„Alma ir jo žmonės“, Mormono Knygos istorijos (2023)
Alma ir jo žmonės
Stiprybė iš Dievo sunkiais laikais
Alma ir jo žmonės gyveno gražioje žemėje. Jie sėjo javus ir statė namus. Alma buvo Dievo pranašas. Jis mokė savo žmones mylėti vienas kitą. Žmonės klausė Almos ir laikėsi Dievo įsakymų. Jų šeimos pagausėjo ir jie pastatė miestą.
Vieną dieną atėjo lamanitų kariuomenė. Jie buvo pasiklydę. Lamanitai pažadėjo palikti Almos žmones ramybėje, jei Alma padės jiems rasti kelią namo. Alma lamanitams parodė, kaip grįžti į savo žemę.
Lamanitai duoto pažado nesilaikė. Jie užėmė žemę ir pastatė sargybinius, kad stebėtų Almos žmones. Jie taip pat Almos žmonių karaliumi paskyrė nefitą vardu Amulonas. Amulonas buvo netikrų kunigų vadovas. Jis ir jo kunigai buvo nužudę Dievo pranašą ir padarę daug kitų blogų dalykų.
Mozijo 17:12–13; 23:31–32, 37–39; 24:9
Amulonas pyko ant Almos. Jis privertė Almos žmones labai sunkiai dirbti ir piktai su jais elgėsi. Almos žmonėms buvo sunku.
Jie meldė Dievo pagalbos. Amulonas liepė jiems liautis melstis. Jis pasakė, kad kiekvienas, kuris melsis, bus nužudytas.
Alma ir jo žmonės liovėsi garsiai melstis. Jie meldėsi savo širdyse. Dievas išklausė jų maldas. Jis paguodė juos ir pažadėjo padėti pabėgti. Dievas padarė, kad sunkus darbas jiems būtų lengvai pakeliamas. Žmonės buvo kantrūs ir laimingi, nes klausė Dievo. Jie žinojo, kad Jis jiems padeda.
Almos žmonės pasikliovė Dievu ir labai Juo tikėjo. Vieną dieną Dievas jiems pasakė, kad laikas išeiti. Tą naktį Alma ir jo žmonės susiruošė. Jie surinko visus savo gyvulius ir maistą. Ryte Dievas giliai užmigdė lamanitus. Tada Alma ir jo žmonės pabėgo ir keliavo visą dieną.
Tą naktį visi vyrai, moterys ir vaikai dėkojo Dievui. Jie žinojo, kad tik Dievas galėjo jiems padėti. Jie keliavo daug dienų ir atvyko į Zarahemlos žemę. Nefitai juos priėmė, ir Alma visus mokė apie tikėjimą Jėzumi Kristumi. Daugelis žmonių patikėjo ir buvo pakrikštyti.