„Teankumas ir Moronis“, Mormono Knygos istorijos (2023)
Teankumas ir Moronis
Didžiulė drąsa
Amalikijui mirus, jo brolis Amoronas tapo lamanitų karaliumi. Amoronas toliau kovojo su nefitais. Karas truko daug metų. Nefitai pradėjo laimėti, todėl visos lamanitų kariuomenės subėgo į vieną miestą. Moronis, Teankumas ir dar vienas vadas nefitas su savo kariuomenėmis žygiavo paskui lamanitus.
Almos 52:3–4; 54:16–24; 62:12–35
Teankumas pyko, kad Amalikijas ir Amoronas sukėlė šį didelį ir ilgą karą. Dėl šio karo žuvo daug žmonių ir trūko maisto. Teankumas norėjo užbaigti šį karą. Naktį jis nusėlino į miestą ieškoti Amorono.
Teankumas perlipo miesto sieną. Mieste jis vaikščiojo iš vietos į vietą, kol rado, kur miega Amoronas.
Teankumas sviedė ietį į Amoroną. Ji jam pataikė prie širdies. Tačiau prieš mirdamas Amoronas pažadino savo tarnus.
Amorono tarnai vijosi Teankumą ir jį nužudė. Kiti nefitų vadai labai liūdėjo, kad Teankumas žuvo. Jis drąsiai kovojo už savo žmonių laisvę.
Nors Teankumas mirė, jis padėjo nefitams laimėti karą. Dėl jo lamanitai neteko savo vado. Kitą rytą Moronis kovojo su lamanitais ir nugalėjo. Lamanitai paliko nefitų žemę ir karas baigėsi.
Pagaliau įsiviešpatavo taika. Moronis sunkiai dirbo, kad nefitų žemė būtų geriau apsaugota nuo lamanitų. Tada Moronis grįžo namo ramiai gyventi. Pranašai mokė evangelijos ir vadovavo Dievo Bažnyčiai. Žmonės pasitikėjo Viešpačiu, ir Jis juos laimino.