo dovanos.44 Kiekvienam bus atlyginta pagal jo tikėjimą, atgailą, mintis, troškimus ir darbus.45
Išgelbėjimo plano taikymas kasdieniame gyvenime
Kai suvokiame didžiąją plano panoramą ir savo vietą joje, gauname kai ką neįkainojamo – amžinybės perspektyvą. Amžinybės perspektyva diktuoja mūsų kasdienius sprendimus ir poelgius. Ji stabilizuoja mūsų protą ir sielą. Patekę į įtikinamų, bet amžinybės požiūriu klaidingų, nuomonių sūkurį, mes išliekame tvirti ir nepajudinami.
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas (1926–2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Nesuprantant išgelbėjimo plano – įskaitant mūsų ikimirtingąjį būvį, teismą ir prisikėlimą – bandymas suprasti šį gyvenimą būtų tarsi antro veiksmo stebėjimas trijų veiksmų vaidinime.“46 Turime suprasti pirmą veiksmą (ikimirtingąjį gyvenimą), kad žinotume, kaip antrame veiksme (mirtingajame gyvenime) priimti teisingiausius sprendimus, kurie nulems tai, kas mums atsitiks trečiame veiksme (pomirtiniame gyvenime).
Kitaip sakant, išgelbėjimo plano supratimas kartu su nuoširdžia malda pakeičia tai, kaip suvokiame gyvenimą, savo aplinką ir save. Plano supratimas praskaidrina mūsų dvasines akis ir leidžia matyti dalykus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.47 Kaip Urimai ir Tumimai padėjo pranašui Džozefui Smitui gauti apreiškimą ir vadovavimą48, taip plano pažinimas parodys mums, kaip kuriant ateitį „veikti pagal doktriną ir principą, pagal moralinę valios laisvę“, kurią Viešpats mums suteikė.49 Taip mūsų tikėjimas stiprės, ir mes žinosime, kaip nusistatyti savo gyvenimo kursą ir priimti sprendimus, derančius su amžina tiesa.
Štai keletas pavyzdžių, kurie ypač tinka mūsų laikais.
Santuokos paskirtis Dievo plane
DŽEIMSO DŽONSONO ILIUSTRACIJA
Santuoka ir šeima puolamos, nes Šėtonas žino, kad jos yra būtinos norint pasiekti amžinąjį gyvenimą – būtinos tiek pat, kaip Sukūrimas, Nuopuolis ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimas bei Prisikėlimas.50 Kadangi Šėtonui nepavyko sunaikinti tų plano kolonų, jis stengiasi sunaikinti mūsų šeimos ir santuokos supratimą bei praktiką.
Dangiškojo Tėvo planą laikant orientyru, aiškiai pasimato ir santuokos paskirtis. Įsakymas palikti tėvą ir motiną, glaustis prie vienas kito santuokoje51, daugintis ir pripildyti žemę52 daro Tėvo planą įmanomą. Per santuoką, mes atvedame Jo dvasinius vaikus į pasaulį ir tampame Jo bendradarbiais padėdami Jo vaikams dalyvauti Jo plane.53
Tėvo planas rodo mums būdą paveldėti amžinąjį gyvenimą, gyvenimą, kurį gyvena mūsų dangiškieji tėvai. Pagal tą planą, „Viešpatyje nei moteris ką reiškia be vyro, nei vyras be moters“54. Amžinoji santuoka tarp vyro ir moters yra amžinojo gyvenimo esmė. Tai yra būtina, norint tapti tokiems kaip mūsų dangiškieji gimdytojai.55
Santuoka tarp vyro ir moters
Santuokoje mes papildome vienas kitą, kaip tik vyras ir moteris su savo unikaliais ir esminiais skirtumais tegali. Eidami per mirtingąjį gyvenimą kaip vyras ir žmona, mes drauge augame, paklusdami artėjame prie Gelbėtojo, aukojamės vykdydami Dievo valią ir drauge statome Jo karalystę. Žinodami, kad amžinoji santuoka yra Dievo įsakymas ir kad Jis ruošia kelią savo vaikams įvykdyti viską, ką Jis įsako,56 mes žinome, kad mūsų santuoka klestės, jei vieningai laikysimės sudarytų sandorų.
