Pranašo širdis
Galime džiūgauti, kad Viešpaties pranašas yra savo vietoje ir kad Viešpaties darbas yra vykdomas taip, kaip Jis Dievišku būdu nurodė.
Karštai meldžiausi, kad šiandien šia nepaprasta proga su kiekvienu iš mūsų būtų Šventoji Dvasia. Mes visi buvome liudininkai nepaprastai įspūdingo įvykio, kai iškilmingame susirinkime buvo palaikytas septynioliktasis šio Evangelijos laikotarpio pranašas .
Kai ieškojau nukreipimo, kad žinočiau temą, kuria Viešpats norėtų, kad šiandien kalbėčiau, prisiminiau neseniai vykusį pašnekesį su naujai pašaukta Pirmąja Prezidentūra. Tame pokalbyje vienas iš patarėjų pasakė maždaug tokius žodžius: „Labai viliuosi, kad Bažnyčios nariai galės suvokti to, kas įvyko pašaukiant mūsų naują pranašą, prezidentą Raselą M. Nelsoną, didingumą ir iškilmingo susirinkimo, kuris vyks visuotinėje konferencijoje, svarbą ir šventumą.“ Tada jis pridūrė: „Jau praėjo dešimt metų ir daugelis, ypač Bažnyčios jaunimas, to neatsimena arba nėra tokiame susirinkime anksčiau dalyvavę.“
Tai privertė mane apmąstyti savo patyrimus. Pirmasis pranašas, kurį prisimenu, buvo prezidentas Deividas O. Makėjus. Kai jis mirė, man buvo keturiolika metų. Prisimenu netekties jausmą, kuris lydėjo jo mirtį, savo motinos ašaras ir liūdesį, kurį patyrė visa mūsų šeima. Prisimenu, kad melsdamasis taip natūraliai pasakydavau žodžius: „Prašau palaiminti prezidentą Deividą O. Makėjų“, kad net jam mirus pastebėdavau save sakantį tuos žodžius. Svarsčiau, ar mano širdis ir protas galės jausti tuos pačius jausmus ir liudijimą dėl vėlesnių pranašų. Tačiau beveik taip pat, kaip ir gimdytojai, kurie myli kiekvieną savo vaiką, patyriau meilę, ryšį ir liudijimą, susijusius su prezidentu Džozefu Fildingu Smitu, kuris buvo po prezidento Makėjaus, ir kiekvienu vėlesniu pranašu: Haroldu B. Ly, Spenseriu V. Kimbolu, Ezra Taftu Bensonu, Hovardu V. Hanteriu, Gordonu B. Hinkliu, Tomu S. Monsonu ir dabartiniu prezidentu Raselu M. Nelsonu. Aš visiškai palaikiau kiekvieną pranašą pakelta ranka ir pakilia širdimi.
Po kiekvieno iš mūsų mylimo pranašo mirties natūralu jausti liūdesį ir netektį. Tačiau mūsų liūdesį sušvelnina džiaugsmas ir viltis, kuriuos jaučiame patirdami vieną didžiausių Sugrąžinimo palaimų: dabar žemėje gyvenančio pranašo pašaukimą ir palaikymą.
Dėl šios priežasties kalbėsiu apie dievišką procesą, kurį stebėjau pastarąsias 90 dienų. Padalysiu jį į keturias dalis: pirma, mūsų pranašo mirtis ir Pirmosios Prezidentūros paleidimas; antra, laikotarpis iki Pirmosios Prezidentūros reorganizavimo; trečia, naujo pranašo pašaukimas; ketvirta, naujo pranašo ir Pirmosios Prezidentūros palaikymas iškilmingame susirinkime.
Pranašo mirtis
2018 m. sausio 2 d. mūsų brangus pranašas Tomas S. Monsonas perėjo į kitą uždangos pusę. Jam visuomet bus vieta mūsų širdyse. Mirus prezidentui Monsonui, prezidentas Henris B. Airingas išsakė žodžius, glaustai nusakančius mūsų jausmus: „Jo, kaip ir Gelbėtojo, gyvenimo skiriamasis bruožas bus asmeninis rūpestis ir pagalba vargšams, sergantiems – visiems žmonėms visame pasaulyje.“1
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas paaiškino:
„Vienai žvaigždei leidžiantis už horizonto, iškyla kita ir iš mirties užsimezga gyvenimas.
