„Laisvės vėliava“, Mormono Knygos istorijos (2023)
Laisvės vėliava
Teisės tikėti Dievą gynimas
Amalikijas buvo aukštas ir stiprus nefitas. Jis norėjo būti karalius. Jis pažadėjo suteikti valdžią žmonėms, kurie jam padės. Daugeliui žmonių jis patiko ir jie bandė priversti kitus sekti juo. Amalikijas skatino žmones daryti blogus dalykus. Jis ir jo pasekėjai norėjo išžudyti žmones, kurie mokė apie Jėzų Kristų.
Vadas Moronis, vyriausias nefitų kariuomenių vadas, tikėjo Jėzumi. Jis žinojo, kad nefitai buvo laiminami todėl, kad laikėsi Dievo įsakymų. Jis labai supyko, kad Amalikijas veda žmones nuo Dievo, stengiasi tapti karaliumi ir bando pakenkti žmonėms.
Moronis suplėšė savo apsiaustą. Ant jo jis užrašė, kad žmonės turėtų prisiminti savo Dievą, savo laisvę ir savo šeimas. Tada užrišo jį ant karties ir pavadino laisvės vėliava. Moronis meldė Dievo palaiminimo. Jis parodė laisvės vėliavą nefitams ir kvietė juos prisijungti prie jo ir kovoti su Amalikiju.
Žmonės apsiginklavo ir bėgo pas Moronį. Jie buvo pasirengę kovoti už Dievą ir savo namus, šeimas ir laisvę. Jie sudarė sandorą su Dievu – davė ypatingą pažadą, kad visada Juo seks. Tada jie pasiruošė kautis su Amalikiju.
Moronio kariuomenė buvo didelė. Amalikijas išsigando. Jis su savo pasekėjais bandė pabėgti. Tačiau daugelis iš jų nerimavo, kad Amalikijas kovojo dėl netinkamų priežasčių. Daugelis nusprendė juo nebesekti. Moronio kariuomenė sustabdė tuos, kurie vis dar sekė Amalikiju, tačiau Amalikijas su nedideliu būriu pabėgo.
Amalikijas nuėjo į lamanitų žemę. Jis norėjo, kad lamanitai padėtų jam kovoti prieš nefitus. Taip jis turėtų didesnę ir stipresnę kariuomenę. Jis sukurstė daugelį lamanitų pykti ant nefitų. Lamanitų karalius liepė visiems lamanitams pasiruošti kovai su nefitais.
Karaliui patiko Amalikijas. Jis padarė Amalikiją vienu iš lamanitų kariuomenės vadų. Tačiau Amalikijas norėjo daugiau valdžios.
Amalikijas sugalvojo planą, kaip užvaldyti lamanitus. Jis perėmė visą lamanitų kariuomenę. Tada jis liepė savo tarnams nužudyti karalių ir pameluoti, kad tai padarė karaliaus tarnai.
Amalikijas apsimetė supykęs dėl to, kad buvo nužudytas karalius. Lamanitams patiko Amalikijas. Jis vedė karalienę ir tapo nauju karaliumi. Jis taip pat norėjo užvaldyti ir nefitus. Jis blogai kalbėjo apie nefitus, kad lamanitai ant jų supyktų. Netrukus daugelis lamanitų norėjo su jais kovoti.
Kol Amalikijas apgaule siekė valdžios, Moronis ruošė nefitus pasitikėti Dievu. Jis iškėlė laisvės vėliavą kiekviename tos žemės bokšte, kad primintų jiems apie jų pažadą. Moronio kariuomenės paruošė nefitų miestus karui. Jie pastatė sienas ir iškasė apkasus, kad miestai būtų saugūs ir stiprūs.
Atėję kovoti, lamanitai negalėjo patekti į nefitų miestus. Juos sustabdė Moronio kariuomenės pastatytos sienos ir apkasai. Daugelis lamanitų puldami nefitus žuvo. Amalikijas labai pyko. Jis pažadėjo nužudyti Moronį.
Nefitai dėkojo Dievui už pagalbą ir apsaugą. Jie padarė savo miestus dar saugesnius ir pastatė daugiau miestų. Karas su lamanitais tęsėsi, bet Dievas padėjo Moroniui ir jo kariuomenėms saugoti nefitus. Nefitai buvo laimingi. Jie pakluso Dievui ir liko Jam ištikimi.