Gausiai palaimintas
Dauguma palaimų, kurias Dievas trokšta mums duoti, reikalauja mūsų veiksmo – mūsų tikėjimu Jėzumi Kristumi paremto veiksmo.
Brangūs broliai ir seserys, mūsų Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus nori laiminti mus visus.1 Klausimas, kaip pasiekti ir įgyti tas palaimas, jau šimtmečius svarstomas įvairiuose teologiniuose debatuose ir diskusijose.2 Kai kurie tvirtina, kad palaimos vien užsitarnaujamos; gauname jas tik per savo darbus. Kiti įrodinėja, kad Dievas jau pasirinko, ką ir kaip laimins, ir kad šie sprendimai nekintami. Abi šios nuomonės iš esmės neteisingos. Dangaus palaimos nėra nei užsitarnaujamos karštligiškai įgyjant „gerų darbų kuponus“, nei gaunamos bejėgiškai laukiant, ar laimėsime palaiminimų loterijoje. Ne, tiesa daug sudėtingesnė, bet būdingesnė santykiams tarp mylinčio Dangiškojo Tėvo ir Jo potencialių paveldėtojų – mūsų. Sugrąžintos tiesos apreiškia, kad palaimų negalima užsitarnauti, bet norint jas gauti būtini tikėjimo įkvėpti mūsų veiksmai, tiek pradžioje, tiek ir nuolatos.3
Svarstydami, kaip gauname Dievo palaimas, palyginkime jas su didele malkų krūva. Įsivaizduokite, kad jos centre yra nedidelė krūvelė prakurų, kurias dengia skiedrų sluoksnis. Ant jų įvairūs šakaliai, tada nedidelės pliauskos ir galiausiai didžiulės kaladės. Ši medienos krūva yra milžiniškas kiekis kuro, kuris gali dienų dienas teikti šviesą ir šilumą. Įsivaizduokite šalia tos malkų krūvos gulintį vieną degtuką, tokį su fosforine galvute.4
Kad malkų krūvos energija būtų paleista, reikia brėžtelėti tą degtuką ir uždegti prakuras. Prakuros įsiliepsnos greitai ir uždegs stambesnes malkas. Kai prasidės degimo reakcija, ji tęsis, kol sudegs visos malkos arba kol ugniai užteks deguonies.
Degtuko brėžtelėjimas ir prakurų uždegimas yra nedideli veiksmai, dėl kurių paleidžiama potenciali malkose glūdinti energija.5 Kol degtukas neužbrėžiamas, niekas nevyksta, kad ir kokia didelė būtų malkų krūva. Jei degtukas užbrėžiamas, bet neprikišamas prie prakurų, vien jo išskiriama šviesa ir šiluma yra labai nedidelė ir malkų degimo energija lieka nepaleista. Jei bet kurioje degimo stadijoje pritrūksta deguonies, reakcija nutrūksta.
Labai panašiai ir dauguma palaimų, kurias Dievas trokšta mums duoti, reikalauja mūsų veiksmo – mūsų tikėjimu Jėzumi Kristumi paremto veiksmo. Tikėjimas Gelbėtoju yra veiksmo ir galios principas.6 Pirmiausia mes veikiame tikėdami, tada ateina galia – pagal Dievo valią ir Jo pasirinktu laiku. Ši seka labai svarbi.7 Tačiau tas būtinas veiksmas visada yra nedidelis, palyginti su palaimomis, kurias galiausiai gauname.8
Apsvarstykime, kas įvyko, kai senovės izraelitus kelionėje į pažadėtąją žemę užpuolė ugningos skraidančios gyvatės. Nuodingosios gyvatės įkandimas atnešdavo mirtį. Tačiau toks įkąstas žmogus galėjo išgyti, jei žvelgdavo į Mozės pagamintą ir ant stulpo pritvirtintą varinę gyvatę.9 Kiek reikia energijos į ką nors žiūrėti? Visi, kurie žiūrėjo, prisilietė prie dangaus galių ir išgijo. Kiti gyvačių įkąsti izraelitai nežiūrėjo į varinę gyvatę ir mirė. Galbūt jiems trūko tikėjimo žiūrėti.10 Galbūt jie netikėjo, kad toks paprastas veiksmas galėtų atnešti žadėtą išgydymą. Arba galbūt jie sąmoningai užkietino savo širdis ir atmetė Dievo pranašo patarimą.11
