„Raginimai šventykloje“, Liahona, 2023 m. liepa.
Raginimai šventykloje
Viešpaties namai yra apreiškimų vieta. Kuo dažniau vykstame į šventyklą, tuo labiau tikėtina, kad gausime apreiškimą.
Teksaso Hjustono šventyklos nuotraukos, aut. Styvas Skotas Džeksonas
Viešpaties namai yra ne tik šventas pastatas, kur vykdomas išgelbėjimo darbas, bet ir apreiškimų vieta, kur galime pajusti stiprius ir nežymius dvasinius raginimus, kur mūsų sielų žaizdos gali būti išgydytos ir kur Viešpats mūsų širdis gali nukreipti netikėtomis kryptimis.
Išskirtinis dvasinis pojūtis
Man tarnaujant apeigininku Teksaso Hjustono šventykloje, į mūsų automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo grupė motociklininkų ir paklausė, ar galėtų įeiti į šventyklą. Šventyklos prezidentas Ričardas Sutonas paaiškino grupei šventyklos paskirtį ir tai, kad norint įeiti į šventyklą reikia turėti šventyklos rekomendaciją. Motociklininkų vadas ir jo draugė viską išklausė ypač įdėmiai.
„Kai ką pajutau, kai važiavome pro jūsų pastatą, – pasakė jis. – Negaliu paaiškinti, bet tai buvo toks išskirtinis dvasinis pojūtis, kad norėjau išsiaiškinti, kas galėjo jį sukelti.“
Ta pora norėjo žinoti daugiau, todėl prezidentas Sutonas pasirūpino, kad juos aplankytų misionieriai.
Daugiau nei po pusantrų metų prezidentas Sutonas išgirdo beldimą į jo kabineto šventykloje duris. „Galbūt neatpažinsite manęs, bet aš kažkada buvau čia atvykęs su draugais ant motociklų. Tada galėjau pažvelgti tik iš išorės.“ Laikydamas rankoje šventyklos rekomendaciją jis tęsė: „Šiandien pažvelgsiu iš vidaus.“
Antroji kalba
Kai Dynas ir Bonė Hilai buvo pašaukti tarnauti kaip vyresnio amžiaus misionieriai Bolivijos Kočabambos šventykloje, Bonė labai susirūpino. Ji niekada nesimokė ispanų kalbos ir abejojo savo gebėjimu atlikti būtinas apeigas ir bendrauti su kitais nepažįstama kalba. Kunigystės palaiminime jai buvo pažadėta, kad ji sugebės bendrauti ispaniškai tiek žodžiais, tiek dvasia.
„Iš tikrųjų negaliu daug pasakyti ispanų kalba už šventyklos sienų, – sako ji. – Bet Viešpaties namuose, regis, man lengva ja kalbėti.“
Net jai su vyru sugrįžus namo ir aplankius sesiją Jutos Ogdeno šventykloje ispanų kalba, lankytojai pastebėjo jos puikų akcentą.
Ką nors nuveikime, kad patirtume džiaugsmą
Prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė: „Galime visą dieną mėgautis tuo, ką patyrė kiti, dirbdami šventyklos ir šeimos istorijos darbą. Bet mes turime ką nors nuveikti, kad išties patirtume tą džiaugsmą.“1
Šventykloje mūsų laukia džiaugsmas ir įkvėpimas, dvasiniai raginimai ir patikinimai. Ten kalbama ir suprantama dangiška kalba, kurios negalima išgirsti niekur kitur Žemėje. Galime gauti apreiškimą, kurį Viešpats nori šventykloje mums suteikti, kai ne tik apsilankome šventykloje, bet ir ateiname ten tikėdamiesi gauti apreiškimą. Štai keletas gauto įkvėpimo pavyzdžių:
-
Martinas Gouri iš Dramblio Kaulo Kranto šventykloje siekė dangaus patarimo dėl svarbaus reikalo gyvenime ir gavo nepaprastą patvirtinimą, kad jau yra gavęs atsakymą į savo maldas dėl to reikalo. Šio principo Viešpats mokė Oliverį Kauderį: „Atsimink tą naktį, kada šaukeisi manęs savo širdimi. […] Argi aš nekalbėjau ramybės tavo protui tuo klausimu?“ (Doktrinos ir Sandorų 6:22, 23).
-
Rendis Bronsonas gyvena netoli Jutos Peisono šventyklos ir daugybę metų praleido tyrinėdamas giminės istoriją. „Tačiau turiu neaktyvų sūnų ir ne visada žinau, ką galiu padaryti dėl jo. Todėl nerašau jo vardo vien į šventyklos maldų sąrašus, bet karštai meldžiuosi šventykloje stengdamasis išsiaiškinti, ką galiu dėl jo padaryti. Gaunu užuominų, ką galiu pasakyti ar padaryti, kad jam padėčiau.“
-
„Esate gera motina“, – pasakė Stefanė Fakrel Hill nepažįstamai moteriai Jutos Logano šventykloje. „Kaip galite tai žinoti?“ – nedrąsiai paklausė jauna motina. Sesuo Hill atsakė: „Pamačiau vaikiškais dažais išteptas jūsų rankas ir tada pajutau Dvasios raginimą tai pasakyti.“ Jauna motina stengėsi paslėpti rankas. Pajutusi palengvėjimą dabar ji jautėsi sava, o ne įtartinai išsiskirianti iš kitų.
Šventykla – tai vieta, kur ne tik padedame gelbėti protėvius, bet ir gauname tokius apreiškimus, kurie mus ir kitus žmones gali vesti sandoros keliu. Prezidentas Nelsonas sakė: „Kiekvienam iš mūsų reikia tolimesnio dvasinio stiprinimo ir mokymo, kurį galime gauti tik Viešpaties namuose.“2 Tokie Jo šventuose namuose gauti raginimai ir įkvėptos mintys mus moko matyti taip, kaip mato Jėzus, klausyti taip, kaip Jis klauso, ir gyventi taip, kaip gyvena Jis.
Autorius gyvena Jutos valstijoje, JAV.