„Mozijas ir Zenifas“, Mormono Knygos istorijos (2023)
Mozijas ir Zenifas
Viešpaties saugomi
Nefitai ir lamanitai daug kariavo. Vieną dieną Viešpats liepė nefitui, vardu Mozijas, išeiti iš Nefio žemės su visais, kurie seks Viešpačiu.
Daugelis nefitų pakluso Viešpačiui ir išvyko su Moziju. Viešpats atvedė juos į žemę, kurioje gyveno žmonės. Jie buvo vadinami Zarahemlos žmonėmis.
Zarahemlos žmonės taip pat senovėje atvyko iš Jeruzalės. Jie buvo laimingi, kad Viešpats atsiuntė nefitus su skaistvario lakštais. Mozijo žmonės prisijungė prie Zarahemlos žmonių. Visi žmonės pasirinko Moziją savo karaliumi. Jis mokė juos apie Viešpatį.
Nefitai jau kurį laiką gyveno Zarahemloje, kai didelė jų grupė grįžo į Nefio žemę. Jiems vadovavo nefitas, vardu Zenifas.
Tuo metu Nefio žemėje gyveno lamanitai, todėl Zenifas paklausė jų karaliaus, ar jo žmonės taip pat galėtų ten gyventi. Karalius sutiko.
Karalius apgavo Zenifą ir jo žmones. Jis leido jiems gyventi Nefio žemėje, kad vėliau galėtų atimti dalį jų maisto ir gyvulių. Zenifo žmonės ten ramiai gyveno daug metų. Jie augino daug maisto ir turėjo daug gyvulių. Tada lamanitai užpuolė ir bandė atimti iš jų maistą ir gyvulius.
Zenifas mokė savo žmones pasitikėti Viešpačiu. Kai lamanitai atėjo su jais kovoti, Zenifas ir jo žmonės meldėsi Viešpačiui. Viešpats suteikė jiems stiprybės ir padėjo apsiginti. Jie sugebėjo išvyti lamanitus. Viešpats palaimino Zenifą ir jo žmones už jų tikėjimą.