Ką turi suprasti kiekvienas, turintis Aarono kunigystę

Daglas D. Holmsas

Pirmasis patarėjas visuotinėje Vaikinų organizacijos prezidentūroje

Jūsų įšventinimas į Aarono kunigystę yra labai svarbus padedant Dievo vaikams priimti Kristaus apmokančiąją galią.

Broliai, man privilegija būti su jumis šioje istorinėje konferencijoje. Kai buvau naujai paskirtas misijos prezidentas, labai nekantravau priimti mūsų pirmąją naujų misionierių grupę. Keli mūsų labiau patyrę misionieriai ruošėsi trumpam susirinkimui su jais. Pastebėjau, kad jie pusračiu sustatė vaikiškas kėdutes.

„Kam tos mažos kėdutės?“ – paklausiau.

Misionieriai kiek drovokai atsakė: „Naujiems misionieriams.“

Manau, tai, kaip žvelgiame į kitus, stipriai veikia jų suvokimą, kas jie yra ir kuo gali tapti.¹ Mūsų naujieji misionieriai tą dieną sėdėjo ant suaugusiesiems skirtų kėdžių.

Bijau, kad kartais, vaizdingai kalbant, mūsų vaikinams iš Aarono kunigijos duodame sėstis ant vaikiškų kėdučių, užuot padėję jiems matyti, kad Dievas jiems parodė šventą pasitikėjimą ir pavedė svarbų darbą.

Prezidentas Tomas S. Monsonas mus mokė, kad vaikinams reikia suprasti, „ką reiškia […] būti Dievo kunigystės turėtojais. Juos būtina vesti į dvasinį supratimą apie jiems suteikto pašaukimo šventumą.“²

Šiandien meldžiu, kad Šventoji Dvasia mums padėtų geriau suvokti Aarono kunigystės galią ir šventumą ir įkvėptų mus skirti daugiau dėmesio savo kunigystės pareigoms. Mano žinia skirta visiems Aarono kunigystę turintiesiems, įskaitant ir tuos, kurie turi Melchizedeko kunigystę.

Vyresnysis Deilas G. Renlandas mokė, kad kunigystės paskirtis – suteikti Dievo vaikams prieigą prie apmokančiosios Jėzaus Kristaus galios.³ Kad į savo gyvenimą priimtume apmokančiąją Kristaus galią, turime tikėti Jį, atgailauti dėl savo nuodėmių, per apeigas sudaryti šventas sandoras, jų laikytis ir priimti Šventąją Dvasią.⁴ Šių principų laikymasis anaiptol nėra vienkartinis įvykis: jie veikia drauge, paremia ir papildo vienas kitą mūsų besitęsiančiame procese „atei[nant] pas Kristų ir tobulė[jant] jame“⁵.

Taigi, kokia svarbi yra Aarono kunigystė? Kaip ji padeda mums prieiti prie apmokančiosios Kristaus galios? Tikiu, kad atsakymas glūdi Aarono kunigystės raktuose – angelų tarnavimo ir paruošiamosios Evangelijos raktuose.⁶

Angelų tarnavimas

Pradėkime nuo vieno iš angelų tarnavimo aspekto. Prieš įtikėdami Jėzų Kristų Dievo vaikai turi apie Jį žinoti ir būti mokomi Jo Evangelijos. Kaip apaštalas Paulius sakė:

„Kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo?

Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti? […]

Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio.“⁷

Nuo laiko pradžios Dievas „siuntė angelus tarnauti žmonių vaikams, kad paskelbtų apie Kristaus atėjimą“⁸. Angelai – tai dangiškos esybės, nešančios Dievo žinią.⁹ Tiek hebrajų, tiek graikų kalbose žodžio angelas šaknis reiškia „pasiuntinys“¹⁰.

Labai panašiai, kaip Dievas siunčia angelus kaip įgaliotus pasiuntinius skelbti Jo žodį ir stiprinti tikėjimą, taip ir mes, turintieji Aarono kunigystę, buvome įšventinti „mokyti, ir kviesti visus ateiti pas Kristų“¹¹. Skelbti Evangeliją yra kunigystės pareiga. Su šia pareiga susijusi galia skirta ne vien pranašams ar misionieriams. Ji skirta jums!¹²

Tad kaip gauname šią galią? Kaip dvylikametis diakonas – ar bet kuris iš mūsų – įžiebia tikėjimą Kristumi Dievo vaikų širdyse? Pradedame kraudamiesi sau Jo žodžius, kad Jo galia būtų mumyse.¹³ Jis pažadėjo, kad, jeigu taip darysime, turėsime „Dievo galią įtikinti žmones“¹⁴. Galbūt tai bus galimybė mokyti kvorumo susirinkime ar apsilankyti nario namuose. Galbūt tai įvyks ne tokioje oficialioje aplinkoje, pavyzdžiui, kalbantis su draugu ar šeimos nariu. Bet kurioje iš tokių situacijų, jei būsime pasiruošę, galėsime mokyti Evangelijos taip, kaip tai daro angelai: Šventosios Dvasios galia.¹⁵

