Šventyklos apeigų ir palaiminimų gavimas

Šventykla yra vieta, kur Dievas gali „apreikšti savo žmonėms savo namų apeigas ir savo karalystės šloves bei mokyti žmones išgelbėjimo kelio“.

Iš Džozefo Smito gyvenimo

Nuo pat pirmųjų Sugrąžinimo dienų Viešpats mokė pranašą Džozefą Smitą apie šventyklų svarbą. Nors pranašas daug kartų turėjo keltis iš vietos į vietą ir nuolat būdavo užimtas neatidėliotinais reikalais, jis niekada neužmiršo, kad reikia statyti Viešpaties namus. Independense, Misūrio valst., buvo pašventintas sklypas šventyklai. Kirtlande, Ohajo valst., buvo pastatyta ir pašventinta nuostabi šventykla. Far Veste, Misūrio valst., buvo padėti kertiniai šventyklos akmenys, bet ten šventyklos pastatyti nepavyko. Kai Bažnyčios nariai pradėjo iš naujo kurti savo gyvenimus Navū – daugelis iš jų neturėdami tinkamo maisto, pastogės ar darbo, – Džozefas Smitas žinojo, kad svarbiausias šventųjų darbas pastatyti šventyklą.

Atsakydami į Viešpaties įsakymą, pranašas ir šventieji kaip įmanydami skubėjo pradėti statyti Viešpaties namus. Nors pranašas suvokė, kad statyba truks metų metus, tačiau jis žinojo, kad šventiesiems reikėjo visų šventyklos palaiminimų. Todėl 1842 m. gegužės 4 d., nors šventykla dar buvo nebaigta, nedidelei grupei ištikimų brolių Džozefas Smitas suteikė endaumentą.

Ta grupė susirinko pranašui priklausančios Raudonų plytų krautuvės viršutiniame kambaryje, kuris buvo „sutvarkytas taip, kad būtų kiek įmanoma panašesnis į šventyklos interjerą“¹ Franklinas D. Ričardsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo rašė: „Kai Dvasia pasakė [Džozefui Smitui], kad jo misija artėja į pabaigą, ir jis suprato, kad jo dienos gali baigtis anksčiau, nei bus pastatyta šventykla, jis pakvietė kelis išrinktuosius ir suteikė jiems šventų endaumentų apeigas, idant dvasiniai jo proto turtai nepražūtų pasaulyje, jam mirus.“²

Pranašo istorijoje rašoma: „Dieną praleidau krautuvės viršuje… susirinkime su generolu Džeimsu Adamsu iš Springfildo, patriarchu Hairumu Smitu, vyskupais Niueliu K. Vitniu ir Džordžu Mileriu, prezidentu Brigamu Jangu ir vyresniaisiais Heberiu Č. Kimbolu ir Vilardu Ričardsu, mokydamas juos kunigystės principų ir tvarkos, mokydamas apie apiplovimus, patepimus, endaumentus, Aarono kunigystės raktų perdavimą ir taip toliau, iki aukščiausios Melchizedeko kunigystės tvarkos, pateikdamas tvarką, susijusią su Senaamžiu ir visais tais planais bei principais, pagal kuriuos kiekvienas gali gauti visų Pirmagimio Bažnyčiai paruoštų palaiminimų pilnatvę, ateiti ir gyventi Elohimo akivaizdoje amžinuosiuose pasauliuose. Šiame susirinkime pirmą kartą šiomis paskutinėmis dienomis buvo atkurta ta senovinė tvarka.

