Raštų istorijos
Visų lamanitų karalius


„Visų lamanitų karalius“, Mormono Knygos istorijos (2023)

„Visų lamanitų karalius“, Mormono Knygos istorijos

Almos 20; 22–23

Visų lamanitų karalius

Noras sužinoti apie Viešpatį

karalius supyko ant Lamonio ir Amono

Vienas lamanitų karalius valdė visus kitus jų karalius. Jis buvo karaliaus Lamonio tėvas. Jis manė, kad nefitai yra jų priešai. Vieną dieną jis pamatė Lamonį su Amonu. Karalius paklausė Lamonio, ką šis veikia su nefitu. Lamonis pasakė karaliui, kad jie ketina išlaisvinti Amono brolius iš kalėjimo.

Mozijo 10:11–17; Almos 20:1–12

karalius kalba

Karalius supyko. Jis manė, kad nefitai meluoja, kad apvogtų lamanitus. Jis liepė Lamoniui nužudyti Amoną ir vykti su juo.

Almos 20:13–14

Lamonis kalba

Lamonis atsisakė nužudyti Amoną. Jis pasakė karaliui, kad Amonas ir jo broliai yra Dievo pranašai. Jis pasakė, kad padės Amono broliams.

Almos 20:15

karalius ir Amonas kaunasi

Karalius išsitraukė kalaviją, kad sužeistų Lamonį, bet Amonas jį sustabdė. Tada karalius puolė Amoną. Amonas gynėsi. Jis sužeidė karaliaus ranką taip, kad karalius negalėtų kovoti. Karalius išsigando pamatęs, koks Amonas stiprus. Jis pažadėjo atiduoti Amonui pusę karalystės, jei Amonas paliks jį gyvą.

Almos 20:16–23

Amonas kalbasi su karaliumi

Amonas nenorėjo karalystės. Jis paprašė karaliaus išlaisvinti jo brolius iš kalėjimo. Jis taip pat paprašė karaliaus nepykti ant Lamonio. Amonas pasakė, kad karalius turėtų leisti Lamoniui valdyti taip, kaip šiam atrodė geriausia.

Almos 20:24

karalius mąsto

Karalius nustebo pamatęs, kaip labai Amonas myli Lamonį. Jis sutiko padaryti viską, ko prašė Amonas.

Almos 20:25–27

karalius laimingas ir kalbasi su Lamoniu ir Amonu

Karalius norėjo daugiau sužinoti apie tai, ką Amonas ir Lamonis jam pasakė apie Dievą. Jis paprašė, kad Amonas ir jo broliai ateitų ir jį pamokytų.

Almos 20:27

Amonas ir Lamonis padeda Amono broliams

Amonas ir Lamonis išvyko į Midonio žemę. Ten buvo įkalinti Amono broliai. Jie buvo surišti virvėmis ir negaudavo nei maisto, nei vandens. Lamonis įtikino Midonio valdovą išlaisvinti Amono brolius.

Almos 20:28–30

Aaronas klūpo prieš karalių

Išlaisvinti Amono broliai nuvyko pas Lamonio tėvą. Jie nusilenkė karaliui ir paprašė leisti būti jo tarnais. Karalius atsakė: „Ne.“ Jis norėjo, kad jie mokytų jį Evangelijos. Vienas iš brolių buvo vardu Aaronas. Jis karaliui skaitė Raštus ir mokė jį apie Dievą ir Jėzų Kristų.

Almos 22:1–14

Aaronas ir karalius meldžiasi

Karalius patikėjo Aaronu. Jis pasakė, kad atiduos visą karalystę, kad pažintų Dievą. Jis paklausė Aarono, ką jam reikia daryti. Aaronas liepė karaliui atgailauti ir su tikėjimu melstis Dievui. Karalius atgailavo už visas savo nuodėmes ir meldėsi.

Almos 22:15–18

karalius parkrito ant grindų

Karalius parkrito ant žemės. Karaliaus tarnai nubėgo pasakyti karalienei.

Almos 22:18–19

karalienė įtūžo

Karalienė atėjo ir pamatė karalių ant žemės. Ji manė, kad Aaronas ir jo broliai nužudė karalių. Karalienė įtūžo.

Almos 22:19

karalienė rodo į Aaroną

Karalienė liepė tarnams nužudyti Aaroną ir jo brolius. Bet tarnai išsigando. Jie pasakė, kad Aaronas ir jo broliai yra per stiprūs. Dabar karalienė išsigando. Ji išsiuntė tarnus pasakyti miesto žmonėms, kas atsitiko. Ji tikėjosi, kad žmonės nužudys Aaroną ir jo brolius.

Almos 22:19–21

Aaronas padeda karaliui atsistoti

Aaronas žinojo, kad žmonės supyks. Jis taip pat žinojo, kad karalius nemirė. Jis padėjo karaliui atsistoti. Karalius atgavo jėgas ir atsistojo. Karalienė ir tarnai nustebo.

Almos 22:22–23

karalius moko karalienę ir tarnus

Karalius mokė karalienę ir tarnus apie Jėzų. Jie visi įtikėjo Jėzų. Karalius norėjo, kad visi jo žmonės sužinotų apie Jėzų. Jis paskelbė įstatymą, kad Aaronas ir jo broliai gali mokyti Evangelijos bet kurioje karalystės vietoje. Jie mokė žmones ir toje šalyje paskyrė kunigus bei mokytojus.

Almos 22:23–27; 23:1–4