„Dievas bus su tavimi per amžių amžius.“ Pranašas Liberčio kalėjime

„Dėl Jo visagalio vardo esame apsisprendę ištverti sunkumus kaip geri kareiviai – iki galo.“

Iš Džozefo Smito gyvenimo

1838 m. gruodžio 1 d. pranašas Džozefas Smitas, jo brolis Hairumas ir kiti broliai buvo perkelti iš Ričmondo, Misūrio valst., kur jie buvo kalinami ręstiniame name, į Liberčio kalėjimą, Misūrio valstijoje. Ten jie išbuvo daugiau kaip keturis mėnesius, laukdami teismo pagal melagingus kaltinimus, pateiktus kilus šventųjų persekiojimui Misūrio valstijoje. Tuo metu persekiotojai išvarė Bažnyčios narius iš jų namų Misūrio valstijoje, sukeldami didžiulius kentėjimus. Šventųjų negandos pranašui ir jo bendražygiams visą ilgą jų įkalinimo laiką kėlė didžiulį susirūpinimą.

Liberčio kalėjime buvo kambarys viršutiniame aukšte bei 4 m ilgio ir 4 m pločio rūsys, kur buvo laikomi kaliniai. Pranašas taip aprašė jų padėtį: „Mes laikomi stipriai saugomi naktį ir dieną kalėjime su dvigubomis sienomis ir durimis, be teisės į sąžinės laisvę; mūsų maistas nepakankamas, vienodas ir prastas; neturime galimybės gaminti patys. Esame priversti miegoti ant šiaudais padengtų grindų, neturime pakankamai antklodžių, kad galėtume sušilti. O kai užkuriame ugnį, beveik pastoviai turime kvėpuoti dūmais. Teisėjai su liūdesiu kartais mums sako žinantys, jog esame nekalti ir turėtume būti paleisti, bet jie nedrįstą pritaikyti mums įstatymo, nes bijo gaujos.“¹

Kambarys buvo per žemas, kad vyrai galėtų stovėti visu ūgiu, o Aleksandras Makrėjus, vienas iš kalinių, sakė, kad maistas buvo „labai prastas ir toks nešvarus, kad prisiversdavome valgyti tik spaudžiami bado“².

Mersė Filding Tomson, Bažnyčios narė, aplankiusi brolius kalėjime, vėliau rašė: „Negaliu apsakyti, ką jaučiau, kai prižiūrėtojas įleido mus į kalėjimą ir užrakino už mūsų duris. Negalėjome atsikratyti siaubo jausmo, suvokdami, kad esame užrakinti tame tamsiame ir niūriame urve, tinkančiame tik baisiausiems nusikaltėliams. Bet čia išvydome pranašą Džozefą – žmogų, kurį Dievas išsirinko laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje turėti Jo karalystės žemėje raktus su galia surišti ir atrišti pagal Dievo nurodymus, – uždarytą šlykščiame kalėjime dėl vienintelės priežasties – kad pareiškė, jog Dievas įkvėpė jį įkurti tarp žmonių Jo Bažnyčią.“³

Per visą įkalinimo laikotarpį pranašo žmona Ema galėjo jį aplankyti tik tris kartus. Vienintelis kitas jų bendravimo būdas buvo laiškai. 1839 m. balandžio 4 d. pranašas rašė: „Brangioji ir švelnioji žmona, ketvirtadienio vakarą, kai tik per šio nykaus kalėjimo grotas pasimatė besileidžianti saulė, sėdau aprašyti tau savo padėtį. Manau, praėjo jau penki mėnesiai ir šešios dienas, kai dieną naktį matau sargybinio grimasą ir esu už nykaus, tamsaus ir purvino kalėjimo sienų, už grotų ir geležinių cypiančių durų. Tik vienas Dievas žino, su kokiais jausmais rašau šį laišką. Nei plunksna, nei liežuvis, nei angelai negali nusakyti ar perteikti tokiose aplinkybėse atsidūrusio proto mintis kitam žmogui, kuris niekada nepatyrė to, ką patiriame mes… Išlaisvinimo tikimės tik iš Jehovos rankos ir iš nieko kito.“⁴

Iš Liberčio kalėjimo pranašas taip pat rašė laiškus šventiesiems, reikšdamas jiems savo meilę ir tikėjimą, kad Dievas visada rems tuos, kurie pasitiki Juo. Dauguma šio skyriaus medžiagos paimta iš laiško Bažnyčios nariams, datuoto 1839 m. kovo 20 d. Jame yra pranašo patarimai šventiesiems, jo maldos Dievui ir Dievo atsakymai į jo maldas. Šio laiško dalys vėliau tapo Doktrinos ir Sandorų 121, 122 ir 123 skyriais.