Informacija, kurią perdaviau susirinkusiesiems, buvo apie dvasinius dalykus, kuriuos gali priimti tik dvasiškai mąstantys žmonės. Ir šiems žmonėms buvo pasakyta tik tai, kas bus atskleista visiems paskutiniųjų dienų šventiesiems, kai tik jie bus pasiruošę tai priimti, ir bus paruošta derama vieta tai perduoti, net silpniausiems iš šventųjų. Todėl šventieji tebūna stropūs, statydami šventyklą ir visus namus, kuriuos jiems buvo įsakyta ar bus Dievo įsakyta pastatyti.“³

Nors dauguma šventųjų gavo šventyklos endaumentą tik pastačius Navū šventyklą, nedaugelis vyrų ir moterų gavo šį palaiminimą per keletą mėnesių po šio 1842 m. gegužės susirinkimo. Mersė Filding Tompson buvo viena iš jų. Jai priimant savo endaumentą, pranašas jai pasakė: „Tai išves tave iš tamsos į nuostabią šviesą.“⁴

Džozefo Smito mokymai

Dievas įsakė šventiesiems statyti šventyklas.

1833 m. sausį Kirtlande, Ohajo valst., pranašas rašė: „Viešpats įsakė mums Kirtlande pastatyti Dievo namus; … tai Viešpaties žodis mums, ir mes turime paklusti, taip, Viešpačiui padedant, mes paklusime; nes su mūsų paklusnumo sąlyga Jis pažadėjo mums didžių dalykų; taip, netgi aplankyti iš dangaus, kad pagerbtų mus savo akivaizda. Mes labai jaudinamės priešais Viešpatį, kad tik neprarastume šios didžios garbės, kurią mūsų Mokytojas nori mums suteikti; siekiame nuolankumo ir didžio tikėjimo, kad netektų susigėsti Jo akivaizdoje.“⁵

1840 m. rugsėjį pranašas ir jo patarėjai Pirmojoje prezidentūroje pareiškė, kad atėjo laikas statyti Navū šventyklą: „Tikint, kad dabar atėjo laikas pastatyti maldos namus, tvarkos namus, mūsų Dievo garbinimo namus [žr. DS 88:119], kur šioje šalies vietovėje galima būtų atlikti apeigas pagal Jo dievišką valią, – tai atlikti reikės daug pastangų ir išteklių, – ir kadangi šį darbą reikia teisiai paskubinti, šventiesiems dera apsvarstyti šių dalykų svarbą pagal visus jų nešamus vaisius ir tada imtis reikalingų žingsnių jiems įgyvendinti; ir, apsiginklavus drąsa, apsispręsti padaryti viską, kas įmanoma, ir taip atsidėti šiam darbui, tarsi jo sėkmė priklausytų tik nuo jų. Taip jie paseks šlovingų savo protėvių darbų pavyzdžiu ir užsitikrins dangaus palaimas sau ir savo ainijai iki paskutinės kartos.“⁶

1841 m. sausį pranašas ir jo patarėjai Pirmojoje prezidentūroje rašė: „Čia [Navū] statoma Viešpaties šventykla, kur šventieji ateis garbinti savo protėvių Dievo pagal Jo namų tvarką ir šventosios kunigystės galias, ir ji bus taip pastatyta, kad įgalins deramai vykdyti visas kunigystės funkcijas; čia bus gaunami Aukščiausiojo nurodymai, ir iš čia jie sklis į tolimas šalis. Tad sutelkime visas jėgas… ir stenkimės sekti senovės sandoros protėvių ir patriarchų pavyzdžiu šiuose didžiai reikšminguose dalykuose šiai ir kiekvienai paskesnei kartai.“⁷

Štai ką Viljamas P. Makintairas užrašė apie Džozefo Smito mokymą 1841 m. pradžioje: „Džozefas sakė, kad Viešpats nurodė mums pastatyti namus Jo vardui, idant galėtume krikštytis už mirusiuosius. Bet jei nepastatysime, būsime atmesti, o kartu ir mūsų mirusieji, ir ši Bažnyčia nebebus priimtina [žr. DS 124:32].“⁸

1842 m. balandį pranašas sakė: „Bažnyčia dar nevisiškai suorganizuota pagal jai deramą tvarką, ir negali būti, kol nebus baigta šventykla, kur bus patalpos kunigystės apeigoms atlikti.“⁹

