Seserys Sionėje, pakilkime stiprybėje
Kad būtume atsivertusios ir laikytumės sandorų, mums reikia studijuoti pagrindines Evangelijos doktrinas ir turėti nepajudinamą liudijimą apie jų tikrumą.
Kaip smagu susiburti su Bažnyčios mergaitėmis, merginomis ir moterimis šiame konferencijų centre. Mes taip pat puikiai žinome, kad yra tūkstančiai kitų seserų grupių visame pasaulyje, susirinkusių stebėti šią transliaciją, ir esu dėkinga už galimybę bei priemones, kurios šį vakarą leidžia mums vieningai susiburti dėl bendro tikslo.
2006 metų spalį prezidentas Gordonas B. Hinklis pasakė kalbą, pavadintą pagal 1911-aisiais metais sukurtą giesmę „Pakilkit, Dievo vyrai“.1 Tai buvo raginimas Bažnyčios vyrams pakilti ir tobulėti. Kai meldžiausi, kad žinočiau, kuo su jumis pasidalinti, prisiminiau šią kalbą.
Seserys, mes gyvename sunkiais laikais.2 Mūsų dienų sąlygos neturėtų mūsų stebinti. Kaip perspėjimas ir patarimas jos buvo išpranašautos prieš tūkstantmečius, kad galėtume būti pasiruošusios. Mormono Knygos 8-ame skyriuje nemaloniai tiksliai apibūdinamos mūsų dienų aplinkybės. Šiame skyriuje Moronis teigia matęs mūsų dienas, o su jomis karus bei karų gandus, didelius užterštumus, žmogžudystes, plėšimus ir žmones, kurie sako mums, kad Dievo požiūriu nėra teisumo ar nedoros. Jis apibūdina žmones, kupinus išdidumo, pakvaišusius dėl prabangių apdarų dėvėjimo ir išjuokiančius religiją. Jis pamatė žmones, kurie taip apsėsti pasaulietiškų dalykų, kad leidžia „alkanam ir beturčiui, ir nuogam, ir ligotam, ir prislėgtajam praeiti“3 nepastebėtiems.
Mums, gyvenančioms šiais laikais, Moronis užduoda sielą tiriantį klausimą. Jis klausia: „Kodėl gėdijatės priimti Kristaus vardą?“4 Šis kaltinamasis pareiškimas tiksliai apibūdina stiprėjantį visuomenės pasaulietiškumą.
Džozefas Smitas – Mato nurodo, kad paskutinėmis dienomis bus suklaidinti net išrinktieji, „kurie yra išrinktieji pagal sandorą“5. Tarp sandoros išrinktųjų yra Bažnyčios mergaitės, merginos ir seserys, kurios buvo pakrikštytos ir sudarė sandoras su Dangiškuoju Tėvu. Net ir mes galime būti netikrų mokymų suklaidintos.
Seserys, nemanau, kad ateityje aplinkybės pagerės. Jei dabartinės tendencijos yra ženklas, mums reikia būti pasiruošusioms mūsų laukiančioms audroms. Būtų lengva pasiduoti nevilčiai, tačiau kaip sandoros žmonės, turime niekada neprarasti vilties. Kaip sakė vyresnysis Garis E. Styvensonas: „Dosni Dangiškojo Tėvo kompensacija už tai, kad gyvename sunkiais laikais, yra tai, kad gyvename ir laikų pilnatvėje.“6 Man patinka šio teiginio paguoda.
Prieš metus prezidentas Raselas M. Nelsonas mums sakė: „Puolimai prieš Bažnyčią, jos doktrinas ir mūsų gyvenimo būdą dažnės. Todėl mums reikia Kristaus doktriną puikiai suprantančių moterų, kurios tą supratimą pasitelks mokydamos ir padės užauginti nuodėmėms atsparią kartą. Mums reikia moterų, galinčių atpažinti bet kokią apgaulės formą. Mums reikia moterų, žinančių, kaip pasitelkti galią, kurią Dievas suteikia besilaikantiems sandorų, apie savo tikėjimą kalbantiems įtikinamai ir su meile. Mums reikia motinos Ievos drąsa ir įžvalga pasižyminčių moterų.“7
Ši žinia užtikrina mane, kad nepaisant mūsų dienų aplinkybių, turime daug priežasčių džiūgauti ir būti optimistiškos. Visa širdimi tikiu, kad mes, seserys, turime įgimtos stiprybės ir tikėjimo, kuris padės mums įveikti gyvenimo paskutinėmis dienomis išbandymus. Sesuo Šerė Dju rašė: „Tikiu, kad tą akimirką, kai išmoksime panaudoti atsivertusių ir sandorų besilaikančių moterų įtaką, ims keistis Dievo karalystė.“8
Prireiks darnių pastangų būti atsivertusioms ir laikytis sandorų. Kad tai įgyvendintume, turime būti mergaitės ir moterys, kurios studijuoja pagrindines Evangelijos doktrinas ir turi nepajudinamą liudijimą apie jų tikrumą. Yra trys sritys, kurios, mano įsitikinimu, yra stipraus liudijimo pagrindas, ir kurias, manau, būtina suprasti.
