Tarnaukime su tikrąja meile

Galime labai daug ką pakeisti, jei meilę rodome natūraliai.

Tikrosios meilės pavyzdys

Tabita (taip pat žinoma kaip Dorkadė) buvo Jėzaus Kristaus mokinė, gyvenusi Jopėje. Ji garsėjo „gerais darbais ir gailestingumo aukomis“ (Apaštalų darbų 9:36). Žmonės ją mylėjo, nes ji daug padarė, kad mylėtų kitus. Ji, kaip Gelbėtojas, savo gyvenimą skyrė tarnavimui. Ji turimus įgūdžius ir talentus naudojo padėdama kitiems.

Vienas jos gebėjimų buvo siūti tunikas bei viršutinius drabužius ir bent dalį jų ji atiduodavo stokojančioms našlėms. Gavusiesiems jos dovanas ji buvo Dievo siųstoji geradarė. Kai po jos mirties pas ją atėjo Petras, „jį apstojo visos našlės, verkdamos ir rodydamos jam tunikas bei viršutinius drabužius, kuriuos, tebegyvendama su jomis, buvo pasiuvusi Dorkadė“ (Apaštalų darbų 9:39). Petrą tai taip sujaudino, kad jis prikėlė ją iš mirusiųjų, dėl ko daugelis įtikėjo Gelbėtoją (Apaštalų darbų 9:40–42).

Tarnaukime su tikrąja meile

Tikroji meilė – tai meilė, kuria mus myli Jėzus ir kuria Jis tikisi, kad mylėsime vieni kitus. Ji reiškia mylėti savo artimą kaip save (žr. Mato 22:37–39), elgtis su jais tiek pat gailestingai, kantriai ir maloningai, kaip norėtumėte, kad kiti elgtųsi su jumis (žr. Mato 7:12). Ji reiškia tarnavimą kitiems taip, kaip tarnavo Tabita, panaudojant mums duotus talentus ir dovanas.

Galime kai ką labai pakeisti pasaulyje, jei meilę rodome natūraliai – netgi jei tai, ką darome, yra paprasti dalykai. Jei esate gabus siūti, tai galėtų būti jūsų būdas tarnauti. Arba galbūt jūs geriau valdote žoliapjovę nei siuvimo mažiną. Arba gal jūsų dovana yra mokėti, kaip iš tiesų reikia klausyti ir būti tikru draugu.

Ugdykimės tikrąją meilę

Kaip išsiugdyti Kristaus savybę – tikrąją meilę?

Tikroji meilė yra dovana, kurią Dangiškasis Tėvas suteikia visiems tiems, kurie yra tikri Jėzaus Kristaus pasekėjai. „Melskitės savo Tėvui iš visų širdies jėgų, kad būtumėt pripildyti šitos meilės“ (Moronio 7:48).
Mormonas apie tai, kas yra tikroji meilė, mokė: „Tikroji meilė nepaprastai kantri ir maloni, ir nepavydi, ir nepasipūtusi, neieško sau naudos, ją nelengva supykdyti, ji nemąsto pikta ir nesidžiaugia nedorybe, bet džiaugiasi tiesa, visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria“ (Moronio 7:45). Tai ne vien būdai suprasti, kada prisipildėte meilės; tai yra ir susijusios savybės, kurios, jeigu jas ugdysime, prisidės prie augančio gebėjimo mylėti.
Užuojauta seka paskui empatiją.¹ Kai stengiamės suprasti kitus, suteikiame tikrajai meilei didesnę galimybę augti. Mokykitės užduoti klausimus su meile ir paslaugumu, o tada kantriai ir supratingai išklausykite.
Praktikuokitės naudoti tikrąją meilę. Skirkite laiko ir kitų priemonių, įskaitant atlaidumą, tiems, kuriems to reikia. Prezidentas Tomas S. Monsonas (1927–2018) mokė: „Meilė turi eiti ranka rankon su atlaidumu. […] Priekaištai žaizdų negydo. Gydo tik atleidimas.“²