Džozefo Smito mokymai

Jokie suspaudimai negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės ir tarpusavio bendrystės.

„Nuolankus jūsų tarnas Džozefas Smitas jaunesnysis, kalinys dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus ir šventųjų, suimtas ir laikomas dėl gaujos, veikiančios pagal jo ekscelencijos gubernatoriaus Lilburno V. Bogso išduotą įsaką dėl išnaikinimo, savivalės, drauge su savo bendražygiais kaliniais ir mylimais broliais Kalebu Boldvinu, Laimanu Vaitu, Hairumu Smitu ir Aleksandru Makrėjumi siunčia visiems jums sveikinimą.⁵ Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus malonė tebūna ant jūsų visų ir tepasilieka su jumis per amžius. Tegausėja per Dievo gailestingumą jūsų pažinimas. Tegyvuoja ir tegausėja jūsų tikėjimas, dorybė, pažinimas, savitvarda, kantrybė, dievotumas, broliškas palankumas ir tikroji meilė, kad nieko nestokotumėte ir nebūtumėte bevaisiai [žr. 2 Pet 1:5–8].

Kadangi žinome, kad daugeliui iš jūsų gerai pažįstamos mums padarytos skriaudos, despotiškos neteisybės ir žiaurumai – kaip buvome suimti, melagingai apkaltinti visokiomis piktadarybėmis ir įmesti į kalėjimą, įkalinti už storų sienų, apsupti stiprios sargybos, kuri dieną ir naktį saugo mus taip nenuilstamai, kaip tai daro velnias, gundydamas ir ruošdamas pinkles Dievo žmonėms, – todėl, švelniai mylimi broliai, esame dar labiau pasiruošę ir kupini noro prašyti jūsų bendrystės ir meilės. Mūsų aplinkybės skirtos pažadinti mūsų dvasias, – manome, kad ir jūsiškes, – šventai prisiminti viską ir kad niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės ir mūsų tarpusavio bendrystės [žr. Rom 8:39]; ir kad bet koks mums padarytas nelabumas ar žiaurumas tik tvirčiau suriš mūsų širdis ir meile užantspauduos jas drauge.

Mums nereikia jums sakyti, kad esame įkalinti be priežasties, nė jums reikia mums sakyti, kad esate išvaryti iš savo namų ir spaudžiami be priežasties. Ir mes, ir jūs suprantame, kad jei Misūrio valstijos gyventojai paliktų šventuosius ramybėje ir būtų norėję taikos taip kaip šie, toje valstijoje iki šiol būtų tik taika ir ramybė; mums nereikėtų būti šiame pragare… kur esame priversti klausytis vien piktžodžiavimo keiksmų ir stebėti visokiausius piktžodžiavimo, girtavimo, veidmainiavimo bei pasileidimo vaizdus. Tada našlių ir našlaičių šauksmai nekiltų prieš juos pas Dievą. Ir nekaltas kraujas nebūtų sutepęs Misūrio žemės… Tai liūdna istorija; taip, apverktina istorija; taip, sielvartinga istorija; per daug visko, kad būtų galima pasakoti, per daug, kad būtų galima apmąstyti, per daug žmogui…

[Mūsų persekiotojai] tai daro šventiesiems, kurie nepadarė jiems nieko bloga, kurie yra nekalti ir dori; kurie myli Viešpatį, savo Dievą, ir pasiryžę visko atsisakyti dėl Kristaus. Tai baisu pasakoti, bet tai yra tikra tiesa. Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tiems, per kuriuos jie ateina [žr. Mato 18:7].“⁶

Suspaudimai trunka tik trumpą akimirką; jei gerai ištversime, būsime išaukštinti Dievo akivaizdoje.

„O Dieve, kur tu? Ir kurgi ta priedanga, dengianti tavo slėptuvę? Kaip ilgai tavo ranka bus sulaikyta, ir tavo akis, taip, tavo tyra akis, iš amžinųjų dangų stebės tavo žmonių ir tavo tarnų skriaudas, ir tavo ausį vers jų šauksmai?