Pirma, mes turime pripažinti Dievą, Amžinąjį Tėvą, ir Jo Sūnų Jėzų Kristų kaip mūsų tikėjimo ir išgelbėjimo šerdį. Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Mums reikia studijuoti bei suprasti Jo Apmokėjimą ir kaip jį taikyti kasdien; atgaila yra vienas didžiausių kiekvienos iš mūsų palaiminimų, padedančių išlikti teisiame kelyje. Turime žvelgti į Jėzų Kristų kaip į savo pagrindinį pavyzdį to, kuo turime tapti. Nepaliaujamai turime mokyti savo šeimas ir mokinius apie mūsų Tėvo didį išgelbėjimo planą, kuris apima Kristaus doktriną.
Antra, turime suprasti, kodėl šiomis pastarosiomis dienomis reikėjo sugrąžinti doktriną, organizaciją ir įgaliojimo raktus. Turime turėti liudijimą, kad pranašas Džozefas Smitas buvo Dievo išrinktas ir Viešpaties paskirtas įgyvendinti šį sugrąžinimą, ir turime pripažinti, kad jis subūrė Bažnyčios moteris pagal Kristaus Bažnyčios tvarką senovėje.9
Ir trečia, turime studijuoti ir suprasti šventyklos apeigas bei sandoras. Šventykla tai mūsų švenčiausių įsitikinimų centras, Viešpats prašo, kad mes joje lankytumės, apmąstytume, studijuotume ir rastume asmeninę reikšmę bei savitą pritaikymą. Suprasime, kad per šventyklos apeigas dieviškumo galia apsireikš mūsų gyvenime10 ir kad dėl šventyklos apeigų galime būti apginkluotos Dievo galia ir ant mūsų bus Jo vardas, mus gaubs Jo šlovė ir Jo angelai sergės mus.11 Svarstau, ar visiškai pasikliauname šių pažadų galia.
Seserys, net jauniausios šioje auditorijoje gali pakilti tikėjime ir reikšmingai prisidėti prie Dievo karalystės statymo. Vaikai pradeda įgyti savo liudijimą skaitydami Raštus ar jų klausydamiesi, kasdien melsdamiesi ir prasmingai priimdami sakramentą. Visi vaikai ir merginos gali skatinti šeimos namų vakarų rengimą ir aktyviai dalyvauti juose. Šeimai susirinkus šeimos maldai galite pirmos atsiklaupti. Net jei jūsų šeima nėra tobula, jūsų asmeninis ištikimo gyvenimo pagal Evangeliją pavyzdys gali pakeisti jūsų šeimos ar draugų gyvenimą.
Kunigijos vadovaujamame išgelbėjimo darbe Bažnyčios merginoms reikia matyti save kaip svarbias dalyves, o ne tik kaip stebėtojas ar rėmėjas. Jūs turite pašaukimus ir esate įšventinamos tų, kurie turi kunigystės raktus, kad šiame darbe vadovautumėte su galia ir įgaliojimu. Išaukštindamos savo pašaukimus klasės prezidentūrose, besiruošdamos dvasiškai, tardamosi drauge, siekdamos tarnauti savo klasės narėms ir mokydamos viena kitą Evangelijos, užimate savo vietą šiame darbe ir taip jūs ir jūsų bendraamžės būsite palaimintos.
Visoms moterims reikia matyti save kaip neatsiejamas dalyves kunigystės darbe. Šioje Bažnyčioje moterys yra prezidentės, patarėjos, mokytojos, tarybų narės, seserys bei motinos. Dievo karalystė negalės funkcionuoti, jei nepakilsime ir nevykdysime savo pareigų su tikėjimu. Kartais mums tereikia plačiau pažvelgti į tai, kas įmanoma.
Neseniai Meksikoje sutikau seserį, kuri suvokia, ką reiškia su tikėjimu išaukštinti savo pašaukimą. Marfisa Maldonado prieš trejus metus buvo pašaukta būti sekmadieninės mokyklos jaunimo mokytoja. Kai ji buvo pašaukta, pamokose dalyvavo7 mokiniai, tačiau dabar jos pamokas reguliariai lanko 20 mokinių. Susižavėjusi paklausiau, ką ji padarė, kad taip padidintų mokinių skaičių. Ji kukliai atsakė: „Na, tai ne vien mano nuopelnas. Visi klasės mokiniai padėjo.“ Drauge jie peržiūrėjo mažiau aktyvių vardus sąraše ir pradėjo kartu eiti bei kviesti juos sugrįžti į bažnyčią. Taip pat dėl jų indėlio įvyko ir krikštas.
