Stropiai ar atsainiai?
Kadangi pasaulio įtaka tampa vis pražūtingesnė, turime kuo uoliau stengtis tvirtai laikytis kelyje, kuris mus saugiai veda pas Gelbėtoją.
Kartą parduotuvėje mačiau reklaminį plakatą, kuriame buvo užrašyta: „Laimė – 15 dolerių.“ Buvo labai įdomu sužinoti, kiek laimės galėčiau nusipirkti už 15 dolerių, tad užėjau vidun. Ten radau daugybę pigių niekučių ir suvenyrų – nė vienas pamatytas daiktas nebūtų atnešęs man būtent tokios laimės, kokią galima buvo numanyti žvelgiant į reklamą. Bėgant metams dažnai susimąstydavau apie tą reklamą ir kaip lengva ieškoti laimės tarp pigių materialių dalykų. Kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, esame palaiminti žinojimu, kaip ir kur rasti tikrąją laimę. Ją randame stropiai gyvendami pagal Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus įtvirtintą Evangeliją ir stengdamiesi tapti panašesni į Jį.
Turime brangų draugą, kuris buvo traukinio mašinistas. Vieną dieną važiuodamas savo maršrutu jis pastebėjo, kad priešais ant bėgių stovi automobilis. Greitai suprato, kad automobilis įstrigo ir negalėjo pravažiuoti pervažos. Jis tučtuojau įjungė avarinį traukinio režimą ir taip įjungė stabdžius visų vagonų, kurie už jo lokomotyvo buvo nusidriekę kilometro ir dviejų šimtų metrų virtine, vežančia 6 500 tonų krovinį. Buvo fiziškai neįmanoma sustabdyti traukinio ir išvengti susidūrimo – traukinys kliudė automobilį. Laimei, automobilyje sėdėję žmonės išgirdo įspėjamąjį traukinio signalą ir prieš susidūrimą išlipo iš automobilio. Mašinistui kalbantis su įvykį tiriančiu policijos pareigūnu, prie jų priėjo įpykusi moteris. Ji šaukė, kad viską matė, ir paliudijo, jog mašinistas net nemėgino pasukti į šoną, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu.
Akivaizdu: jeigu mašinistas būtų galėjęs pasukti į šoną nuo bėgių, kad išvengtų susidūrimo, jis ir traukinys būtų nuvirtę ir pražuvę, o traukinio kelionė pirmyn būtų netikėtai nutraukta. Jo laimei, geležinkelio bėgiai tvirtai laikė traukinio ratus kelyje ir traukinys riedėjo į kelionės tikslą nepaisydamas kliūties. Mūsų laimei, ir mes esame kelyje, sandoros kelyje, į kurį įžengėme, kai buvome pakrikštyti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariais. Gali būti, kad keliaudami susidursime su kliūtimis, tačiau, tvirtai laikydamiesi šio kelio, galėsime artintis prie mums brangaus amžinojo tikslo.
Regėjime apie gyvybės medį vaizduojama, kaip atsainumo pasekmės gali nuklaidinti mus nuo sandoros kelio. Atkreipkite dėmesį į tai, kad geležinė lazda bei ankštas ir siauras kelias, sandoros kelias, vedė tiesiai prie gyvybės medžio, prie kurio ištikimieji gauna visus Gelbėtojo ir Jo Apmokėjimo teikiamus palaiminimus. Regėjime taip pat matoma vandens upė, simbolizuojanti pasaulio nešvarą. Raštuose rašoma, kad ši upė „tekėjo tolyn“ palei kelią, tačiau tik „netoli“ medžio, ne prie jo. Pasaulyje apstu blaškymų, kurie gali apgauti net išrinktuosius, priversti juos atsainiai gyventi pagal sandoras ir taip vesti juos netoli medžio, bet ne prie medžio. Jei nesistengsime stropiai laikytis savo sandorų, mūsų atsainumas galiausiai nuves į uždraustus kelius arba pas tuos, kurie jau yra didžiuliame ir erdviame pastate. Jei nebūsime stropūs, galime paskęsti nešvarios upės gelmėse.1
Viską galime daryti stropiai arba atsainiai, tai taikytina ir gyvenimui pagal Evangeliją. Kaip esame įsipareigoję Gelbėtojui: stropiai ar atsainiai? Ar dėl savo žemiškosios prigimties neracionalizuojame savo elgesio kartais sakydami, kad tam tikri poelgiai yra pilko atspalvio, arba sumaišydami tai, kas gera, su tuo, kas ne taip gera? Kaskart, kai kalbėdami apie sekimą pranašų vadovų patarimu arba stropų gyvenimą pagal Evangeliją sakome „tačiau“, „išskyrus“ arba „bet“, mes iš tiesų sakome: „Tas patarimas man netaikytinas.“ Galime iki valios racionalizuoti, bet tiesa tokia: nėra teisingo būdo daryti tai, kas neteisinga!
2019 m. jaunimo tema paimta iš Jono 14:15 eilutės, kurioje Viešpats moko: „Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų.“ Jeigu Jį mylime taip, kaip sakome, ar negalėtume tos meilės parodyti dar stropiau gyvendami pagal Jo įsakymus?
