„Pokyčiai, su kuriais norime – ir nenorime – susidurti“, Liahona, 2023 m. liepa.
Jauni suaugusieji
Pokyčiai, su kuriais norime – ir nenorime – susidurti
Koks jūsų ilgalaikis tikslas? Jei žinote, ko siekiate, būsite pasiruošę ir netgi džiaugsitės galėdami keisti savo gyvenimą.
Ar kada nors privalėjote ką nors gyvenime pakeisti, bet neturėjote jokios motyvacijos tai daryti? Arba keisti tai, ko nesitikėjote, kad reikės?
Prieš 15 metų mano gydytojas man pasakė, kad turiu pakeisti gyvenimo būdą: „Tapkite aktyvesnis, arba negyvensite labai ilgai“, – pasakė jis man. Jo perspėjimą priėmiau rimtai. Nusprendžiau pradėti bėgioti.
Norėdamas sėkmingai pakeisti gyvenimo būdą, turėjau mintyse išlaikyti tolimos ateities vaizdą, nes žvelgdamas į artimą ateitį nebūčiau nusigavęs labai toli.
Tolimos ateities vaizde matau besikartojantį tikslą kas metai nubėgti po vieną maratoną. Šis tikslas padeda man kasdien keltis ir bėgioti, nes žinau, kad tam tikrą dieną kitais metais aš turėsiu nubėgti 42,2 kilometro. Toliau drausmingai treniruojuosi ir kas savaitę siekiu trumpalaikių tikslų, nes žinau, kad jie padeda man ruoštis varžybų dienai.
Kartais pasitaiko dalykų, kurie mėgina mane sustabdyti, pavyzdžiui, blogi orai. Gal lauke per daug karšta arba galbūt lyja lietus. Todėl turiu bėgti ant bėgimo takelio, nors daug labiau mėgstu bėgioti gatvėmis. Mane taip pat bando sustabdyti traumos. Galbūt tinkamai nepasimankštinau prieš bėgimą, todėl patempiau kojos sausgyslę. O galbūt tai visai ne mano kaltė, kad patyriau traumą. Tačiau nepaisant to, kaip tai įvyko, negaliu pasiduoti, nes žinau, kad kitais metais bėgsiu maratoną. Todėl pakoreguoju savo treniruotes. Pagyju ir vėl pradedu bėgioti.
Bėgimas daug ko išmokė mane apie Evangeliją. Visi turime ilgalaikį evangelinį tikslą ištverti iki galo ir pasiekti išaukštinimą. Tačiau užsibrėžiame sau trumpalaikius tikslus, tokius kaip priimti sakramentą Bažnyčioje kas savaitę, kurie padeda mums siekiant ilgalaikio tikslo. Patiriame dvasines traumas, kai klystame. Bet nepasiduodame. Atgailaujame ir grįžtame prie ilgalaikio tikslo. Vienintelis būdas, kaip pasiekti savo ilgalaikį tikslą, tai pakeliui įgyvendinti nedidelius pokyčius, padedančius mums likti teisingame kelyje.
Pasirinkime keistis
Daugiau nei dešimtmetį dirbau vyresniuoju „Walmart“ viceprezidentu Brazilijoje. Šeima buvo finansiškai saugi, aš mėgau savo darbą ir gyvenimas buvo geras. Bet mano darbas buvo daug reikalaujantis. Darbas iš manęs reikalavo daug keliauti, kas trukdė šeimai ir mano tarnystei Bažnyčioje. Po 11 ar 12 metų ėmė atrodyti, kad to per daug.
Mudu su žmona drauge pasitarėme ir ji pasiūlė man atsisakyti šio darbo. Viską aptarėme su vaikais ir drauge pasakėme: „Mums laikas kai ką pakeisti.“
Išėjęs iš darbo, pasitraukęs iš vyresniojo viceprezidento pareigų, tapau bedarbiu. Užtruko beveik metus, kol radau kitą darbą ir įsidarbinau. Kai galiausiai gavau pareigas mažoje nekilnojamojo turto įmonėje Jungtinėse Valstijose, jaučiausi gerai. Šis darbas leido man skirti daugiau laiko tam, kas iš tiesų buvo svarbu.
Bet kiti žmonės sakė man, kad aš pasielgiau neprotingai. Kam palikti pastovų darbą ir įsidarbinti nekilnojamojo turto įmonėje, apie kurią niekas nėra girdėjęs? Ir persikelti per pusę pasaulio į Jungtines Valstijas?
Jie buvo teisūs manydami, kad tai buvo didelis pokytis, kurį pasirinkome įgyvendinti. Bet jie klydo sakydami, kad tai buvo klaidingas pasirinkimas.