Sesuo Maldonado tik jos klasės nariams socialiniame tinkle sukūrė svetainę pavadinimu „Dievo vaikas aš“ ir joje ji kelis kartus per savaitę skelbia įkvepiančias mintis ir Raštų eilutes. Ji reguliariai siunčia savo mokiniams SMS žinutes su užduotimis ir padrąsinimais. Ji mano, kad yra svarbu bendrauti jiems geriausiai suprantamais būdais. Ir tai veikia. Ji man tiesiog pasakė: „Myliu savo mokinius.“ Jai pasakojant apie mokinių pastangas galėjau jausti tą meilę, o jos pavyzdys man priminė, ko su Viešpaties pagalba gali pasiekti vienas tikintis ir veikiantis asmuo šiame darbe.
Mūsų jaunimas kasdien susiduria su sudėtingais klausimais, o daugelis iš mūsų turime artimųjų, kuriems sunku rasti atsakymus. Gera žinia yra ta, kad egzistuoja atsakymai į pateiktus klausimus. Klausykitės naujausių mūsų vadovų žinių. Esame raginamos studijuoti ir suprasti mūsų Dangiškojo Tėvo laimės planą. Mums primenami pareiškime apie šeimą pateikti principai.12 Esame skatinamos mokyti ir remtis šiais šaltiniais kaip kelrodžiais, padėsiančiais išlikti tiesiame ir siaurame kelyje.
Maždaug prieš metus lankiau mažamečių vaikų turinčią motiną, kuri nusprendė imtis iniciatyvių veiksmų, kad apsaugotų savo vaikus nuo daugelio neigiamų įtakų, su kuriomis jie susiduria internete ir mokykloje. Kas savaitę ji pasirenka temą, dažniausiai sukėlusią daugiausia diskusijų internete, ir inicijuoja reikšmingą diskusiją tą savaitę, kai vaikai gali paklausti, o ji gali įsitikinti, kad jie įgyja subalansuotą ir teisingą požiūrį į dažnai sudėtingas problemas. Savo namuose ji kuria saugią aplinką klausimams kelti ir reikšmingiems Evangelijos mokymams įsisavinti.
Jaudinuosi, kad gyvename tokioje aplinkoje, kai vengiant įžeisti kartais išvis vengiama mokyti teisingų principų. Mes nemokome savo merginų, kad ypač svarbu ruoštis tapti motina, nes nenorime įžeisti tų, kurios yra nesusituokusios arba negali turėti vaikų, arba kurių nematome ateityje priimant tokius pasirinkimus. Kita vertus, taip pat galime nepakankamai akcentuoti švietimo svarbą, nes nenorime įteigti, kad tai svarbiau nei santuoka. Vengiame tvirtinti, kad mūsų Dangiškasis Tėvas apibrėžia santuoką kaip vyro ir moters sąjungą, nes nenorime įžeisti tų, kurie patiria potraukį tai pačiai lyčiai. Ir mums gali atrodyti nepatogu aptarinėti lyties problemas ar sveiką seksualumą.
Seserys, mums neabejotinai reikia būti jautrioms, bet taip pat turime vadovautis sveika nuovoka ir išgelbėjimo plano supratimu, kad būtume drąsios ir atviros, kai tai liečia mūsų vaikų ir jaunimo mokymą apie pagrindinius Evangelijos principus, kuriuos jie turi suprasti, kad orientuotųsi pasaulyje, kuriame gyvena. Jei savo vaikų ir jaunimo nemokysime tikrosios doktrinos, jei to nedarysime aiškiai, pasaulis mokys juos Šėtono melų.
Myliu Jėzaus Kristaus Evangeliją ir esu amžinai dėkinga už mokymus, galią ir kasdienę pagalbą, kurios sulaukiu kaip Dievo sandoros duktė. Liudiju, kad Viešpats palaimino mus, šiais sunkiais laikais gyvenančias moteris, visa galia, dovanomis ir stiprybe, kurių reikia, kad paruoštume pasaulį Antrajam Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimui. Meldžiu, kad visos pamatytume savo tikrąjį potencialą ir pakiltume, kad taptume tikėjimo ir drąsos moterimis, kurių reikia mūsų Dangiškajam Tėvui. Jėzaus Kristaus vardu, amen.