„Teankumas“, Mormono Knygos istorijos (2023)
Teankumas
Savo žmonių gynimas
Teankumas buvo vienas iš vyriausiojo vado Moronio kariuomenės vadų. Jis stengėsi apginti nefitų miestus nuo lamanitų.
Amalikijas buvo nefitas, tapęs lamanitų karaliumi. Jis norėjo valdyti ir nefitus. Jis užpuolė nefitus ir užėmė daug miestų.
Almos 47:1, 35; 48:1–4; 51:23–28
Teankumo kariuomenė nužygiavo sustabdyti Amalikijo kariuomenės, kad ši neužpultų nefitų miestų.
Kariuomenės kovėsi visą dieną. Teankumas ir jo kariuomenė kovėsi galingiau ir geriau nei Amalikijo kariuomenė. Tačiau nė viena kariuomenė nelaimėjo. Kai sutemo, abi kariuomenės nustojo kovoti, kad galėtų pailsėti.
Almos 51:31—32
Tačiau Teankumas nėjo ilsėtis. Jis ir jo tarnas slapta nuvyko į Amalikijo stovyklą.
Teankumas įsėlino į Amalikijo palapinę. Jis nužudė Amalikiją šiam dar nespėjus pabusti. Tada Teankumas grįžo į savo stovyklą ir liepė savo kareiviams būti pasiruošusiems kovai.
Pabudę lamanitai pamatė, kad Amalikijas negyvas. Jie taip pat pamatė, kad Teankumas ir jo kariuomenė yra pasiruošę kovai.
Lamanitai išsigando ir pabėgo. Dėl Teankumo plano lamanitai taip išsigando, kad nebedrįso pulti kitų nefitų miestų. Dabar Teankumas turėjo laiko padaryti nefitų miestus saugesnius. Jis sunkiai dirbo, kad apsaugotų savo žmones. Jis sugebėjo apsaugoti daug nefitų miestų.