Išgelbėjimo apeigos apšvies mus nuostabia šviesa
Dalyvaudami apeigose ir gerbdami susijusias sandoras būsite apšviesti nuostabia šviesa ir įgysite apsaugą šiame vis tamsėjančiame pasaulyje.
Broliai ir seserys, drauge su jumis džiūgauju Evangelija, arba Kristaus doktrina.
Kartą vienas draugas paklausė tuomet dar Septyniasdešimties nario vyresniojo Nylo L. Anderseno, ką jaučia kalbėdamas konferencijų centre 21-am tūkstančiui žmonių. Vyresnysis Andersenas atsakė: „Ne 21 tūkstantis žmonių verčia tave jaudintis, o 15 brolių, sėdinčių už tavęs.“ Tuomet aš kikenau, bet dabar jaučiu tai. Aš labai myliu ir palaikau tuos 15 vyrų kaip pranašus, regėtojus ir apreiškėjus!
Viešpats pasakė Abraomui, kad per jo sėklą ir per kunigystę visos žemės šeimos bus palaimintos „evangelijos palaiminimais, […] būtent amžinojo gyvenimo, palaiminimai[s]“ (Abraomo 2:11; taip pat žr. 2–10 eilutes).
Šie pažadėtieji Evangelijos ir kunigystės palaiminimai buvo sugrąžinti į žemę, o tada, 1842 metais, pranašas Džozefas Smitas atliko endaumento apeigas grupelei vyrų ir moterų. Mersė Filding Tompson buvo viena jų. Pranašas jai pasakė: „[Šis endaumentas] išves tave iš tamsos į nuostabią šviesą.“1
Šiandien noriu kalbėti vien apie išgelbėjimo apeigas, kurios jus ir mane apšvies nuostabia šviesa.
Apeigos ir sandoros
Knygelėje Ištikimi tikėjimui skaitome: „Apeigos yra šventas oficialus aktas, atliekamas kunigystės įgaliojimu. [Tos] apeigos, [kurios] būtinos išaukštinimui […], vadinamos išgelbėjimo apeigomis. Į šias apeigas įeina krikštas, patvirtinimas, įšventinimas į Melchizedeko kunigystę (vyrams), šventyklos apdovanojimas ir santuokos užantspaudavimas.“2
Vyresnysis Deividas A. Bednaris mokė: „Atkurtoje Viešpaties Bažnyčioje atliekamos išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigos […] yra patvirtinti kanalai, kuriais į mūsų asmeninį gyvenimą gali tekėti dangaus palaimos ir galios.“3
Kaip moneta turi dvi puses, taip visas išgelbėjimo apeigas lydi sandoros su Dievu. Dievas pažadėjo mums palaimų, jei ištikimai gerbsime tas sandoras.
Pranašas Amulekas skelbė: „[Tai] yra laikas […] pasiruošti susitikti su Dievu“ (Almos 34:32). Kaip mes ruošiamės? Vertai priimdami apeigas. Taip pat, prezidento Raselo M. Nelsono žodžiais tariant, turime „išlikti sandoros kelyje“. Toliau prezidentas Nelsonas mokė: „Jūsų įsipareigojimas sekti Viešpačiu sudarant su Juo sandoras ir jų laikymasis atvers duris visoms dvasinėms palaimoms ir privilegijoms, kokias tik gali gauti vyrai, moterys ir vaikai visame pasaulyje.“4
Džonas ir Bonė Njumanai, kaip daugelis iš jūsų, yra gavę tų prezidento Nelsono pažadėtų dvasinių palaimų. Vieną sekmadienį, su trimis mažais vaikais apsilankiusi bažnyčioje, Bonė tarė Džonui, kuris nebuvo Bažnyčios narys: „Negaliu viso to daryti viena. Tau reikia nuspręsti, arba eiti su mumis į mano bažnyčią, arba pasirinkti kurią nors kitą bažnyčią, į kurią galėtume eiti kartu, nes vaikams būtina žinoti, kad jų tėtis taip pat myli Dievą.“ Kitą sekmadienį ir kiekvieną sekmadienį po to Džonas ne tik lankydavosi bažnyčioje, jis taip pat daugybę metų tarnavo grodamas pianinu daugelyje apylinkių, skyrių ir pradinukų organizacijų. Turėjau privilegiją sutikti Džoną 2015 metų balandį, ir mes tame susitikime aptarėme, kad geriausias būdas jam parodyti meilę Bonei yra nuvesti ją į šventyklą, tačiau tai neįvyks, kol jis nepasikrikštys.
