Ji paskambino pačiu laiku
Autorius gyvena Taičunge, Taivane.
Augdamas netikėjau Dievo egzistavimu. Mano gyvenimas buvo kupinas sumaišties, o tamsiausiomis dienomis apimdavo tokia didelė depresija, kad norėdavau užbaigti savo gyvenimą. Kaip tik tada į mano duris pasibeldė misionieriai. Evangelija buvo būtent tai, ko man reikėjo; mane ji traukė lyg magnetas.
Kai prisijungiau prie Bažnyčios, mano išbandymai nesiliovė, bet dabar galėjau stipriau priešintis Priešininko įtakai. Pirmą kartą pajutau, ką reiškia laimė.
Tačiau depresija nenorėjo lengvai manęs paleisti. Vienu metu norėjau vėl pasiduoti. Bet tada man paskambino sesuo Ting, vyskupo žmona. Ji prasitarė pajutusi, kad turinti man paskambinti. Ji pasiteiravo, kaip man sekasi. Išliejau jai savo sielą. Man ji buvo tarsi Dievo pasiųstas angelas.
Tas nutikimas suteikė man jėgų. Mano tikėjimas sustiprėjo. Pajutau galintis įveikti mirtį. Pasijutau išvaduotas, kaip rašoma Almos 36:2–3:
„Jie buvo vergijoje, ir niekas, išskyrus […] Dievą, negalėjo jų išvaduoti. […]
Kiekvienas, kuris savo viltis sudės į Dievą, bus remiamas savo išmėginimuose ir savo varguose, ir savo suspaudimuose ir bus iškeltas paskutiniąją dieną.“
Aš vis dar patiriu išbandymų, tačiau manęs jie taip lengvai nebenugalės. Dievas padėjo man įveikti visus išbandymus ir rūpesčius. Jis išgelbėjo mane iš dvasinio kalėjimo ir vergijos, net pačios mirties. Jis yra mano Gelbėtojas.