Viešpaties darbas begalinis. Net mirus galingam vadovui maloningos Dievo apvaizdos, Jo karalystei davusios tęstinumą ir nenutrūkstamumą, dėka Bažnyčia nė akimirkos nelieka be vadovybės. Kaip jau buvo nutikę […] anksčiau šiame Evangelijos laikotarpyje, žmonės, pagarbiai nusilenkę prie kapo, nusišluosto ašaras ir atgręžia veidus į ateitį.“2
Apaštališkas tarpuvaldis
Laikotarpis tarp pranašo mirties ir Pirmosios Prezidentūros reorganizavimo vadinamas „apaštališku tarpuvaldžiu“. Tuo laikotarpiu Dvylikos Kvorumas, kvorumo prezidentui vadovaujant, drauge turi vadovavimo Bažnyčiai raktus. Prezidentas Džozefas F. Smitas mokė: „Bažnyčioje visada yra vadovas, ir jeigu Bažnyčios Prezidentūra dėl mirties ar kitos priežasties buvo paleista, tuomet Bažnyčiai vadovauja dvylika apaštalų, kol vėl suorganizuojama prezidentūra.“3
Pastarasis tarpuvaldis prasidėjo sausio 2 d., mirus prezidentui Monsonui, ir baigėsi po 12 dienų, sekmadienį, sausio 14 d. Tą šabo rytą Dvylikos Kvorumas susirinko aukštutiniame Solt Leiko šventyklos kambaryje pasninko ir maldos dvasioje pirmininkaujant prezidentui Raselui M. Nelsonui, vyriausiajam apaštalui ir Dvylikos Kvorumo prezidentui.
Naujo pranašo pašaukimas
Tame šventame ir įsimintiname susirinkime, laikydamiesi gerai nusistovėjusios vienybės ir vienbalsiškumo tvarkos, broliai susėdo pagal vyresnybę ant pusračiu sustatytų 13 kėdžių ir pakėlė rankas pirmiausiai palaikyti Pirmosios Prezidentūros suorganizavimą, o tada palaikyti prezidentą Raselą Merioną Nelsoną Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentu. Po to Dvylikos Kvorumas sustojo ratu ir uždėjo rankas ant prezidento Nelsono galvos, kad įšventintų ir paskirtų jį, kitam pagal vyresnybę apaštalui kalbant žodžius.
Tada prezidentas Raselas M. Nelsonas paskelbė savo patarėjus, prezidentą Daliną Harisą Ouksą ir prezidentą Henrį Benioną Airingą, prezidentą Ouksą dar ir kaip Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentą, o prezidentą Melviną Raselą Balardą kaip veikiantįjį Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentą. Po tokio pat palaikymo balsavimo prezidentas Nelsonas kiekvieną iš tų brolių atskirai paskyrė į atitinkamas pareigybes. Tai buvo didžiai šventas patyrimas, pasižymintis Dvasios išsiliejimu. Tvirtai liudiju, kad Viešpaties valia, kurios mes karštai meldėme, galingai pasireiškė tos dienos renginiuose ir įvykiuose.
Pašventinus prezidentą Nelsoną ir reorganizavus Pirmąją Prezidentūrą apaštališkas tarpuvaldis baigėsi, naujai sudaryta Pirmoji Prezidentūra pradėjo veikti. Tokiu nuostabiu būdu vadovavimas Viešpaties karalystei žemėje nenutrūko nė sekundei.
Iškilmingas susirinkimas
Šį rytą šis dieviškas procesas baigiasi pagal Doktrinoje ir Sandorose užrašytą įpareigojimą: „Nes viskas turi būti daroma tvarkingai ir bendru sutikimu bažnyčioje, per tikėjimo maldą“4, ir „Trys […] pirmininkaujantys aukštieji kunigai, […] palaikyti bažnyčios pasitikėjimu, tikėjimu ir malda, sudaro Bažnyčios Prezidentūros kvorumą“5.