Neseniai girdėjau, kaip Džeikobas, Aarono kunigystę turintis brolis iš Papua Naujosios Gvinėjos, liudijo apie Mormono Knygos galią ir pasakojo, kaip ji padėjo atsispirti blogiui ir sekti Dvasia. Jo žodžiai sustiprino mano ir kitų žmonių tikėjimą. Mano tikėjimas taip pat išaugo, kai išgirdau, kaip Aarono kunigystę turintieji moko ir liudija savo kvorumo susirinkimuose.

Vaikinai, jūs esate įgalioti pasiuntiniai. Per savo žodžius ir poelgius galite tikėjimą Kristumi nešti į Dievo vaikų širdis.¹⁶ Kaip sakė prezidentas Raselas M. Nelsonas: „Jiems jūs būsite tas tarnaujantis angelas.“¹⁷

Paruošiamoji kunigystė

Sustiprėjęs tikėjimas Kristumi visada veda prie troškimo keistis ar atgailauti.¹⁸ Taigi logiška, kad angelų tarnavimo raktas veikia drauge su paruošiamosios Evangelijos, „atgailos ir krikšto, ir nuodėmių atleidimo“¹⁹ Evangelijos, raktu.

Studijuodami Aarono kunigystės pareigas pamatysite aiškų nurodymą kviesti kitus atgailauti ir tobulėti.²⁰ Tai nereiškia, kad turime stovėti prie gatvės kampo ir šaukti: „Atgailaukite!“ Dažniausiai tai reiškia, kad būtent mes atgailaujame, mes atleidžiame ir tarnaudami kitiems siūlome atgailos nešamas viltį ir ramybę, – kadangi patys jau esame tai patyrę.

Esu buvęs su Aarono kunigija, jiems lankant kitus kvorumo narius. Savo akimis mačiau, kaip jų tarnavimas švelnina širdis ir padeda jų broliams jausti Dievo meilę. Girdėjau, kaip vienas vaikinas bendraamžiams paliudijo apie atgailos galią. Jam liudijant, širdys suminkštėjo, įsipareigojimai buvo prisiimti ir jautėsi gydanti Kristaus galia.

Prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė: „Atgailauti yra viena. Ir visiškai kita yra gauti savo nuodėmių atleidimą ir jas pamiršti. Galią visa tai įgyvendinti turi Aarono kunigystė.“²¹ Aarono kunigijos atliekamos krikšto ir sakramento apeigos liudija apie mūsų atgailą, siekiant nuodėmių atleidimo, ir ją užbaigia.²² Prezidentas Dalinas H. Ouksas tai paaiškino taip: „Mums įsakyta atgailauti dėl savo nuodėmių, ateiti pas Viešpatį su sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia, ir priimti sakramentą. […] Kai tokiu būdu atnaujiname savo krikšto sandoras, Viešpats atnaujina apvalantį mūsų krikšto poveikį.“²³

Broliai, atlikti apeigas, kurios per apmokančiąją Gelbėtojo galią į atgailaujančias širdis atneša nuodėmių atleidimą, yra šventa privilegija.²⁴

Neseniai girdėjau pasakojimą apie sunkiai žodžius ištariantį kunigą, kuris pirmą kartą laimino sakramentą. Jam tai darant, jį ir susirinkusiuosius užliejo galinga dvasia. Vėliau susirinkime jis paprastai, bet aiškiai paliudijo apie Dievo galią, kurią pajuto per tas apeigas.

Sidnėjuje, Australijoje, keturi kunigų kvorumo nariai pakrikštijo Mbuelongo šeimos narius. Vieno iš šių kunigų motina man papasakojo, kaip stipriai ši patirtis paveikė jos sūnų. Šie kunigai suprato, ką reiškia veikti „Jėzaus Kristaus pavedimu“²⁵.

Kaip žinote, dabar kunigai jau gali tarnauti atliekant krikštus už mirusiuosius šventykloje. Neseniai mano septyniolikmetis sūnus pakrikštijo mane už kai kuriuos mūsų protėvius. Abu jautėme nuoširdų dėkingumą už Aarono kunigystę ir privilegiją veikti Dievo vaikų gelbėjimo darbe.

Vaikinai, stropiai vykdydami savas kunigystės pareigas, drauge su Dievu dalyvaujate Jo darbe „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“²⁶. Tokios patirtys sustiprina jūsų troškimą ir paruošia mokyti atgailos ir krikštyti atsivertusiuosius, kaip tai daro misionieriai. Tai taip pat jus ruošia viso gyvenimo tarnystei Melchizedeko kunigystėje.

