Raštų istorijos
Alma ir Korihoras


„Alma ir Korihoras“, Mormono Knygos istorijos (2023)

Almos 30

Alma ir Korihoras

Tikėjimas, kad Dievas yra

Korihoras šypsosi ir kalbasi su pakeleiviu, kai jie eina judriu keliu

Į Zarahemlos žemę atėjo vyras, vardu Korihoras. Jis sakė žmonėms, kad Dievo ir Jėzaus Kristaus nėra.

Almos 30:6, 12, 37–38, 45

Besišypsantis Korihoras gestikuliuoja prieš nuliūdintą vaiką

Korihoras sakė, kad žmonės gali ką nors žinoti tik tai pamatę. Jis šaipėsi iš žmonių, kurie tikėjo Jėzų.

Almos 30:13–16

Korihoras šypsosi ir kalba miniai žmonių

Korihoras sakė, kad žmonėms nereikia Dievo įsakymų. Jis sakė, kad žmonės gali daryti ką panorėję. Daug žmonių patikėjo juo. Jie nusprendė elgtis nedorai.

Almos 30:17–18

Kareiviai surišo Korihorą ir išvedė iš kaimo

Korihoras bandė mokyti anti nefi lehius, bet jie juo netikėjo. Jie jį surišo ir išgabeno iš savo žemės. Tada jis nuėjo į Gideono žemę. Tenykščiai žmonės jį taip pat surišo. Jie nusiuntė jį pas Almą.

Almos 30:19–29

Korihoras šypsosi ir gestikuliuoja prieš Almą.

Korihoras pasakė Almai, kad netiki Dievo. Jis sakė, kad Alma ir kiti kunigai meluoja žmonėms. Korihoras sakė, kad jie verčia žmones laikytis kvailų tradicijų. Jis taip pat sakė, kad jie ima pinigus iš žmonių. Alma žinojo, kad tai netiesa. Jis tikėjo Dievą ir Jėzų.

Almos 30:30–40

Alma kalba miniai žmonių, o Korihoras sėdi nuošaly sukryžiavęs rankas

Alma sakė, kad pranašai ir viskas žemėje padeda žmonėms žinoti, kad yra Dievas. Korihoras norėjo daugiau įrodymų. Alma pasakė, kad duos Korihorui įrodymą. Jis pasakė, jog Dievas padarys, kad Korihoras negalės kalbėti. Kai tik Alma tai ištarė, Korihoras nebegalėjo kalbėti.

Almos 30:41–50

Nuliūdęs Korihoras rodo į popieriaus lapą su užrašu, o žmonių minia traukiasi nuo jo

Korihoras parašė, jog žinojo, kad Dievas yra. Jis visada tai žinojo. Jis parašė, kad velnias jį apgavo. Velnias liepė Korihorui mokyti melo apie Dievą ir Jėzų. Kai žmonės sužinojo tiesą apie Korihorą, jie nebetikėjo jo mokymais. Jie atgailavo ir vėl ėmė sekti Jėzumi.

Almos 30:52–53, 57–58