Tarnavimas Bažnyčioje
Ar dariau pakankamai?
Autorė gyvena Jutos valst., JAV.
Pamoka apie paklydusią avį padėjo man suprasti, kaip geriausiai vykdyti savo pašaukimą.
Mike Boyland/iStock/Thinkstock and Oleksiy Fedorov/Hemera/Thinkstock sukomponuota fotoiliustracija
Tarnauti susituokusių studentų apylinkės Paramos bendrijos prezidente buvau pašaukta, kai man tebuvo 23 metai. Prisimenu, kad jaučiau savo trūkumus, bet kartu ir troškimą padaryti viską, ką galiu. Troškau tarnauti ir džiaugiausi tokia galimybe, bet abejojau, ar sugebėsiu būti gera vadove.
Kelis mėnesius tarnavusi Paramos Bendrijos prezidente, jaučiausi daranti nepakankamai. Norėjau nuoširdžiai susidraugauti su seserimis ir suvokti jų asmeninius poreikius, bet jaučiau, kad man tai nepavyksta.
Pakalbėjau su vyskupu ir išreiškiau jam savo susirūpinimą. Paaiškinau, jog tiesiog nesugebu susidraugauti su visomis seserimis, su kuriomis norėčiau. Išsakiau, kaip norėčiau būti penkiskart pajėgesnė, nei esu, kad galėčiau atlikti darbą taip, kaip, mano manymu, reikėtų. Stengiausi savo susirūpinimą išsakyti lengva humoro forma, bet netrukus mano akys prisipildė nusivylimo ašarų. Vyskupas nusišypsojo ir išsakė geriausią vadovavimo patarimą, kokį tik esu gavusi.
„Ar girdėjai pasakojimą apie piemenį, kuris, nuklydus vienai aviai, paliko devyniasdešimt devynias, kad rastų ją?“ – paklausė jis (žr. Luko 15:4–7). Aš linktelėjau galvą.
„Tame palyginime yra daug išminties, – tęsė jis. – Piemuo žinojo, kad devyniasdešimt devynioms viskas bus gerai, jei jis paliks jas eidamas ieškoti paklydusios.“
Tada mano vyskupas išsakė tokį patarimą:
„Matai, devyniasdešimt devynios gali puikiai pasirūpinti viena kita, kol tavęs nėra. Jos puikiai padrąsins ir parems viena kitą. Patariu susitelkti į tas, kurios atrodo nuklydusios. Kitoms viskas bus gerai.“
Jaučiau stiprų liudijimą, kad tai, ką jis man pasakė, yra tiesa ir kad man nereikia rūpintis visa kaimene iš karto. Mano tikslas buvo rasti tas, kurios buvo nuklydusios, ir pakviesti atgal į kaimenę. Tuo būdu Dangiškojo Tėvo tikslai gali būti įvykdyti, ir aš galiu būti įrankis Jo rankose.
Taikydama vyskupo patarimą jaučiau, kad geriau suprantu, kaip Viešpats nori, kad tarnaučiau Jo karalystėje. Taip pat pajutau didelį dvasinį pasitenkinimą, – kuris sustiprino mane mano pašaukime, – dėl to, kad tarnavau taip, kaip Viešpats nurodė. Šventosios Dvasios galia mano vyskupas suteikė man didelę supratimo ir įžvalgos dovaną.
Liudiju, kad jei melsimės ir sieksime įkvėpimo iš savo kunigijos vadovų, jie bus įkvėpti parodyti mums, kaip teisiai vadovauti.