Vyresnysis Deividas B. Haitas apibūdino ankstesnį to, ką stebėjome šiandien, atvejį:
„Mes paliudijame ir dalyvaujame švenčiausiame įvykyje – iškilmingame susirinkime, kad vykdytume dangiškus dalykus. Kaip ir senovės laikais, šventieji visame pasaulyje daug pasninkavo ir meldėsi, kad galėtų priimti Viešpaties Dvasios išsiliejimą, kuris ta proga šį rytą […] yra toks akivaizdus.
Iškilminga sueiga, kaip pats pavadinimas leidžia suprasti, reiškia šventą, rimtą ir pagarbų renginį, kai šventieji susirenka drauge vadovaujami Pirmosios Prezidentūros.“6
Broliai ir seserys, galime džiūgauti – netgi šaukti „Osana!“, kad Viešpaties atstovas, Dievo pranašas, yra savo vietoje ir kad Viešpats yra patenkintas, jog Jo darbas vykdomas taip, kaip Jis dievišku būdu nurodė.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas
Šis Dievo nustatytas procesas veda prie kito dieviškai pašaukto pranašo. Prezidentas Monsonas buvo vienas iš didingiausių žemėje gyvenusių žmonių, toks yra ir prezidentas Nelsonas. Viešpats jį išmintingai ruošė ir ypatingai mokė, kad jis vadovautų mums šiuo metu. Tai didelė palaima, kad prezidentas Raselas M. Nelsonas, mūsų mylintis ir pasišventęs pranašas, dabar yra 17-asis šio paskutinio Evangelijos laikotarpio Bažnyčios prezidentas.
Prezidentas Nelsonas iš tiesų yra nepaprastas žmogus. Man teko privilegija daugiau nei dvejus metus tarnauti Dvylikos Kvorume jam esant kvorumo prezidentu. Keliavau su juo ir stebėjausi jo energingumu, nes norint spėti kartu su juo, reikia greitai judėti! Per savo gyvenimą jis yra lankęsis 133 šalyse.
Jis rūpinasi visais, jaunais ir pagyvenusiais. Atrodo, kad jis visus pažįsta ir yra nepaprastai apdovanotas gebėjimu įsiminti vardus. Visi, kurie jį pažįsta, mano esą jo numylėtiniai. Tai nutinka kiekvienam iš mūsų – dėl jo nuoširdžios meilės ir rūpesčio kiekvienu.
Mano pažintis su prezidentu Nelsonu remiasi vien ekleziastinėmis pareigomis, bet man taip pat teko susipažinti su prezidento Nelsono profesiniu gyvenimu, gyventu iki pašaukimo visuotiniu įgaliotiniu. Kaip dauguma jūsų žinote, prezidentas Nelsonas buvo pasaulinio masto širdies chirurgas, o savo karjeros pradžioje buvo širdies-plaučių veiklą pakeičiančio aparato kūrimo pradininkas. Jis dirbo mokslininkų komandoje, kuri 1951 m. padėjo atlikti pirmą atvirą žmogaus širdies operaciją naudojant širdies-plaučių veiklą pakeičiantį aparatą. Prezidentas Nelsonas atliko širdies operaciją prezidentui Spenseriui V. Kimbolui, prieš pat jam tampant pranašu.
Įdomu pastebėti, kad prieš 34 metus prezidento Nelsono pašaukimas į Dvylika užbaigė jo profesinę medicininę karjerą stiprinant ir gydant širdis ir pradėjo apaštalo tarnystę, pašvęstą stiprinti ir gydyti širdis nesuskaičiuojamų dešimčių tūkstančių visame pasaulyje – kiekvienas iš jų buvo jo išminties, tarnystės ir meilės žodžių ir darbų pakylėtas ir išgydytas.
Į Kristaus panaši širdis
Kai aš įsivaizduoju į Kristaus panašią širdį kasdieniniame gyvenime, matau prezidentą Nelsoną. Nesu sutikęs kito žmogaus, kuris būtų geresnis šios savybės pavyzdys nei jis. Galimybė pačiam stebėti prezidento Nelsono į Kristaus panašios širdies pasireiškimą man buvo puiki proga mokytis.