Stropiai gyventi pagal Evangeliją nereiškia, kad būtina būti šaltam arba arogantiškam. Tai reiškia savo mintimis ir elgesiu parodyti, kad esame verti būti Jėzaus Kristaus mokiniais. Mąstydami apie skirtumą tarp stropaus ir atsainaus gyvenimo pagal Evangeliją galime apsvarstyti šiuos klausimus:
Ar kas savaitę per šabą stropiai garbiname ir ruošiamės priimti sakramentą?
Ar galime stropiau melstis ir studijuoti Raštus arba „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms?
Ar stropiai garbiname šventykloje, ar stropiai ir sąmoningai gyvename pagal sandoras, sudarytas per krikštą ir šventykloje? Ar rūpinamės savo išvaizda ir kukliai rengiamės, ypač šventose vietose ir šventomis aplinkybėmis? Ar stropiai nešiojame šventus šventyklos apdarus? O gal dėl pasaulio madų žiūrime į tai atsainiau?
Ar stropiai tarnaujame ir vykdome savo pašaukimus Bažnyčioje, o gal abejingai ir atsainiai priimame pašaukimą tarnauti?
Rūpestingai ar atsainiai renkamės, ką skaityti ir žiūrėti per televiziją ir savo mobiliuose įrenginiuose? Ar paisome ką kalbame? O gal atsainiai priimame bjaurastis ir vulgarumą?
Brošiūroje Jaunimo stiprybės vardan aprašyti standartai, kurie, kai jais stropiai vadovaujamasi, atneša gausius palaiminimus ir padeda mums išlikti sandoros kelyje. Nors buvo parašyti jaunimui, šie standartai nesiliauja galioję baigus Vaikinų ir Merginų organizacijų programas. Jie visada taikytini kiekvienam iš mūsų. Peržvelgę šiuos standartus, galime gauti įkvėpimą, kaip galime dar stropiau gyventi pagal Evangeliją.
Mes nežeminame savo standartų, kad pritaptume arba kad kiti jaustųsi patogiai. Mes esame Jėzaus Kristaus mokiniai ir būdami jais siekiame pakylėti kitus, pakylėti juos į naujas aukštumas, šventesnes vietas, kuriose ir jie būtų gausiau palaiminti.
Skatinu kiekvieną iš mūsų siekti Šventosios Dvasios vedimo, padėsiančio žinoti, ką reikia pakeisti savo gyvenime, kad stropiau gyventume pagal sudarytas sandoras. Taip pat meldžiu jūsų nekritikuoti kitų šios kelionės dalyvių. „Nes teismas yra mano, – sako Viešpats.“2 Kiekvienas augame ir keičiamės.
Mormono Knygoje man įdomus pasakojimas apie atskalūnus amlisininkus. Norėdami kitiems parodyti, kad daugiau nesusiję su Jėzumi Kristumi ir Jo Bažnyčia, jie raudonai pasiženklino kaktas, kad visi galėtų matyti.3 O kaip mes pasiženkliname dėl to, kad esame Jėzaus Kristaus mokiniai? Ar lengvai žmonės gali pamatyti Jo atvaizdą mūsų veide ir ar gali žinoti, kam atstovaujame pagal tai, kaip stropiai gyvename?
Mes, kaip sandoros žmonės, neturėtume susilieti su likusiu pasauliu. Esame vadinami „ypatingais žmonėmis“4 – koks puikus komplimentas! Kadangi pasaulio įtaka tampa vis pražūtingesnė, turime kuo uoliau stengtis tvirtai laikytis kelyje, kuris mus saugiai veda pas Gelbėtoją, ir didinti skirtumą tarp gyvenimo pagal sandoras ir gyvenimo pagal pasaulio įtakas.
Mąstydama apie išliekančios laimės įgijimą, suprantu, kad kartais bandome pateisinti prastus pasirinkimus. Sandoros kelyje tamsos miglos neišvengiamos. Pagunda ir atsainumas gali priversti šiek tiek pakeisti savo kryptį ir žengti į pasaulio tamsą – atitolti nuo sandoros kelio. Kai tai nutinka, mūsų mylimas pranašas prezidentas Raselas M. Nelsonas mus ragina kuo skubiau sugrįžti į sandoros kelią. Esu labai dėkinga už atgailos dovaną ir Gelbėtojo Apmokėjimo galią.
Tobulai gyventi neįmanoma. Tik vienas žmogus galėjo tobulai gyventi būdamas šioje telestialinėje planetoje. Tai – Jėzus Kristus. Nors nesame tobuli, broliai ir seserys, galime būti verti: verti priimti sakramentą, verti šventyklos palaiminimų ir verti gauti asmeninį įkvėpimą.
Karalius Benjaminas liudijo apie palaiminimus, kuriuos gauna stropiai Gelbėtoju sekantys žmonės: „Ir be to, norėčiau, kad pagalvotumėt apie palaimingą ir džiaugsmingą būseną tų, kurie vykdo Dievo įsakymus. Nes štai, jie laiminami visais dalykais, tiek laikinaisiais, tiek ir dvasiniais; ir jei jie išsilaiko ištikimi iki galo, jie priimami į dangų, kad gyventų su Dievu niekada nesibaigiančios laimės būsenoje.“5
Ar laimę galima nusipirkti už 15 dolerių? Ne, negalima. Didelė ir tvari laimė gaunama sąmoningai ir stropiai gyvenant pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją. Jėzaus Kristaus vardu, amen.