Taip, o Viešpatie, kaip ilgai jie kentės šias skriaudas ir neteisėtas priespaudas, kol tavo širdis suminkštės jiems ir tavo vidų apims užuojauta jiems?

O Viešpatie Dieve Visagali, dangaus, žemės ir jūrų bei viso, kas juose, sutvėrėjau, kuris kontroliuoji ir pajungi velnią bei tamsią ir tamsuolišką Šeolo viešpatystę, – ištiesk savo ranką; teperveria tavo akis; tebūna nukelta tavo priedanga; tenebūna daugiau uždengta tavo slėptuvė; tebūna atsukta tavo ausis; tebūna suminkštinta tavo širdis, ir tavo vidus apimtas užuojautos mums. Teužsidega tavo pyktis prieš mūsų priešus; ir savo širdies įtūžyje savo kalaviju atkeršyk už mus dėl mūsų skriaudų. Atsimink savo kenčiančius šventuosius, o mūsų Dieve; ir tavo tarnai džiūgaus tavo vardu per amžius…

Mano sūnau, ramybė tavo sielai; pasipriešinimas tau ir suspaudimai truks tik trumpą akimirką; ir tada, jei gerai tai ištversi, Dievas išaukštins tave aukštybėse; tu triumfuosi virš visų savo priešų.“⁷ [Žr. DS 121:1–8.]

Dievo galia yra didesnė už bet kokį blogį, ir Evangelijos tiesos galiausiai triumfuos.

„Leiskite pasakyti jums, broliai, kad neišmanymas, prietaringumas ir fanatizmas pasireiškiantys ten, kur neturėtų, dažnai trukdo šios Bažnyčios klestėjimui, kaip kalnuose lietaus sukeltas srautas, kuris užteršia tyriausią ir skaidriausią upelį purvu, nešvarumais ir šiukšlėmis bei sudrumsčia viską, kas anksčiau buvo skaidru, ir viskas pasileidžia vienu bendru potvyniu; bet potvynis praeina; ir nepaisant to, kad šiuo metu esame išvolioti to potvynio purvyne, kita banga vėliau galbūt atneš mums skaidraus kaip krištolas ir skaistaus kaip sniegas vandens; o purvas, šakos ir šiukšlės pasiliks ir nusės pakeliui.

Kiek ilgai tekantys vandenys gali likti netyri? Kokia galia sustabdys dangus? Lygiai taip galėtų žmogus ištiesti savo silpnutę ranką, kad sustabdytų Misūrio upę, tekančią savo nustatyta kryptimi, arba apgręžtų jos tėkmę, kaip sutrukdyti Visagaliui išlieti iš dangaus žinojimą ant pastarųjų dienų šventųjų galvų. [Žr. DS 121:33.]

Kas yra [gubernatorius Lilburnas V.] Bogsas ar jo žudikiška gauja? – argi ne pakrantės karklai, gaudantys potvynio nešamas šakas? Juk nesiginčysime, kad vanduo yra ne vanduo, nes kalnų potvynis atsiunčia purvą ir sudrumsčia krištolinę tėkmę, nors po to palieka ją tyresnę nei prieš tai; arba kad ugnis yra ne ugnis, nes ją galima užgesinti užliejus vandeniu; arba, kad mūsų reikalas žlugęs, nes išdavikai, melagiai, kunigai, vagys ir žmogžudžiai, kurie visi vienodai tvirtai laikosi savo darbų ir pažiūrų, iš savo dvasinio nelabumo aukštose vietose ir iš savo velniškų tvirtovių išliejo purvo, nešvarumų ir šiukšlių potvynį… ant mūsų galvų.

Ne! Jokiu būdu. Pragaras gali išlieti savo įniršį, tarsi degančią Vezuvijaus, Etnos ar bet kokio baisiausio ugnikalnio lavą, bet „mormonizmas“ atsilaikys. Vanduo, ugnis, tiesa ir Dievas – visa tai realybė. „Mormonizmas“ yra tiesa. Dievas yra jo kūrėjas ir mūsų skydas. Esame gimę iš Jo. Jo balsu buvome pašaukti šiam Jo Evangelijos laikotarpiui laikų pilnatvės pradžioje. Per Jį gavome Mormono Knygą; Jo dėka išlikome iki šios dienos; ir Jo dėka išliksime, jei tai atneš mums šlovę; ir visagaliu Jo vardu esame pasiryžę ištverti sunkumus kaip geri kareiviai – iki galo.