Džonas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią lankė 39-erius metus ir buvo pakrikštytas 2015 metais. Po metų Džonas ir Bonė buvo užantspauduoti Memfio Tenesio šventykloje, praėjus 20 metų po to, kai ji gavo savo endaumentą. Jų 47-erių metų sūnus Robertas apie savo tėtį sakė: „Nuo tada, kai gavo kunigystę, tėtis iš tikrųjų sužydėjo.“ Bonė pridūrė: „Džonas visada buvo laimingas ir malonus žmogus, bet priėmęs apeigas ir laikydamasis sandorų tapo dar malonesnis.“
Kristaus Apmokėjimas ir Jo pavyzdys
Prieš daugelį metų prezidentas Boidas K. Pakeris įspėjo: „Geras elgesys be Evangelijos apeigų žmonijos nei išpirks, nei išaukštins.“5 Iš tiesų, norint sugrįžti pas Tėvą mums reikia ne tik apeigų ir sandorų, bet ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus bei Jo Apmokėjimo.
Karalius Benjaminas mokė, kad išgelbėjimas žmonių vaikams gali ateiti tik Kristaus vardu ir tik per jį (žr. Mozijo 3:17; taip pat žr. Tikėjimo Teiginių 1:3).
Per Savo Apmokėjimą Jėzus Kristus išpirko mus iš Adomo nuopuolio pasekmių ir užtikrino, kad mūsų atgaila ir galimas išaukštinimas būtų įmanomi. Per Savo gyvenimą Jis parodė mums pavyzdį, kaip priimti išgelbėjimo apeigas, kuriose „apsireiškia dieviškumo galia“ (DS 84:20).
Po to, kai Gelbėtojas, kad „įvykdytų visą teisumą“ (žr. 2 Nefio 31:5–6), priėmė krikšto apeigas, Jį gundė Šėtonas. Panašiai ir mūsų pagundos nesibaigia po krikšto ar užantspaudavimo, bet priėmę tas šventas apeigas ir gerbdami susijusias sandoras prisipildome nuostabios šviesos ir įgauname stiprybės atsispirti pagundoms ir jas nugalėti.
Įspėjimas
Izaijas pranašavo, kad paskutinėmis dienomis „žemė [bus] suteršta […], nes jie […] sulaužė […] sandorą“ (Izaijo 24:5; taip pat žr. DS 1:15).
Pranašui Džozefui Smitui buvo apreikštas panašus įspėjimas dėl to, kad kai kurie „artinasi prie [Viešpaties] savo lūpomis […]; jie žmonių įsakymus dėsto kaip doktrinas, laikydamiesi dievotumo pavidalo, bet atmeta dievotumo galią“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:19).
Paulius taip pat perspėjo, kad daugelis turės „dievotumo išvaizdą, bet [bus] atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių!“ (2 Timotiejui 3:5) Aš kartoju, šalinkitės tokių žmonių!
