Vakaronė su vyresniuoju Kyronu
2019 m. gegužės 30 d. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Sofijos skyriaus susirinkimų namuose buvo surengta vakaronė su vyresniuoju Patriku Kyronu iš Septyniasdešimčių prezidentūros ir jo žmona, sese Kyron.
Susirinkime dalyvavo Bulgarijos ir Centrinės Eurazijos misijos prezidentas Stivenas Deivisas, vietiniai vadovai ir nariai iš visos Bulgarijos. Daugiau nei šimtas šventųjų ir Bažnyčios draugų iš Bulgarijos ir Turkijos stebėjo susirinkimo transliaciją internetu.
Pirmasis susirinkime kalbėjo ir taip pat jį vedė Krasimiras Kolarovas, Bažnyčios Bulgarijoje pirmininkas. Jis pasidalijo savo mintimis apie Raštų ištrauką iš Jobo 28:28 (Biblijoje) sakydamas: „Mūsų Viešpaties baimė neturi būti bausmės rezultatas. Sekantiems Gelbėtoju tai išmintis. Kai renkamės šalintis blogio, Viešpats sustiprins mūsų protus. Tai darydami gausime tai, kas yra paslėpta nuo pasaulio.“
Sesuo Kyron susirinkusiems priminė daugelį Jėzaus Kristaus iki Jayro dukters prikėlimo padarytų stebuklų. Ji pasakojo, kad ta istorija moko mus apie atkaklumą tikint, ir pabrėžė: „Jei kažko trokštame ir ilgai laukiame, turime būti atkaklūs ir tikėti, kad Viešpats žino, ko mums reikia, kad viskas yra Jo rankose ir kad bus tobulas laikas, kai Jis palaimins mus tuo, ko trokštame. Kartais turime patirti tokias kančias, kokias patyrė Jayras. Kartais turime laukti. Kartais galime manyti, kad Dievas per ilgai delsia atsakyti į mūsų maldas, bet Jėzus visada mums sako: „Nebijok, vien tik tikėk! Nesiliauk tikėti Manimi! Neprarask vilties! Neabejok! Nepasiduok! Vien tik tikėk Manimi! Tikėk, kad aš galiu išgydyti tave ir kad visada atsakysiu į tavo maldas!“
„Viena yra kažką žinoti. Kita yra žinoti kaip tai išreikšti ir visiškai kita yra giliai tai suvokti.“ Taip vyresnysis Kyronas pradėjo savo žinią, prieš tai išreiškęs dėkingumą savo žmonai ir už ją, ir pakvietė mus daugiau laiko praleisti su Gelbėtoju. Paminėdamas 3 Nefio 17:2–17 (Mormono Knygoje) pasakojimą, kuriame aprašoma Gelbėtojo kantrybė, užuojauta ir meilė Jo žmonėms, jis pabrėžė, kad Bažnyčia yra ligoninė sergantiems, o ne vienuolynas tobuliems žmonėms. Jis paminėjo rožės, kaip nuostabaus kūrinio, simbolizuojančio mus, žmones, grožį. Žiūrint į rožę per mikroskopą (savo šeimas, draugus ir Bažnyčios narius), ta gėlė pasidaro nebe tokia graži (kai stebime kitų žmonių klaidas arba silpnybes). „Nedarykite to“, – pataria vyresnysis Kyronas. Savo skausmą, kurį jautė kaip gimdytojas, kada jo dukra parkrito ir susižeidė rankas ir kojas, jis palygino su skausmu, kurį dėl mūsų jaučia Dangiškasis Tėvas, kai mes kenčiame. Po įkvėptų žodžių vyresnysis Kyronas paliudijo apie Bažnyčios tikrumą ir didžią meilę, kurią Jėzus Kristus ir mūsų Dangiškasis Tėvas jaučia mums.
Pasibaigus dvasinei susirinkimo daliai vyresnysis ir sesuo Kyronai kalbėjosi su Bažnyčios nariais ir toliau stiprino juos savo tikėjimu ir liudijimais.