„Karalius Nojus ir karalius Limhis“, Mormono Knygos istorijos (2023)
Karalius Nojus ir karalius Limhis
Pabėgimas nuo lamanitų
Karalius Nojus valdė dalį nefitų. Jis padarė daug blogų dalykų, ir kai kurie žmonės ant jo supyko. Vyras vardu Gideonas kalaviju kovojo su Nojumi. Nojus pabėgo ir užlipo į bokštą. Iš bokšto jis pamatė ateinančią lamanitų kariuomenę. Nojus apsimetė, kad baiminasi dėl savo žmonių, todėl Gideonas paliko jį gyvą.
Nojus ir jo žmonės ėmė bėgti. Bet lamanitai juos vijosi ir puolė. Nojus liepė vyrams palikti savo šeimas ir bėgti su juo.
Kai kurie vyrai bėgo su Nojumi. Tačiau daugelis nusprendė likti su savo šeimomis. Nojaus sūnus Limhis taip pat nusprendė pasilikti.
Daug nefitų dukterų atsistojo prieš kariuomenę ir prašė lamanitų nežudyti jų šeimų. Lamanitai paklausė tų dukterų ir paliko nefitus gyvus. Tačiau lamanitai paėmė nefitus į nelaisvę.
Pabėgę vyrai norėjo grįžti pas savo šeimas. Nojus bandė juos sustabdyti, todėl tie vyrai jį nužudė. Tuomet jie grįžo pas savo šeimas.
Vyrai labai džiaugėsi, kad jų šeimos liko gyvos. Jie papasakojo Gideonui, kas nutiko Nojui.
Žmonės pasirinko Limhį savo naujuoju karaliumi. Limhis pažadėjo lamanitų karaliui, kad jie atiduos lamanitams pusę visko, ką turi. Savo ruožtu lamanitų karalius pažadėjo nežudyti Limhio žmonių.
Kelerius metus jie gyveno taikiai. Tada lamanitai pradėjo blogai elgtis su Limhio žmonėmis. Žmonės norėjo vėl būti laisvi. Jie bandė kovoti su lamanitais, bet pralaimėjo. Žmonės meldė Dievo pagalbos.
Vieną dieną Limhį ir jo žmones aplankė nefitas vardu Amonas. Amonas atėjo iš žemės, vadinamos Zarahemla. Susipažinęs su Amonu, Limhis apsidžiaugė.
Amonas galėjo nuvesti Limhio žmones į Zarahemlą, bet pirmiausia jie turėjo pabėgti nuo lamanitų. Gideonas sumanė planą.
Naktį Gideonas davė lamanitų sargybiniams daugiau vyno, kad šie užmigtų. Kol sargybiniai miegojo, Limhis ir visi jo žmonės pabėgo iš miesto.
Jie nukeliavo į Zarahemlą ir ten prisijungė prie nefitų. Limhis ir jo žmonės sužinojo daugiau apie Dievą. Jie sudarė sandorą, arba davė ypatingą pažadą, kad tarnaus Dievui ir paklus Jo įsakymams. Jie buvo pakrikštyti ir tapo Dievo bažnyčios nariais. Jie prisiminė, kad pabėgti nuo lamanitų jiems padėjo Dievas.