„Ar tiki Dievą?“, Liahona, 2023 m. liepa.
Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Ar tiki Dievą?
Draugei išsakius savo nuogąstavimą, staiga viską supratau.
Keitės Dokril iliustracija
Augdamas niekada iš tikrųjų neabejojau Evangelijos teisingumu. Tačiau sulaukęs paauglystės metų ėmiau klausti savęs, ar aš iš tiesų turiu liudijimą, ar tiesiog priėmiau tai, kuo tikėjo mano tėvai ir draugai. Meldžiausi, kad žinočiau, jog Evangelija yra tikra.
Nepaisant mano dvasinės kovos, mergina, su kuria susipažinau koledže, pasakė, kad jaučia, jog aš suprantu gyvenimo tikslą ir kryptį jame.
„Ar tiki Dievą?“ – paklausė ji manęs.
Pasakiau jai, kad tikiu ir kad mano bažnyčioje mokoma apie mūsų ryšį su Dievu ir gyvenimo tikslą. Taip pat papasakojau jai apie pranašą Džozefą Smitą ir Sugrąžinimą. Ji atidžiai išklausė.
Kitą sekmadienį bažnyčioje paėmiau draugei brošiūrų apie Džozefą Smitą ir išgelbėjimo planą. Po to, kai juos perskaitė ir ėmė skaityti Mormono Knygą, atvedžiau ją į bažnyčią.
Vėliau ji papasakojo man apie labai artimą jai vyresnįjį brolį. Jis buvo pilotas kaskadininkas, atliekantis lėktuvu įvairius triukus vietinėse šventėse. Deja, vasarą prieš mums susipažįstant, jis žuvo skrisdamas tokioje šventėje. Ją labai prislėgė jo mirtis ir neramino mintys apie jį, nes jis skelbėsi esąs agnostikas. Ji meldėsi, norėdama žinoti, kokia jo padėtis priešais Dievą.
Jai išsakius savo nuogąstavimą, aš staiga viską supratau. Tai buvo tyros tiesos ir šviesos jausmas. Supratau, kad mūsų susitikimas įvyko neatsitiktinai. Tai Dievas išgirdo nuoširdžią šios susisielojusios merginos maldą ir į ją atsakė.
Pasijutau nuolankus supratęs, kad Dangiškasis Tėvas pažįsta mane ir laiko mane vertu būti įrankiu Jo rankose atsakant į jos maldą. Supratau Jo didžią išmintį panaudojant šią patirtį taip pat atsakyti ir į mano maldą apie žinojimą, kad Evangelija yra tikra.
Pasiruošęs aš susikroviau lagaminus geriausiems dvejiems savo gyvenimo metams. O tuo tarpu mano draugė su seserimi išklausė misionierių pamokas. Abi jos prisijungė prie Bažnyčios ir vėliau tarnavo misijose. Po mano misijos ta draugė paprašė manęs atlikti šventyklos apeigas už jos brolį.
Žinau, kad Dievas girdi nuoširdžias maldas ir į jas atsako, nors kartais tokiu laiku ir būdu, kurio nesitikime.