Almos 53; 56–57

Jaunųjų karių kariuomenė

Sūnūs, kurie pasitikėjo Dievu

Nefitai kariavo su lamanitais ir jiems reikėjo pagalbos. Anti nefi lehiai norėjo padėti. Bet jie buvo pažadėję Viešpačiui nesikauti. Du tūkstančiai jų jaunų sūnų to nebuvo pažadėję. Jie pažadėjo kovoti, kad apgintų savo šeimas. Šie sūnūs buvo vadinami jaunaisiais kariais.

Almos 53:8, 13–18, 22; 56:1–8

Jaunieji kariai savo vadu pasirinko pranašą Helamaną. Palyginti su didele lamanitų kariuomene, jie buvo mažas pulkas. Tačiau Helamanas žinojo, kad jaunieji kariai buvo sąžiningi, drąsūs ir ištikimi. Helamano vadovaujami, jie nužygiavo padėti nefitams.

Almos 53:19–22; 56:9–10, 17, 19

Nefitų kariai buvo pavargę. Bet, kai atėjo jaunieji kariai, nefitai apsidžiaugė. Jauna kariuomenė suteikė jiems vilties ir stiprybės. Drauge jie pasiruošė kautis su lamanitais. Jaunųjų karių tėvai taip pat padėjo jiems pristatydami maisto ir reikmenų.

Almos 56:16–17, 19–20, 22, 27

Lamanitai užėmė daug miestų ir juose laikė savo kariuomenes. Nefitų vadai norėjo priversti lamanitus palikti vieną iš miestų. Jie sudarė planą ir paprašė jaunųjų karių pagalbos.

Almos 56:18–30

Jaunieji kariai apsimetė, kad gabena maistą nefitams, gyvenantiems gretimame mieste. Lamanitai, pamatę tą mažą pulką, paliko savo miestą ir vijosi jaunuosius karius. Lamanitai manė, kad bus lengva juos sučiupti.

Almos 56:30–36

Jaunieji kariai bėgo nuo lamanitų. Tada lamanitus pradėjo vytis nefitų kariuomenė. Lamanitai norėjo pasivyti jaunuosius karius, kol jų nepasivijo nefitai. Nefitai matė, kad jaunieji kariai papuolė į bėdą, ir sparčiau žygiavo jiems padėti.

Almos 56:36–41

Po kurio laiko jaunieji kariai nebematė lamanitų. Jie pradėjo svarstyti, ar nefitai pasivijo lamanitus ir pradėjo kovoti.

Almos 56:42–43

Helamanas nerimavo. Jis manė, kad lamanitai gali bandyti įvilioti juos į spąstus. Jis paklausė savo jaunųjų karių, ar jie eitų kautis su lamanitais.

Almos 56:43–44

Jaunieji kariai prisiminė, ko juos mokė motinos. Jų motinos juos mokė pasitikėti Dievu ir neabejoti, nes Jis juos apsaugos. Šie sūnūs pasitikėjo Dievu ir norėjo ištesėti pažadą apsaugoti savo šeimas. Jie pasakė Helamanui, kad yra pasirengę eiti kautis.

Almos 56:46–48

Helamaną nustebino jų drąsa. Jis vedė juos atgal kautis su lamanitais.

Almos 56:45, 49

Jaunieji kariai pamatė, kad lamanitai kaunasi su nefitais. Nefitai buvo pavargę. Kai atėjo jaunieji kariai, jie buvo bepralaimintys.

Almos 56:49–52

Jaunieji kariai kovėsi su Dievo jėga. Lamanitai jų išsigando ir pasidavė. Jaunieji kariai padėjo laimėti mūšį!

Almos 56:52–54, 56

Mūšyje žuvo daug nefitų ir lamanitų. Helamanas nerimavo, kad kai kurie iš jo jaunųjų karių taip pat žuvo. Po mūšio Helamanas juos suskaičiavo. Jis labai džiaugėsi pamatęs, kad nežuvo nė vienas jaunasis karys. Dievas juos apsaugojo.

Almos 56:55–56

Prie jaunųjų karių prisijungė daugiau sūnų. Jie vis padėdavo nefitams kovoti. Tokiuose vėlesniuose mūšiuose visi jaunieji kariai buvo sužeisti, bet nė vienas nežuvo. Jie prisiminė, ko juos mokė jų motinos. Jie pasitikėjo Dievu, o Jis juos apsaugojo.

Almos 57:6, 19–27; 58:39–40