Būtent per kunigystės apeigas ir pasirinkimą vykdyti jų metu sudarytas sandoras gauname dievotumo galią spręsti mirtingojo gyvenimo iššūkius.57 Šventyklos sandoros apgaubia mus galia iš aukštybių ir suteikia galimybę sugrįžti Dangiškojo Tėvo akivaizdon.58 Užantspaudavimo apeigos suteikia galimybę vyrui ir žmonai augti kartu Dievo galia ir būti viena su Viešpačiu.59 Joks tokios santuokos pakaitalas neįvykdys Jo šventų tikslų mums ar vėlesnėms Jo vaikų kartoms.60
Potraukiai ir troškimai
Į šį puolusį pasaulį kiekvienas iš mūsų ateiname su žmonėms būdingomis silpnybėmis ar iššūkiais.61 Dievo plano supratimas suteikia mums galimybę matyti visą žmogaus silpnumą – įskaitant su Jo planu nederančius potraukius ir troškimus – kaip laikiną.62 Žinojimas, kad prieš šį gyvenimą gyvenome kaip dangiškų gimdytojų mylimi sūnūs ir dukterys, suteikia mums galimybę asmens tapatybę grįsti savo dieviška kilme. Būtent mūsų, kaip Dievo sūnų ir dukterų, statusas – ne mūsų silpnumas ar polinkiai – yra tikrasis mūsų tapatybės šaltinis.63
Laikydamiesi tokio požiūrio, esame pajėgesni nuolankiai ir kantriai laukti Viešpaties64, pasitikėdami, kad per mūsų tikėjimą, paklusnumą ir ištvermę iki galo mūsų nuostatos ir norai bus ištaurinti, kūnai pašventinti ir mes tikrai tapsime Kristaus sūnumis ir dukromis, ištobulintais per Jo Apmokėjimą.
Amžinoji plano perspektyva teikia tikrumo, kad ištikimiesiems tikrai ateis diena, kai Dievas „nušluostys kiekvieną ašarą […] ir nebebus […] sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“65. Šis tobulas vilties skaistumas66 stabilizuos mūsų protus ir širdis ir suteiks mums galimybę kantriai, ištikimai sulaukti Viešpaties.
Pažadai tiems, kurie ištikimai ištveria
Tie, kurie svarsto, ar jų dabartinės aplinkybės neatkerta jų nuo amžinojo gyvenimo, turėtų atminti, kad „nė vienam nėra lemta gauti mažiau negu visa, ką turi Tėvas paruošęs Savo vaikams“67.
Ištikimiesiems nebus atsakyta nė vieno palaiminimo. Prezidentas Lorensas Snou pareiškė: „Nėra tokio pastarųjų dienų šventojo, kuris numirtų nugyvenęs ištikimą gyvenimą ir viską prarastų dėl to, kad nepadarė tų dalykų, kurie iš tikrųjų susiklostė ne pagal jo ar jos galimybes. Kitaip tariant, jei vaikinas ar mergina neturi galimybės susituokti, tačiau iki pat savo mirties gyvena ištikimą gyvenimą, tai jie turės visus tuos palaiminimus, išaukštinimą ir šlovę, kuriuos turi bet kuris tokią galimybę turėjęs ir ja pasinaudojęs vyras ar moteris. Esu dėl to visiškai tikras.“68
Pažadai visiems, kurie žino planą ir kasdien jį taiko gyvenime
Visi mes visa širdimi rėmėme Tėvo planą ikimirtingajame gyvenime. Žinojome, kad Jis mus myli, ir buvome priblokšti Jo dosnaus pasiūlymo paveldėti visa, ką Jis turi, įskaitant amžinąjį gyvenimą. Ikimirtingajame gyvenime mūsų sėkmė priklausė nuo to, ar rėmėme Tėvo planą. Žemiškajame gyvenime mūsų sėkmė priklauso nuo to paties.
Todėl kviečiu stoti vėl drauge remti Tėvo plano. Tai darome su meile visiems, nes pats planas yra Dievo meilės išraiška.
Kai kasdien taikysime savo pažinimą apie Tėvo planą, mūsų gyvenimas įgaus gilesnę prasmę. Iššūkius pasitiksime su didesniu tikėjimu. Veršimės pirmyn su užtikrinta, skaisčia, tviskančia amžinojo gyvenimo viltimi.