1842 m. liepą pranašas sakė: „Viešpats nurodė mums pastatyti [Navū] šventyklą… ir šis įsakymas, kaip ir bet kuris kitas, įpareigoja mus; ir žmogus, kuris to nesiima, prasižengia taip pat, kaip jis prasižengtų sulaužęs bet kurį kitą įsakymą; jis nėra Dievo valios ir Jo įstatymų vykdytojas.“¹⁰

1843 m. spalį pranašas įspėjo šventuosius: „Paspartinkite darbą šventykloje, atnaujinkite savo pastangas spartinant visą paskutiniųjų dienų darbą ir elkitės rimtai ir teisiai priešais Viešpatį.“¹¹

1844 m. kovą pranašas susitiko su Dvylika ir Navū šventyklos komitetu, kad aptartų, kaip paskirstyti menkus Bažnyčios išteklius. Šiame susirinkime pranašas sakė: „Šventyklos mums reikia labiau nei bet ko kito.“¹²

Šventykloje mokomės amžinybės dalykų ir priimame gelbėjančias apeigas už save ir savo mirusiuosius.

„Koks buvo Dievo žmonių… surinkimo tikslas visais pasaulio amžiais?.. Pagrindinis tikslas buvo pastatyti Viešpačiui namus, kuriuose Jis galėtų apreikšti savo žmonėms savo namų apeigas ir savo karalystės šloves bei mokyti žmones išgelbėjimo kelio; nes yra tam tikros apeigos ir principai, kurie turi būti aiškinami ir vykdomi tam tikslui pastatytose patalpose arba namuose…

Prieš pasaulio įkūrimą danguose nustatytos kunigystės apeigos žmogui išgelbėti negali būti pakeistos. Visi turi būti išgelbėti pagal tuos pačius principus.

Būtent tam pačiam tikslui Dievas renka savo žmones paskutinėmis dienomis – pastatyti Viešpačiui namus, kad paruoštų juos apeigoms ir endaumentams, apiplovimams, patepimams ir taip toliau. Viena iš Viešpaties namų apeigų yra krikštas už mirusiuosius. Prieš pasaulio įkūrimą Dievas nustatė, kad šios apeigos turi būti atliekamos tam tikslui skirtoje Viešpaties namų krikštykloje…

Krikšto už mirusiuosius doktrina aiškiai parodyta Naujajame Testamente… Būtent dėl to Jėzus sakė žydams: „Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai! [Mato 23:37] – kad jie vykdytų krikšto už mirusiuosius ir kitas kunigystės apeigas bei gautų apreiškimus iš dangaus ir būtų ištobulinti Dievo karalystės dalykuose – bet jie nenorėjo. Taip atsitiko ir per Sekmines: tuo metu ant mokinių buvo išlieti tie palaiminimai. Dievas nusprendė, kad Jis išgelbės mirusiuosius ir kad tai padarys surinkdamas savo žmones…

Kam rinkti žmones šioje vietoje? Tam pačiam tikslui, dėl kurio Jėzus norėjo surinkti žydus – kad priimtų apeigas, palaiminimus ir šloves, kurias Dievas paruošęs savo šventiesiems. Dabar klausiu šiuos susirinkusiuosius ir visus šventuosius: ar pastatysite šiuos namus ir gausite Dievo jums paruoštas apeigas bei palaiminimus, ar nepastatysite šių namų Viešpačiui ir leisite Jam praeiti pro šalį bei atiduoti šiuos palaiminimus kitai liaudžiai?“¹³

„Kai tik [Navū] šventykla ir krikštykla bus paruoštos, ketiname teikti Izraelio vyresniesiems apiplovimus ir patepimus bei vykdyti tas paskutines didingesnes apeigas, be kurių negalime gauti celestialinių sostų. Bet tam turi būti paruošta šventa vieta. Apie tai buvo paskelbta šventyklos pamato padėjimo metu ir pasirūpinta dar prieš darbų pabaigą, kad žmonės galėtų gauti savo endaumentus ir būtų padaryti Aukščiausiojo Dievo karaliais ir kunigais… Tačiau turi būti pastatytos patalpos konkrečiai tam tikslui, ir kad žmonės galėtų krikštytis už savo mirusiuosius…