Principas, kaip aktyvinti iš Dievo sklindančias palaimas, yra amžinas. Jei norime būti palaiminti, mes, kaip tie senovės izraelitai, irgi turime veikti pagal tikėjimą Jėzumi Kristumi. Dievas apreiškė, kad „yra įstatymas, neatšaukiamai priimtas prieš pasaulio sukūrimą, kuriuo pagrįsti kiti palaiminimai, – ir kai mes gauname kurį nors palaiminimą iš Dievo, tai tik paklusnumu šiam įstatymui, kuris jį pagrindžia“12. Tai pasakęs primenu, kad negalite užsitarnauti palaimos – ta nuomonė neteisinga, – tačiau visgi turite būti tinkami ją gauti. Mūsų išgelbėjimas atsiranda tik per Jėzaus Kristaus nuopelnus ir malonę.13 Jo apmokančiosios aukos didybė reiškia, kad malkų krūva yra beribė; palyginti su ja mūsų menki veiksmai yra beveik lygūs nuliui. Bet jie nėra nulis, ir jie nėra nereikšmingi – tamsoje uždegtą degtuką galima pamatyti iš didelio atstumo. Tiesą sakant, jį gali matyti ir danguje, nes nedideli tikėjimo veiksmai reikalingi, kad paskatintų pildytis Dievo pažadus.14
Norėdami iš Dievo gauti trokštamą palaimą, veikite tikėjimu – užbrėžkite tą metaforinį degtuką, nuo kurio priklauso dangiška palaima. Pavyzdžiui, vienas iš maldos tikslų yra gauti palaimas, kurias Dievas jau nori duoti, bet mes turime paprašyti, kad gautume.15 Alma šaukėsi prašydamas gailestingumo ir jo skausmai išnyko – jo nebeakėjo nuodėmių prisiminimas. Jo džiaugsmas pergalėjo jo skausmą, o viskas įvyko dėl to, kad jis šaukėsi tikėdamas Jėzų Kristų.16 Mums reikalinga aktyvinimo energija yra pakankamas tikėjimas Kristumi, kad nuoširdžiai maldoje prašytume Dievą ir kaip atsakymą priimtume Jo valią ir laiką.
Dažnai palaimoms gauti būtina aktyvinimo energija reikalauja daugiau nei vien žiūrėti ar prašyti – būtini nuolatiniai, pasikartojantys, tikėjimo kupini veiksmai. 19-o amžiaus viduryje Brigamas Jangas vienai pastarųjų dienų šventųjų grupei nurodė ištyrinėti ir apgyventi Arizoną, sausringą Šiaurės Amerikos regioną. Pasiekus Arizoną tai grupei baigėsi vanduo ir žmonės ėmė baimintis pražūties. Jie šaukėsi Dievo pagalbos. Netrukus ėmė lyti, po to snigti, o tai leido jiems papildyti vandens atsargas ir pasirūpinti savo gyvuliais. Dėkingi ir pasistiprinę jie grįžo į Solt Leik Sitį, džiaugdamiesi Dievo gerumu. Sugrįžę jie apie savo ekspedicijos aplinkybes pranešė Brigamui Jangui ir paskelbė išvadą, kad Arizona netinkama gyventi.
Išklausęs jų ataskaitą, Brigamas Jangas paklausė vieno tame kambaryje buvusio žmogaus, ką šis mano apie tą ekspediciją ir stebuklą. Tas žmogus, Danielius V. Džonsas, trumpai atsakė: „Būčiau pasipildęs vandens atsargas, keliaučiau toliau ir vėl melsčiausi.“ Brolis Brigamas uždėjo ranką ant brolio Džonso ir tarė: „Štai žmogus, kuris vadovaus kitai kelionei į Arizoną.“17
Visi galime prisiminti atvejus, kai toliau stengėmės ir vėl meldėmės – ir atėjo palaimos. Šiuos principus iliustruoja Maiklo ir Merianos Holmsų patirtis. Mudu su Maiklu drauge tarnavome Septyniasdešimčių nariais krašte. Visada suvirpėdavau, kai jo būdavo prašoma pasimelsti mūsų susirinkimuose, nes jo gilus dvasingumas aiškiai matėsi; jis žinojo, kaip kalbėtis su Dievu. Man patikdavo klausytis jo maldų. Tačiau ankstyvaisiais savo santuokos metais Maiklas ir Meriana nesimeldė ir nesilankė bažnyčioje. Jie buvo labai užsiėmę savo trimis vaikais ir sėkmingai veikiančia statybos įmone. Maiklas nesijautė religingas. Vieną vakarą pas juos į namus užėjo jų vyskupas ir paragino juos pradėti melstis.
Vyskupui išėjus, Maiklas ir Meriana nusprendė pamėginti. Prieš eidami miegoti, jie atsiklaupė prie lovos ir, jausdamasis nepatogiai, Maiklas pradėjo melstis. Po kelių nesklandžių maldos žodžių Maiklas staiga sustojo ir tarė: „Meriana, aš negaliu.“ Kai jis atsistojo ir norėjo išeiti, Meriana sugriebė jį už rankos, timptelėjo, kad vėl atsiklauptų, ir pasakė: „Maiklai, tu gali! Pabandyk dar kartą!“ Taip padrąsintas Maiklas užbaigė tą trumpą maldą.
