„Mūsų kelias į Emausą“, Liahona, 2023 m. liepa.
„Ateik ir sek paskui mane“
Mūsų kelias į Emausą
Penkios paprastos užduotys gali padėti mums žinoti, kad Gelbėtojas visada šalia.
Kelyje į Emausą, aut. Vendė B. Keler, leidus Havenlight
Mano tėvas mirė nuo vėžio, kai man buvo ketveri. Augau svarstydamas, kodėl jis turėjo mirti. Abejojau Dievu ir klausiau, kodėl gyvenimas toks neteisingas. Po dešimties metų, kai buvau keturiolikos, sutikau misionierius. Jiems mus mokant mano motina pajuto, kad jie moko tiesos ir kad turėtume jų klausyti. Kai prisijungėme prie Bažnyčios, Jėzaus Kristaus Evangelija ir išgelbėjimo plano supratimas atsirado mano gyvenime tada, kai to man labiausiai reikėjo.
Vėliau, kai buvau užantspauduotas su savo tėveliais šventykloje, motina man pašnibždėjo: „Jaučiu, kad tavo tėvelis šalia.“ Mąstydamas apie užantspaudavimo palaimas žinojau, kad Viešpats pažįsta mano šeimą ir kad Jis dažnai buvo su mumis, net tada, kai to nežinojome.
Ar kada klausėte savęs, ar Gelbėtojas pažįsta jus? Ar Jis žino apie jūsų sunkumus ir nuogąstavimus? Ką Jis pasakytų jums, jei galėtumėte prieiti ir pakalbėti su Juo?
Jis ėjo su jais
Praėjus trims dienoms po Jėzaus Kristaus mirties du iš Jo mokinių ėjo keliu į Emauso kaimą, kuris yra apie 12 kilometrų nuo Jeruzalės. Jie buvo paskendę savose mintyse ir rūpesčiuose, kai prie jų prisijungė nepažįstamasis.
Nepažįstamasis jų paklausė: „Apie ką kalbatės, eidami nuliūdę?“
Mokiniai kalbėjosi apie naujausius „su Jėzumi iš Nazareto“ susijusius įvykius. Jie tikėjo, kad Jėzus atėjo išpirkti Izraelio, bet Jis buvo neteisingai pasmerktas mirti ir nukryžiuotas. Jie taip pat paminėjo, kad geriausiai Kristų pažinojusieji sako, jog Jis prisikėlė iš mirusiųjų.
Nepažįstamasis jiems pasakė, kad jų „širdys […] nerangios tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai!“ Jis priminė jiems, ko mokė Raštai ir kaip Kristus išpildė pranašystę. Tai pripildė mokinius džiaugsmo.
Atėjus į Emausą mokiniai prašė nepažįstamąjį pasilikti su jais. Per vakarienę nepažįstamasis palaimino ir laužė duoną. Staiga mokiniai atpažino, kad tas nepažįstamasis yra visai ne nepažįstamasis, bet pats Gelbėtojas! (Žr. Luko 24:13–32.)
Jis pasilieka su mumis
Galime stebėtis, kaip tie du mokiniai nepažino, kad su jais eina Gelbėtojas. Ir visgi kaip dažnai mes nesuprantame, kad Jis eina su mumis? Dažnai esame taip susitelkę į kasdienio gyvenimo sunkumus ir net į džiaugsmus, jog nematome, kad Gelbėtojas yra šalia.
Galime nematyti, kaip Jis pasilieka su mumis, stengiasi drauge su mumis, darbuojasi kartu su mumis ir verkia su mumis. Net liūdniausiomis akimirkomis, jei atkreipiame į tai dėmesį, galime jausti Jį šalia ir girdėti Jo žodžius: „Nurimkite ir žinokite, kad aš esu Dievas!“ (Psalmių 46:10 KJV Biblija, kursyvas pridėtas; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 101:16).
Mūsų asmeninis kelias
Visi turime pasiekti paskirties vietą šiame gyvenime. Kartais mūsų kelionėje galime susidurti su ligomis arba kentėti dėl savų silpnybių. Galime turėti piniginių sunkumų arba sėkmės, turto ir išdidumo atneštų iššūkių.
Tačiau keliaudami savo asmeniniu keliu į Emausą niekada neturime eiti vieni. Galime paprašyti Gelbėtoją pasilikti su mumis. Štai penkios paprastos užduotys, kurios padės mums artintis prie Jo.
Lovetos Rėjes-Kairo iliustracijos
1. Kasdien melskimės
Malda turėtų būti svarbiausia mūsų kasdieniame gyvenime. Ji gali padėti mums įgyti Dangiškojo Tėvo bendrystę ir vadovavimą. Galime prašyti jėgų sekti Jo Sūnumi ir Dvasios galios, ypač tomis akimirkomis, kai mintys veda mus į nuodėmę.