Daugelis dėmesį atitraukiančių dalykų ir pagundų gyvenime yra tarsi „plėšrūs vilkai“ (Mato 7:15). Tik tikrasis ganytojas pasiruoš, apsaugos ir įspės avis ir bandą, kai tie vilkai ims artintis (žr. Jono 10:11). Kaip ganytojo padėjėjai, besistengiantys sekti Gerojo Ganytojo tobulo gyvenimo pavyzdžiu, argi nesame savo ir drauge kitų žmonių sielų ganytojai? Vadovaudamiesi pranašų, regėtojų ir apreiškėjų, kuriuos ką tik palaikėme, patarimu ir Šventosios Dvasios dovana ir galia galime pamatyti artėjančius vilkus, jei esame budrūs ir pasiruošę. Ir priešingai, jei esame atsainūs savo ir kitų žmonių sielų ganytojai, gali įvykti nelaimių. Atsainumas veda į nelaimes. Kiekvieną iš mūsų kviečiu būti ištikimu ganytoju.
Patirtis ir liudijimas
Sakramentas – tai apeigos, kurios padeda mums išlikti kelyje, o vertai priimdami sakramentą parodome, kad laikomės su visomis kitomis apeigomis susijusių sandorų. Prieš kelerius metus, kai mudu su žmona Anita tarnavome Arkanzaso Litl Roko misijoje, su dviem misionieriais išėjau mokyti. Per pamoką vienas geras brolis, kurį mokėme, pasakė: „Esu buvęs jūsų bažnyčioje; kodėl turite valgyti duoną ir gerti vandenį kiekvieną sekmadienį? Mūsų bažnyčioje tai darome du kartus metuose, per Velykas ir Kalėdas, ir tai labai prasminga.“
Papasakojome jam, kad mums įsakyta „dažnai [susirinkti] valgyti duonos ir gerti vyno“ (Moronio 6:6; taip pat žr. DS 20:75). Garsiai perskaitėme Mato 26 ir 3 Nefio 18 skyrius. Jis atsakė, kad vis dar nemato tos būtinybės.
Tada pasakėme tokį palyginimą: „Įsivaizduokite, kad papuolėte į labai rimtą automobilio avariją. Buvote sužeistas ir praradote sąmonę. Kažkas ėjo pro šalį ir, pamatęs, kad esate be sąmonės, paskambino greitosios pagalbos telefono numeriu 112. Jumis pasirūpino ir atgavote sąmonę.“
Paklausėme to brolio: „Kai suprasite, kur atsidūrėte, koks bus pirmasis jūsų klausimas?“
Jis atsakė: „Norėsiu sužinoti, kaip ten atsidūriau ir kas mane rado. Norėsiu kiekvieną dieną tam žmogui dėkoti, kad išgelbėjo man gyvybę.“
Papasakojome šiam geram broliui, kaip Gelbėtojas išgelbėjo mūsų gyvybes ir kaip turėtume dėkoti Jam kiekvieną dieną, kiekvieną mielą dieną!
Tada paklausėme: „Žinodamas, kad Jis atidavė Savo gyvybę už jus ir mus, kaip dažnai norite valgyti duonos ir gerti vandens, simbolizuojančių Jo kūną ir kraują?“
Jis tarė: „Supratau, supratau. Bet dar vienas dalykas. Jūsų bažnyčioje ne taip smagu kaip mūsiškėje.“
Į tai mes atsakėme: „Ką darytumėte, jei pro jūsų duris įžengtų Gelbėtojas Jėzus Kristus?“
Jis tarė: „Aš iš karto pulčiau ant kelių.“
Paklausėme: „Argi ne tai jaučiate įėjęs į pastarųjų dienų šventųjų maldos namus – pagarbą Gelbėtojui?“
Jis tarė: „Supratau, supratau, supratau!“
Jis pasirodė bažnyčioje tą Velykų sekmadienį ir po to ateidavo nuolat.
Kiekvieną iš mūsų kviečiu paklausti savęs: „Kokias apeigas, įskaitant sakramentą, turiu priimti ir kokias sandoras turiu sudaryti, jų laikytis ir jas gerbti?“ Pažadu, kad dalyvaudami apeigose ir gerbdami susijusias sandoras būsite apšviesti nuostabia šviesa ir įgysite apsaugą šiame vis tamsėjančiame pasaulyje. Jėzaus Kristaus vardu, amen.