Šitaip Holmsai pradėjo melstis reguliariai. Jie priėmė kaimyno kvietimą ateiti į bažnyčią. Įėjus į maldos namus ir išgirdus įžanginę giesmę, Dvasia jiems pašnibždėjo: „Tai tikra!“ Vėliau, niekam nematant, neprašomas Maiklas padėjo iš susirinkimų namų išnešti šiukšles. Nešant jam atėjo aiškus pojūtis: „Tai Mano namai.“
Maiklas ir Meriana priėmė Bažnyčios pašaukimus ir tarnavo savo apylinkėje ir kuole. Jie buvo užantspauduoti vienas su kitu ir su savo 3 vaikais. Po to gimė daugiau vaikų, iš viso dvylika. Holmsai du kartus tarnavo kaip misijos prezidentas ir jo porininkė.
Ta pirma nesklandi malda buvo mažas, bet tikėjimo kupinas veiksmas, kuris paleido dangaus palaimas. Holmsai kurstė tas tikėjimo liepsneles lankydami bažnyčią ir tarnaudami. Jų atsidavusi ilgametė mokinystė vedė prie šėlstančios tikėjimo ugnies, kuri iki šiol įkvepia kitus.
Tačiau ugniai reikia nuolat gauti deguonies, kad deganti mediena iki galo išlaisvintų visą savo potencialą. Kaip parodė Maiklo ir Merianos Holmsų pavyzdys, tikėjimas Kristumi, kad jo liepsnos nesloptų, reikalauja nuolatinio veiksmo. Nedideli veiksmai kursto mūsų gebėjimą eiti sandoros keliu ir veda į didžiausias Dievo siūlomas palaimas. Tačiau deguonis teikiamas tik tuomet, kai mes, vaizdingai tariant, toliau judiname kojas. Kartais mums, prieš gaunant apreiškimą, kur eiti ieškoti maisto, pirmiau reikia pasidaryti lanką ir strėlę.18 Kartais, prieš gaudami apreiškimą, kaip statyti laivą, iš pradžių turime pasidaryti įrankius.19 Kartais, Viešpaties pranašui nurodžius, turime iš paskutinių miltų ir aliejaus iškepti mažą paplotėlį, kad gautume neišsibaigiančius puodelį aliejaus ir statinaitę miltų.20 O kartais mes turime „bū[ti] ramūs ir žino[ti], kad [Dievas yra] Dievas“, ir pasikliauti Jo parinktu laiku.21
Kai gaunate bet kokią palaimą iš Dievo, galite padaryti išvadą, kad paklusote amžinajam įstatymui, kuriuo pagrįstas tos palaimos gavimas.22 Tačiau atminkite, kad tas „neatšaukiamai paskelbtas“ įstatymas nepajungtas mūsų laiko supratimui, tai reiškia, kad palaimos ateina Dievo parinktu laiku. Net senovės pranašai, siekdami dangiškosios tėvynės 23, „mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet iš tolo juos regėdami, buvo įsitikinę jais ir priėmė juos“24. Jei – dar – iš Dievo negavote trokštamos palaimos, jums nereikia nerimauti svarstant, ką dar turite padaryti. Verčiau įsiklausykite į Džozefo Smito patarimą: „džiugiai darykime visa, kas mūsų galioje; ir tada galime stovėti ramūs, visiškai tikri, kad pamatysime Dievo išgelbėjimą ir kad jo ranka bus apreikšta.“25. Kai kurios palaimos laikomos vėlesniam laikui net patiems ištikimiausiems Dievo vaikams.26
Prieš šešis mėnesius buvo pristatytas į namus orientuotas ir Bažnyčios palaikomas planas, kaip mokytis doktrinos, sutvirtinti tikėjimą ir stiprinti asmenis ir šeimas. Prezidentas Raselas M. Nelsonas pažadėjo, kad tie pakeitimai gali padėti mums dvasiškai išgyventi, padidinti mūsų džiaugsmą dėl Evangelijos ir pagilinti mūsų atsivertimą į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų.27 Bet tik nuo mūsų priklauso, ar pareikšime savo teises į šias palaimas. Visi turime pareigą atsiversti ir studijuoti vadovėlį „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms, taip pat Raštus ir kitą programos Ateik ir sek paskui mane medžiagą.28 Turime aptarinėti ją su savo šeima ir draugais ir taip organizuoti savo šabo dieną, kad tai uždegtų metaforinę tikėjimo ugnį. Arba tą mokymosi medžiagą galime palikti sukrautą savo namuose su visa joje glūdinčia potencialia energija.
Kviečiu jus ištikimai aktyvinti dangišką energiją, kad gautumėte konkrečias Dievo palaimas. Panaudokite tikėjimą, kad užbrėžtumėte degtuką ir uždegtumėte ugnį. Kantriai laukdami Viešpaties apsirūpinkite reikalingu deguonimi. Išsakydamas šiuos kvietimus, meldžiu, jog Šventoji Dvasia vestų ir rodytų jums kelią, kad jūs, kaip tas Patarlėse aprašytas žmogus, būtumėte „gausiai palaimint[i]“29. Liudiju, kad jūsų Dangiškasis Tėvas ir Jo Mylimasis Sūnus Jėzus Kristus gyvi, Jie rūpinasi jūsų gerove ir džiaugiasi jus laimindami, Jėzaus Kristaus vardu, amen.