„Pranašas Mormonas“, Mormono Knygos istorijos (2023)
Pranašas Mormonas
Rašo Mormono Knygą
Mormonas buvo Jėzų Kristų tikintis nefitas. Jis augo laikais, kai daugelis žmonių neklausė Dievo įsakymų. Žmonės plėšė ir žudė vieni kitus dėl pinigų ir valdžios. Vyko daug karų.
3 Nefio 5:12–13; 4 Nefio 1:27–49; Mormono 1:1–3, 15, 18–19
Kai Mormonui buvo 10 metų, pas jį atėjo vyras vardu Amaronas. Amaronas rūpinosi nefitų istorijos metraščiais. Amaronas pasitikėjo Mormonu ir papasakojo jam apie kalvoje paslėptus metraščius. Amaronas pasakė, kad, kai Mormonui bus 24-eri, jis turės užrašyti tai, kas vyks jų tautoje, ir pridėti prie metraščių.
4 Nefio 1:47–49; Mormono 1:2–4
Užaugęs Mormonas prisiminė, ką Amaronas prašė jį padaryti. Kai Mormonui buvo 15 metų, jį aplankė Viešpats. Mormonas patyrė Jėzaus gerumą.
Mormonas buvo jaunas, bet stiprus. Nefitai išsirinko jį savo armijų vadu. Mormonas mylėjo žmones visa širdimi. Jis norėjo, kad jie paklustų Dievui ir būtų laimingi.
Mormono 2:1–2, 12, 15, 19; 3:12
Mormonas stengėsi padėti žmonėms. Jis meldėsi už juos diena iš dienos. Žmonės žinojo, kad elgiasi blogai, tačiau nenorėjo atgailauti. Jie nebeturėjo padedančios Dievo galios. Kadangi jie neturėjo tikėjimo, stebuklai liovėsi. Jie toliau kovojo ir daug jų žuvo. Mormonas liūdėjo.
Mormono 1:13–14, 16–19; 2:23–27; 3:1–12; 4:5, 9–12; 5:1–7
Kai Mormonui buvo maždaug 24-eri, jis užkopė į kalvą, kur buvo paslėpti metraščiai. Ant metalinių plokštelių jis pradėjo rašyti žmonių istorijas ir mokymus. Dievas padėjo jam suprasti, ką užrašyti. Prie metraščio Mormonas darbavosi daug metų. Šiais laikais tas metraštis vadinamas Mormono Knyga.
Mormono žodžių 1:3–9; Mormono 1:3–4; 2:17–18
Po daugelio karų lamanitai išžudė beveik visus nefitus. Mormonas žinojo, kad jo žmonių greitai nebeliks. Jis liūdėjo, nes jie neatgailavo ir neprašė Dievo pagalbos. Bet jis meldėsi ir prašė Dievo apsaugoti plokšteles. Jis žinojo, kad plokštelės bus saugios, nes ant jų užrašyti Dievo žodžiai.
Mormono žodžių 1:11; Mormono 5:11; 6:6, 16–22
Mormonas norėjo, kad žmonės tikėtų Jėzų. Jis vylėsi, kad ateityje šią knygą skaitys daug žmonių. Jis ypač troško, kad vieną dieną ją skaitytų lamanitų šeimos. Jeigu tai įvyktų, jie sužinotų apie Jėzų. Prieš mirtį Mormonas perdavė metraštį saugoti savo sūnui Moroniui.