Viešpats nustatė su tuo susijusį įstatymą: turi būti tam tikra vieta mūsų mirusiųjų išgelbėjimui. Iš tiesų tikiu, kad tokia vieta bus, taigi žmonės, kurie norės išgelbėti savo mirusiuosius, galės ateiti su savo šeimomis, vykdyti darbą krikštydamiesi bei atlikdami kitas apeigas už savo mirusiuosius.“¹⁴

„Žmonės dažnai klausia: „Ar mes negalime būti išgelbėti be visų tų apeigų ir kitų dalykų?“ Aš atsakyčiau: ne, nes išgelbėjimas bus nepilnas. Jėzus sakė, jog Jo Tėvo namuose yra daug buveinių, ir Jis eis ir paruoš mums vietą. [Žr. Jono 14:2.] Čia žodis namai turėtų būti verčiamas „karalystė“, ir kiekvienas, kuris yra išaukštintas iki aukščiausiosios buveinės, turi laikytis celestialinio įstatymo, ir laikytis jo viso.“¹⁵

„Jei žmogus gauna Dievo kunigystės pilnatvę, jis turi ją gauti taip pat, kaip ją gavo Jėzus Kristus, tai yra laikydamasis visų įsakymų ir paklusdamas visoms Viešpaties namų apeigoms…

Visi žmonės, kurie tampa Dievo paveldėtojais ir paveldėtojais drauge su Kristumi, turės priimti Jo karalystės apeigų pilnatvę; o tie, kurie nepriims visų šių apeigų, negaus tos šlovės pilnatvės.“¹⁶

„Jei galėtume perskaityti ir suprasti viską, kas nuo Adomo laikų buvo parašyta apie žmogaus ir Dievo bei angelų santykius būsimajame gyvenime, žinotume apie tai labai mažai. Skaitymas apie kitų patyrimus ar jiems duotus apreiškimus, niekada negalėtų duoti mums pakankamo suvokimo apie mūsų padėtį ir tikrą santykį su Dievu. Tai patirti galime tik per Dievo tam tikslui nustatytas apeigas. Jei galėtumėte penketą minučių pažiūrėti į dangų, jūs sužinotumėte daugiau, nei perskaitydami viską, kas ta tema buvo parašyta… Užtikrinu šventuosius, kad tiesa… gali būti pažinta per Dievo apreiškimus, Jo apeigas ir atsakymus į maldas.“¹⁷

„Dievo namų tvarka visada buvo ir bus ta pati, net po Kristaus atėjimo; ir pasibaigus tūkstančiui metų ji bus ta pati; ir galiausiai įeisime į celestialinę Dievo karalystę ir džiaugsimės ja amžinai.“¹⁸

Šventykla – tai šventumo vieta, kur gauname didžiausius palaiminimus, kokius tik Dievas turi savo vaikams.

„Kalbėdamas Kirtlando šventyklos pašventinimo maldą, kurią gavo apreiškimu ir kuri vėliau buvo užrašyta Doktrinos ir Sandorų 109 skyriuje, pranašas Džozefas Smitas taip sakė: „Ir dabar, Šventasis Tėve, mes prašome… kad tavo šlovė galėtų nusileisti ant tavo žmonių ir ant šių tavo namų, kuriuos dabar tau paskiriame, kad jie būtų pašvęsti ir pašventinti, idant būtų šventi; ir kad tavo šventa akivaizda nuolat būtų šiuose namuose; ir kad visi žmonės, kurie peržengs Viešpaties namų slenkstį, galėtų jausti tavo galią ir būtų priversti pripažinti, kad tu pašventei juos ir kad tai tavo namai, tavo šventumo vieta.