Jaunasis Džozefas Smitas, maldoje prašydamas Dievą atsakymo, pamatė, kad priešininkas mėgina jį sustabdyti (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:16). Kaip Džozefas, taip ir mes turime būti atkaklūs maldoje ir pasitikėti, kad Dangiškasis Tėvas niekada nepavargsta mūsų klausytis. Jis padės mums suprasti Jo parinktą laiką ir atsakymus.
2. Sotinkimės Raštais
Gelbėtojas parodė mums Raštų studijavimo pavyzdį. Mokydamas Jis dažnai cituodavo iš Raštų. Reguliarus Raštų studijavimas padeda mums išlaikyti aiškų ir atvirą protą, jautrią širdį, branginančią Dievo žodį, ir tarnauti pasiruošusias rankas.
Mums studijuojant Raštus, Šventoji Dvasia gali pripildyti mus troškimo daryti gera. Raštų studijavimas sustiprins mūsų regėjimą, kad matytume tai, ko prigimtinės akys nemato. Jis padės mums girdėti vargstančiųjų maldavimus. Būsime palaiminti sekti Gelbėtojo pavyzdžiu, kaip guosti tuos, kuriems reikia paguodos (žr. Mozijo 18:8–9). Tada, susidūrę su dienos užduotimis, niekada nevaikščiosime vieni. Gelbėtojas žingsnis po žingsnio vaikščios su mumis.
3. Sekime dabartiniais pranašais
Turėtume vadovautis mūsų brangaus pranašo, prezidento Raselo M. Nelsono ir kitų pranašų, regėtojų ir apreiškėjų patarimais. Tada sužinosime, kad mūsų kelias į Emausą bus saugesnis ir aiškesnis. Jie saugiai ves mus ir padės žinoti, kad Gelbėtojas su mumis.
4. Kvieskime Jį pasilikti
Kai mokomės apie Jėzų Kristų ir paklūstame Jo įsakymams, kviečiame Gelbėtoją būti su mumis. Mokomės atpažinti Jo įtaką savo gyvenime.
Tie du mokiniai kelyje į Emausą ėjo drauge su Gelbėtoju, kalbėjosi su Juo ir jautė, kaip viduje dega jų širdys (žr. Luko 24:32). Jų išsakytas Jam prašymas „Pasilik su mumis!“ (Luko 24:29) turėtų būti ir mūsų prašymas.
Kai mokiniai atpažino Gelbėtoją, Jis staiga prapuolė jiems iš akių. Mokiniai tuojau pat grįžo į Jeruzalę ir paliudijo apaštalams, kad Gelbėtojas prisikėlė. Jiems taip liudijant, Viešpats vėl „atsirado tarp jų“ (Luko 24:36). Ir mes galime jausti, kai Jis yra tarp mūsų.
5. Reguliariai atnaujinkime sandoras
Jėzaus Kristaus Evangelijos apeigos ir sandoros gali pakeisti mūsų prigimtį. Prezidentas Dalinas H. Ouksas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, sakė: „Mūsų garbinimas ir amžinųjų principų taikymas artina mus prie Dievo ir didina mūsų gebėjimą mylėti.“1 Pavyzdžiui, krikštas leidžia Viešpačiui mus apvalyti. O jeigu esame ištikimi ir paklusnūs, šventyklos sandoros ir apeigos paruošia mus kada nors gyventi Tėvo ir Sūnaus akivaizdoje.
Sakramentas padeda mums atminti ir leidžia atnaujinti sandoras, atgailauti ir mėginti iš naujo. Priimdami sakramentą rodome savo pasiryžimą priimti Jėzaus Kristaus vardą ir vėl įsipareigoti Jį atminti bei laikytis Jo įsakymų. Tada mums pažadama, kad Jo Dvasia visada bus su mumis. (Žr. Doktrinos ir Sandorų 20:77, 79.) Turėtume visada atminti apeigas ir sandoras, kurias sudarėme.
Gelbėtojas bus šalia
Mūsų kelyje į Emausą Gelbėtojas meilingai kviečia mus ateiti pas Jį ir džiūgauti Juo. Kai kas dieną melsimės, sotinsimės Raštais, seksime dabartiniais pranašais, kviesime Jį pasilikti su mumis ir atnaujinsime bei gerbsime savo sandoras, Jis bus šalia mūsų. Tada sužinosime, kaip sužinojo keliu į Emausą ėję mokiniai, kad Jėzus Kristus prisikėlė, kad Jis iš tiesų gyvas ir mus myli.
Liudiju, kad Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Jis karštai trokšta būti su mumis ir saugiai vesti mus mūsų keliu.