Praėjus kelioms savaitėms po to, kai buvau pašauktas į Dvylika, 2015 m. spalį, turėjau galimybę iš arti žvilgtelėti į ankstesnę profesinę prezidento Nelsono gyvenimo pusę. Gavau kvietimą į renginį, kuriame jis buvo pagerbtas kaip širdies chirurgijos pradininkas. Įėjęs į salę, apstulbau pamatęs gausybę specialistų, susirinkusių pagerbti ir pripažinti prieš daug metų prezidento Nelsono kaip medicinos daktaro ir chirurgo atliktą darbą.
Tą vakarą daug specialistų stojo ir reiškė pagarbą bei susižavėjimą išskirtiniu prezidento Nelsono indėliu į mediciną. Nors tai, kaip renginio vedėjai apibūdino prezidento Nelsono pasiekimus, buvo įspūdinga, mane dar labiau sužavėjo pokalbis, kurį užmezgiau su greta sėdinčiu vyru. Jis nežinojo, kas esu, tačiau pažinojo prezidentą Nelsoną kaip daktarą Nelsoną, medicinos mokyklos krūtinės chirurgijos rezidentūros prezidentą 1955 m.
Tas vyras – prezidento Nelsono studentas. Jis papasakojo daug prisiminimų. Įdomiausia buvo, kaip jis apibūdino prezidento Nelsono mokymo stilių, kuriuo, pasak jo, jis labai garsėjo. Jis paaiškino, kad dažniausiai širdies chirurgijos rezidentų mokymai vykdavo operacinėje. Ten, kaip laboratorijos klasėje, rezidentai stebėdavo ir atlikdavo operacijas prižiūrimi fakultete dirbančių chirurgų. Jis papasakojo, kad operacinės aplinka, vadovaujant kai kuriems fakulteto chirurgams, buvo chaotiška, konkurencinga, dvelkė spaudimu ir netgi egocentriškumu. Tas vyras tai apibūdino kaip sunkią, kartais net žeminančią aplinką. Todėl chirurgai rezidentai net jautė, kad tai, kas vyko operacinėje, galėjo nulemti jų karjerą.
Po to jis paaiškino unikalią prezidento Nelsono operacinės aplinką. Ji buvo taikinga, rami ir kilni. Su rezidentais buvo elgiamasi labai pagarbiai. Tačiau parodęs, kaip atliekama procedūra, daktaras Nelsonas iš kiekvieno rezidento tikėjosi aukščiausio lygio darbo. Tas vyras papasakojo, kaip daktaro Nelsono operacinėje buvo atliekamos geriausios operacijos ir joje buvo ugdomi geriausi chirurgai.
Manęs tai visai nenustebino. Kaip tik tai patyriau asmeniškai ir tuo buvau tikrai laiminamas Dvylikos Kvorume. Jaučiuosi lyg tam tikra prasme būčiau vienas jo mokomų rezidentų.
Prezidentas Nelsonas geba ypatingu būdu mokyti kitus ir pozityviai, pagarbiai ir pakylėjančiai juos pataisyti. Jis yra į Kristaus panašios širdies įsikūnijimas ir pavyzdys mums visiems. Iš jo mes mokomės, kad bet kokiomis aplinkybėmis mūsų elgesys ir širdis gali derėti su Jėzaus Kristaus Evangelijos principais.
Dabar turime didžią palaimą palaikyti mūsų pranašą, prezidentą Raselą M. Nelsoną. Per visą savo gyvenimą jis išaukštino daugybę pareigų, įskaitant studento, tėvo, profesoriaus, vyro, daktaro, kunigijos vadovo, senelio ir apaštalo. Jis vykdė tas pareigas – ir toliau tai daro – turėdamas pranašo širdį.
Broliai ir seserys, iškilmingas susirinkimas, kurį šiandien matėme ir kuriame dalyvavome, veda prie mano liudijimo, kad prezidentas Raselas M. Nelsonas yra dabar gyvenantis Viešpaties pranašas visai žmonijai. Pridedu liudijimą apie Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų, ir Jo, kaip mūsų Gelbėtojo ir Išpirkėjo, vaidmenį. Jėzaus Kristaus vardu, amen.