Ir leisk, Šventasis Tėve, kad visi tie, kurie garbins šiuose namuose, būtų mokomi išminties žodžių iš geriausių knygų ir kad jie siektų mokytumo mokymusi, taip pat ir tikėjimu, kaip tu pasakei; ir kad jie užaugtų tavyje, ir įgytų Šventosios Dvasios pilnatvę, ir būtų suorganizuoti pagal tavo įstatymus, ir būtų pasiruošę gauti visa, kas reikalinga; ir kad šie namai būtų maldos namai, pasninkavimo namai, tikėjimo namai, šlovės ir Dievo namai, būtent tavo namai…

Ir mes prašome tavęs, Šventasis Tėve, kad tavo tarnai išeitų iš šių namų apginkluoti tavo galia ir kad ant jų būtų tavo vardas, ir juos gaubtų tavo šlovė, ir juos sergėtų tavo angelai; ir iš šios vietos jie tiesoje neštų nepaprastai didžias ir šlovingas naujienas iki žemės pakraščių, kad tie žinotų, jog tai yra tavo darbas ir kad tu ištiesei savo ranką, kad išpildytum tai, ką ištarei pranašų burnomis apie paskutiniąsias dienas.

Mes prašome tavęs, Šventasis Tėve, įtvirtinti liaudį, kuri garbins ir garbingai išlaikys vardą ir padėtį šiuose tavo namuose, visoms kartoms ir amžinybei; kad joks ginklas, padarytas prieš juos, nebūtų sėkmingas; kad tas, kuris kasa jiems duobę, pats į ją įkristų; kad jokia nelabumo sąjunga neturėtų galios pakilti ir pergalėti tavo žmonių, kuriems šiuose namuose bus suteiktas tavo vardas.“¹⁹

Patarimai studijavimui ir mokymui

Studijuodami šį skyrių arba ruošdamiesi mokyti, apsvarstykite žemiau pateiktas idėjas. Daugiau pagalbos galite rasti v–xi p.

Peržvelkite 398 puslapį. Kuria prasme šventyklos darbas išveda mus „iš tamsos į nuostabią šviesą“? Ką, jūsų manymu, reiškia būti dvasiškai mąstančiais žmonėmis? Kodėl turime būti dvasiškai mąstantys žmonės, kad gautume šviesą, kurią galime gauti šventykloje?
Kai šventieji Navū dirbo statydami šventyklą, pranašas Džozefas Smitas pasakė jiems: „Šventyklos mums reikia labiau nei bet ko kito.“ (Žr. 400 p.) Peržvelkite 397–400 puslapius, ieškodami šio teiginio patvirtinimo. Kuria prasme šis pranašo teiginys yra teisingas jūsų gyvenime?
Išstudijuokite Džozefo Smito mokymus apie įsakymą statyti šventyklas (398–400 p.). Kodėl, jūsų manymu, be šventyklų ir šventyklos apeigų Bažnyčia „nėra visiškai suorganizuota“? Ką mūsų laikais galime padaryti, kad paspartintume šventyklos darbą? Kodėl mums reikia apsvarstyti šventyklos darbo svarbą?
Peržvelkite pranašo mokymus apie šventas šventyklos apeigas ir ką iš jų galime sužinoti (400–402 p.). Kuris iš šių mokymų ypač padeda jums suprasti, kokios svarbios yra šventyklos apeigos?
Perskaitykite priešpaskutinę 402 p. pastraipą. Jei esate gavę šventyklos apeigas, pagalvokite, kaip jūsų patyrimai pamokė jus apie jūsų padėtį ir tikrą santykį su Dievu. Jei dar nesate buvę šventykloje, arba esate buvę seniai, pagalvokite, kaip galite pasiruošti apsilankyti šventykloje.
Kokius palaiminimus galime gauti lankydamiesi šventykloje? (Kai kurių pavyzdžių rasite 402–403 puslapiuose.) Remdamiesi tuo, ką perskaitėte šiame skyriuje, pasakykite, kaip galite padaryti savo apsilankymus šventykloje prasmingesnius?

Giminingos Raštų ištraukos:Psalmyno 24:3–5; Izaijo 2:2–3; DS 124:25–28, 39–41