Tai perskaitę jūs suprasite, o jei ne, tai galite suprasti, kad sienos ir grandinės, durys ir girgždantys vyriai ir vos ne mirtinai išsigandę sargybiniai ir kalėjimo prižiūrėtojai… iš esmės yra tam, kad doro žmogaus siela pasijustų stipresnė už pragaro jėgas…

Jūsų broliai ir kentėjimų dalininkai bei Jėzaus Kristaus kaliniai dėl Evangelijos ir dėl mumyse gyvenančios garbės vilties.“⁸

Gelbėtojas supranta visus mūsų kentėjimus ir bus su mumis per amžių amžius.

Viešpats paguodė pranašą tokiais žodžiais: „Žemės pakraščiai teirausis apie tavo vardą, ir kvailiai tyčiosis iš tavęs, ir pragaras siautės prieš tave; tuo tarpu tyraširdžiai ir išmintingi, ir kilnūs, ir dori nuolat ieškos patarimo ir įgaliojimo, ir palaiminimų iš po tavo rankos. Ir tavo žmonės niekada neatsigręš prieš tave dėl išdavikų liudijimo. Ir tu būsi gerbiamas, nors jų įtaka įstums tave į bėdą bei už grotų ir sienų; ir tik trumpa akimirka, ir dėl tavo teisumo tavo balsas tavo priešams bus baisesnis už įniršusį liūtą; ir tavo Dievas stovės šalia tavęs per amžių amžius.

Jei esi pašauktas pereiti per suspaudimą; jei esi pavojuose tarp netikrų brolių; jei esi pavojuose tarp plėšikų; jei esi pavojuose sausumoje ar jūroje; jei esi kaltinamas visokiausiais netikrais kaltinimais; jei tavo priešai puola tave; jeigu jie atplėšia tave nuo tavo tėvo ir motinos, ir brolių, ir seserų bendrijos; ir jei su ištrauktu kalaviju tavo priešai atplėšia tave nuo tavo žmonos ir tavo vaikų krūtinės, ir jei tavo vyresnysis sūnus, nors jam tik šešeri, įsitvers tavo apdarų ir sakys: Mano tėve, mano tėve, kodėl tu negali likti su mumis? O mano tėve, ką tie žmonės darys tau? – ir jei tada jis bus kalaviju nustumtas nuo tavęs, ir tu būsi nutemptas į kalėjimą, ir tavo priešai slankios aplink tave kaip vilkai avinėlio kraujo; ir jei būsi įmestas į duobę ar į žmogžudžių rankas, ir tau bus paskelbtas mirties nuosprendis; jei būsi įmestas į gelmę; jei sukilusios bangos susitelks prieš tave; jei siautulingi vėjai atsigręš prieš tave; jei dangūs sutelks juodumą ir visos stichijos susijungs pastoti kelią; ir, galiausiai, jei patys pragaro nasrai plačiai išsižios tavęs praryti, žinok, mano sūnau, kad visa tai suteiks tau patirties ir išeis tau į gera.

Žmogaus Sūnus nusileido žemiau viso to. Argi tu didesnis už jį?

Todėl laikykis savo kelio, ir kunigystė liks su tavimi; nes ribos jiems yra nustatytos, jie negali peržengti. Tavo dienos yra žinomos, ir tavo metų nebus atskaičiuota mažiau; todėl nebijok to, ką gali padaryti žmogus, nes Dievas bus su tavimi per amžių amžius.“⁹ [Žr. DS 122:1–9.]

Sielvarto ir kančios gelmėse ramus tylus balsas kužda paguodą mūsų sieloms.

Netrukus po to, kai pranašui buvo leista pabėgti nuo savo kalintojų Misūryje, jis aprašė jausmus, kuriuos patyrė būdamas įkalintas: „Turiu pasakyti, kad būdamas savo priešų rankose, nors labai nerimavau dėl savo šeimos ir draugų, su kuriais buvo nežmoniškai ir šiurkščiai elgiamasi… tačiau, kas dėl manęs, pats jaučiausi visiškai ramus ir susitaikęs su savo Dangiškojo Tėvo valia. Žinojau, kad aš, kaip ir šventieji, nekaltas ir kad mes nepadarėme nieko, kuo nusipelnytume tokio savo skriaudėjų elgesio. Todėl galėjau tikėdamasis išgelbėjimo žvelgti į tą Dievą, kurio rankose yra visų žmonių gyvybės ir kuris dažnai mane išgelbėdavo iš mirties. Ir nepaisant to, kad žmogaus protu mąstant atrodydavo, jog nėra jokio išsigelbėjimo ir man į akis žvelgia mirtis, ir mano sunaikinimas akivaizdus, nuo pat patekimo į kalėjimą, jaučiausi tikras, kad aš ir mano broliai bei mūsų šeimos būsime išgelbėti.