Mūsų pavyzdys Jonas Krikštytojas

Aarono kunigystę turintieji, mūsų privilegija ir pareiga būti bendratarniais su Jonu Krikštytoju. Jonas, kaip įgaliotas pasiuntinys, buvo pasiųstas liudyti apie Kristų ir kviesti visus atgailauti ir krikštytis, tai yra naudoti Aarono kunigystės raktus, kuriuos aptarėme. Jonas tada pareiškė: „Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs, – galingesnis už mane […]. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.“²⁷

Taigi Aarono kunigystė, su angelų tarnavimo ir paruošiamosios Evangelijos raktais, paruošia kelią Dievo vaikams per Melchizedeko kunigystę gauti Šventosios Dvasios dovaną, didžiausią dovaną, kokią galime gauti šiame gyvenime.²⁸

Kokią svarbią atsakomybę Dievas suteikė Aarono kunigijai!

Kvietimas ir pažadas

Tėvai ir kunigijos vadovai, ar jaučiate, koks svarbus prezidento Monsono patarimas padėti vaikinams suprasti, „ką reiškia […] būti Dievo kunigystės turėtojais“?²⁹ Aarono kunigystės supratimas ir jos išaukštinimas paruoš juos tapti ištikimais Melchizedeko kunigystę turinčiaisiais, galios kupinais misionieriais ir teisiais vyrais bei tėvais. Tarnaudami jie supras ir pajus kunigystės galios, tai yra galios veikti Kristaus vardu Dievo vaikų gelbėjimo darbe, realumą.

Vaikinai, Dievas turi jums darbą!³⁰ Jūsų įšventinimas į Aarono kunigystę yra labai svarbus padedant Jo vaikams priimti Kristaus apmokančiąją galią. Pažadu, kad, jei šias šventas pareigas savo gyvenime laikysite svarbiausiomis, Dievo galią jausite labiau nei bet kada anksčiau. Suvoksite savo, Dievo sūnaus, pašaukto šventu pašaukimu vykdyti Jo darbą, tapatybę. Ir kaip Jonas Krikštytojas padėsite ruošiant kelią Jo Sūnaus atėjimui. Apie šias tiesas liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

1. Būtent taip nutiko Mozei. Po nuostabaus susitikimo su Dievu jis pradėjo matyti save kitaip – kaip Dievo sūnų. Šis požiūris padėjo jam atsispirti Šėtonui, kuris jį vadino „žmogaus sūnumi“ (žr. Mozės 1:1–20). Taip pat žr. Tomas S. Monsonas, Matykite kitus tokius, kokie jie gali tapti, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga; Deilas G. Renlandas, „Dievo akimis“, 2015 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

2. Thomas S. Monson, general conference leadership meeting, Mar. 2011.

3. Žr. Deilas Dž. Renlandas, Kunigystė ir apmokančioji Gelbėtojo galia, 2017 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

4. Žr. 2 Nefio 31–32; 3 Nefio 11:30–41; 27:13–21; Etero 4:18–19; Mozės 6:52–68; 8:24.

5. Moronio 10:32; taip pat žr. Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovas (2005), p. 6.

6. Žr. Doktrinos ir Sandorų 13:1; 84:26–27; 107:20.

7. Romiečiams 10:14–15, 17. Džozefas Smitas mokė to paties: „Tikėjimas kyla iš Dievo žodžio klausymo, per Dievo tarnų liudijimą; tą liudijimą visada lydi pranašystės ir apreiškimo Dvasia“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 371).

8. Moronio 7:22; žr. Almos 12:28–30; 13:21–24; 32:22–23; 39:17–19; Helamano 5:11; Moronio 7:21–25, 29–32; Doktrinos ir Sandorų 20:35; 29:41–42; Mozės 5:58; taip pat žr. Mato 28:19; Romiečiams 10:13–17.

9. Žr. George Q. Cannon, Gospel Truth, sel. Jerreld L. Newquist (1987), 54.

10. Žr. James Strong, The New Strong’s Exhaustive Concordance of the Bible (1984), Hebrew and Chaldee dictionary section, 66, Greek dictionary section, 7.

11. Doktrinos ir Sandorų 20:59.

12. Žr. Henris B. Airingas, Kad jis taip pat taptų stiprus, 2016 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga; Almos 17:3; Helamano 5:18; 6:4–5; Doktrinos ir Sandorų 28:3.

13. Žr. 1 Jono 2:14; Almos 17:2; 26:13; 32:42. Knygelė Įvykdysiu savo pareigą Dievui. Aarono kunigystė yra vertingas įrankis, padėsiantis tai atlikti.