Mums prireikė daug tikėjimo, kad pakeisčiau darbą ir persikeltume į naują šalį, bet Viešpats mumis pasirūpino. Turėjau daugiau laiko vykdyti vyro, tėvo ir apylinkės nario pareigas.
Tikiu, jog pokytis yra būtinas dalykas, kad pasiektume visą savo potencialą. Niekada netapsime tuo, kuo Dangiškasis Tėvas nori, kad taptume, jei gyvenime užsibūsime vienoje vietoje. Tampame kaip Jis, kai su tikėjimu įgyvendiname sąmoningus pokyčius.
Priversti keistis
Kitas šeimoje įvykęs didelis pokytis buvo mano jauniausiojo brolio žūtis automobilio avarijoje. Šito nepasirinkome ir nenorėjome to nei jam, nei mums, tai vis dar skausminga, net po 10 metų. Priverstiniai pokyčiai niekada nėra lengvi.
Tačiau mūsų nepasirinkti pokyčiai taip pat gali tapti progomis sustiprinti savo tikėjimą į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Lengva būti ištikimiems, kai viskas klostosi taip, kaip norime. Bet ar išlaikysime tikėjimą ir žengsime tolyn, kai pokyčiai nėra mūsų naudai?
Ištuoka, nevaisingumas, nedarbas, liga ir kiti panašūs skausmingi potyriai nėra tai, ko tikimės ir kam rengiamės. Jie gali priversti mus jaustis, kad gyvenime nieko nepajėgiame suvaldyti. Bet tai ne visai tiesa: tarp visų tų neprašytų aplinkybių yra kai kas, ką vis dar galite valdyti. Galite užsibrėžti nedidelius tikslus, net galbūt tik tikslą pragyventi dar vieną dieną. Galite tai padaryti! Galite kantriai visa tai pakelti! (Žr. Almos 38:4.)
Juozapas iš Egipto yra tobulas to pavyzdys. Jo gyvenime buvo daugybė priverstinių pokyčių: jis du sykius prarado laisvę! (Pirmą sykį, kai jo broliai jį pardavė į vergiją, o antrą sykį, kai Potifaras jį pasodino į kalėjimą.) Tačiau Juozapas nepalūžo dėl tokių nepageidaujamų ar nelauktų aplinkybių. Jis prisitaikė ir per šią patirtį išaugo. Ir galiausiai išgelbėjo savo šeimą ir visą tautą. Visą tą laiką Viešpats jį formavo ir ruošė (žr. Pradžios 37–46).
Sunku būti kantriems, kai priverstinis pokytis sugriauna planus, bet atminkime, kad ilgalaikis tikslas yra pasiekti išaukštinimą. Dangiškasis Tėvas žino, ko mums reikia, kad ten patektume: „Dabar jūs nepajėgūs išlaikyti Dievo akivaizdos, nė angelų tarnavimo; todėl kantriai tęskite, kol būsite ištobulinti“ (Doktrinos ir Sandorų 67:13).
Pokyčiai padeda tapti panašiems į Gelbėtoją
Dangiškasis Tėvas jus myli ir nori, kad jums pavyktų! Jis nori, kad būtumėte laimingi. Todėl Jis paruošė jums planą, kaip galėtumėte abu šiuos tikslus pasiekti.
Kai į mirtingąjį gyvenimą žvelgiu kaip į tai, kokiam jam skirta būti – mokymo laikotarpiu – tada pokyčiai mano gyvenime tampa tikslingesni. Pokyčiai padeda man siekti ilgalaikio tikslo – tapti kaip mano Gelbėtojas Jėzus Kristus. Žinau, kad Dangiškasis Tėvas tokį pat tikslą turi man ir visiems savo vaikams. Kaip mano gydytojas žinojo, jog mano sveikatos labui reikia pokyčių mano gyvenime, taip ir Dievas aiškiai mato, kokius pokyčius mums reikia įgyvendinti, kad taptume kaip Jis. Jis palaiko mus ir aprūpina tokiomis priemonėmis, kaip Raštai, vietinė tikinčiųjų bendruomenė ir dabartinis pranašas, kad padėtų mums šiame keitimosi į gera žygyje.
Sunkiausiomis dienomis – tomis dienomis, kai sunku išlipti iš lovos ir apsiauti bėgimo batelius, kai žinote, kad turite atgailauti, arba kai kovojate su kokiu nors kitu nelauktu pokyčiu – priminkime sau apie beribę Dievo meilę ir Jo troškimą, kad būtume netgi laimingesni, nei esame dabar.
Tas priminimas suteikia mums stiprybės įgyvendinti pokyčius, kuriuos įgyvendinti ragina Dvasia. Ir jis padeda mums tikėtis, kad tie nelaukti pokyčiai, kuriuos esame priversti įgyvendinti, yra Jo plano mūsų didžiausiai laimei dalis.