Taip, tas ramus tylus balsas, kuris taip dažnai kuždėdavo paguodą mano sielai sielvarto ir kančios gelmėse, liepdavo man nenusiminti ir pažadėdavo išgelbėjimą, kas mane labai paguosdavo. Ir nors pagonys niršo ir žmonės prisigalvojo tuštybių, tačiau Pulkų Viešpats, Jokūbo Dievas, buvo mano prieglobstis; ir kai Jo šaukdavausi vargo dieną, Jis mane išgelbėdavo [žr. Psalmyno 46:7; 50:15]; todėl kviečiu savo sielą ir visa, kas manyje, laiminti ir šlovinti Jo šventą vardą. Nes „mes visaip slegiami, bet nesugniuždyti; mes svyruojame, bet nenusimename. Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę“. [Žr. 2 Korintiečiams 4:8–9.]“¹⁰

Patarimai studijavimui ir mokymui

Studijuodami šį skyrių arba ruošdamiesi mokyti, apsvarstykite žemiau pateiktas idėjas. Daugiau pagalbos galite rasti v–xi p.

Peržvelkite Liberčio, Misūrio valst., kalėjimo aprašymą (347–348 p.) Studijuodami ir aptarinėdami šį skyrių, pagalvokite, kokiose sąlygose buvo pranašas, rašydamas šiame skyriuje pateiktus žodžius. Peržvelkite antrąją 351 p. pastraipą. Kaip pasakojimas apie pranašą Liberčio kalėjime iliustruoja šią tiesą?
Išstudijuokite trečią 349 p. pastraipą. Kaip sudėtingos sąlygos kartais „pažadina mūsų dvasias… šventai prisiminti viską“? Kaip išbandymai ir persekiojimai gali „surišti mūsų širdis“ su šeimos narių ir draugų širdimis? Kokie jūsų patyrimai susiję su šiomis tiesomis?
Džozefas Smitas sakė, kad niekas negali atskirti jo ir jo brolių nuo Dievo meilės (361 p.). Kokias mintis ir jausmus šis teiginys sukelia jums? Kaip mes galime tapti atskirti nuo Dievo meilės? Ką turime daryti, kad pasiliktume Dievo meilėje?
Perskaitykite priešpaskutinę 350 puslapio pastraipą. Ką galime padaryti, kad įgytume Viešpaties mums siūlomą ramybę? Ką jums duoda Viešpaties patikinimas, kad pasipriešinimas Džozefui Smitui ir suspaudimai truks tik trumpą akimirką?
Peržvelkite Džozefo Smito patikinimus šventiesiems, kad Bažnyčios priešai nieko negali padaryti, kad sutrukdytų Dievo galiai (351 p.). Kodėl kartais pamirštame šią tiesą? Ką galime padaryti, kad ją atmintume?
Išstudijuokite Viešpaties žodžius pranašui, užrašytus 352 p. Kaip galėtų pasikeisti mūsų gyvenimai, jei atmintume, kad sunkumai gali suteikti mums patirties ir išeiti mums į gera? Ką jums reiškia žinoti, kad Gelbėtojas nusileido žemiau visko? Ką, jūsų manymu, reiškia „laikytis savo kelio“?
Perskaitykite paskutinę skyriaus pastraipą (354 p.). Pagalvokite, kada sunkią valandą Šventoji Dvasia paguodė jus. Ar esate patyrę tokių atvejų, apie kuriuos tiktų papasakoti?

Giminingos Raštų ištraukos:Filipiečiams 3:8–9; Mozijo 23:21–24; Almos 7:11; 36:3

Joseph in Liberty Jail — Būdamas įkalintas Liberčio kalėjime, pranašas Džozefas Smitas parašė daug laiškų savo šeimai ir šventiesiems, kuriuose liudijo apie Dievo galią įveikti blogį ir būti su savo šventaisiais per amžių amžius.

Savior before Pilate — Gelbėtojas prieš Pilotą. „Žmogaus Sūnus nusileido žemiau viso to. Argi tu didesnis už jį?“