14. Doktrinos ir Sandorų 11:21; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 84:85.

15. Žr. 2 Nefio 32:3; Doktrinos ir Sandorų 42:14; 50:17–22.

16. Žr. Moronio 7:25.

17. Russell M. Nelson, “Honoring the Priesthood,” Ensign, May 1993, 40; taip pat žr. Almos 27:4.

18. Žr. Almos 34:17; Helamano 14:13.

19. Doktrinos ir Sandorų 84:27.

20. Žr. Doktrinos ir Sandorų 20:46, 51–59, 73–79. Knygelė Įvykdysiu savo pareigą Dievui. Aarono kunigystė yra vertingas įrankis, padėsiantis mums suprasti savo pareigas.

21. Gordon B. Hinckley, “The Aaronic Priesthood—a Gift from God,” Ensign, May 1988, 46.

22. Vyresnysis D. Todas Kristofersonas aiškino: „Krikštas vandeniu yra galutinis, arba vainikuojantis, atgailos proceso žingsnis. Nuodėmės išsižadėjimas drauge su mūsų paklusnumo sandora užbaigia mūsų atgailą; iš tikrųjų, be tos sandoros atgaila lieka neužbaigta“ (“Building Faith in Christ,” Liahona, Sept. 2012, 14–15). Taip pat žr. D. Todas Kristofersonas, Dieviška atgailos dovana, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga; Džozefo Smito Vertimo Mato 26:24 (Raštų rodyklėje).

    Dalinas H. Ouksas mokė, kad sakramento apeigos mums suteikia „galimybę kas savaitę atnaujinti šventas sandoras, kurios leidžia mums būti apmokančiosios Gelbėtojo malonės dalininkais, o tai teikia tokį pat dvasiškai apvalantį poveikį kaip krikštas ir patvirtinimas“ (“Understanding Our Covenants with God,” Liahona, July 2012, 21). Taip pat žr. Dallin H. Oaks, “Always Have His Spirit,” Ensign, Nov. 1996, 59–61.

23. Dallin H. Oaks, “The Aaronic Priesthood and the Sacrament,” Liahona, Jan. 1999, 44.

24. Vyresnysis Deividas A. Bednaris paaiškino: „Atkurtoje Viešpaties Bažnyčioje atliekamos išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigos yra daug daugiau nei ritualai ar simboliniai veiksmai. Tikriau sakant, tai yra patvirtinti kanalai, kuriais į mūsų asmeninį gyvenimą gali tekėti dangaus palaimos ir galios“ (Visuomet išlaikykite savo nuodėmių atleidimą, 2016 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

25. Doktrinos ir Sandorų 20:73.

26. Mozės 1:39.

27. Mato 3:11.

28. Daugelis Bažnyčios vadovų Šventąją Dvasią nurodė kaip didžiausią mirtingojo gyvenimo dovaną.

    Prezidentas Dalinas H. Ouksas sakė: „Nuolatinė Šventosios Dvasios bendrystė yra pats brangiausias turtas, kokį galime turėti mirtingajame gyvenime“ (“The Aaronic Priesthood and the Sacrament,” Liahona, Jan. 1999, 44).

    Vyresnysis Briusas R. Makonkis mokė: „Kalbant iš amžinybės perspektyvos, didžiausia iš visų Dievo dovanų yra amžinasis gyvenimas. Bet susiaurinus perspektyvą vien iki šio gyvenimo, didžiausia dovana, kuria gali mėgautis mirtingasis, yra Šventoji Dvasia“ (“What Is Meant by ‘The Holy Spirit’?” Instructor, Feb. 1965, 57).

    Prezidentas Vilfordas Vudrafas liudijo: „Jei su jumis yra Šventoji Dvasia – jos bendrystės turėtų siekti visi, – tada jums galiu pasakyti, kad jokiam žmogui žemėje nėra duotos didesnės dovanos, didesnės palaimos, didesnio liudijimo. Galite patirti angelų tarnavimą; galbūt matote daugelį stebuklų; gal matote daugybę nuostabių dalykų žemėje, bet aš tvirtinu, kad Šventosios Dvasios dovana yra didžiausia dovana, kokia tik gali būti suteikta žmogui“ (Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], 49).

    Vyresnysis Deividas A. Bednaris sakė: „Dievo įsakymai, kuriems paklūstame, ir įkvėpti Bažnyčios vadovų patarimai, kuriais sekame, pirmiausia skirti Šventosios Dvasios bendrystei įgyti. Iš esmės visi Evangelijos mokymai ir veiklos yra skirti padėti mums ateiti pas Kristų priimant į savo gyvenimą Šventąją Dvasią“ (Priimk Šventąją Dvasią, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

29. Thomas S. Monson, general conference leadership meeting, Mar. 2011.

30. Žr. Mozės 1:6.