Ramybė širdyje

Kerolė F. Makonki

Pirmoji patarėja visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje

Kai buvau aštuonerių, pamačiau pranašą, prezidentą Deividą O. Makėjų (1873–1970). Jis atvyko pašventinti naujo Bažnyčios pastato Palmyroje, Niujorko valstijoje, JAV. Mano šeima nuvyko į pašventinimą. Susirinko daug žmonių. Visi jautėmės pakylėti matydami pranašą!

Buvau maža, tad man buvo sunku matyti visus žmones aplinkui. Bet vis tiek galėjau jausti prezidento Makėjaus meilę. Tik minutėlę mačiau jo žilus plaukus ir malonų veidą. Pamaniau: „Štai kaip atrodo Dievo pranašas.“ Buvau skaičiusi apie pranašus Raštuose, bet tai buvo pirmas kartas, kai mačiau pranašą ar visuotinį įgaliotinį asmeniškai. Supratau, kad pranašai yra realūs žmonės. Visi jie mus myli. Visada prisiminsiu meilę ir ramybę, kurią jaučiau tą dieną.

Būdama vienuolikos patyriau kitą įvykį, kuris padėjo man pajusti ramybę širdyje. Artėjo kuolo konferencija, o aš turėjau dainuoti kuolo chore. Aš taip džiaugiausi! Vilkėjau gražią baltą palaidinukę ir jaučiausi tokia ypatinga. Giesmėje, kurią giedojome, buvo žodžiai iš Jono 14:27: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“

Tie žodžiai tikrai palietė mano širdį, ir nuo tada juos prisimenu. Dainuodama tuos žodžius žinojau, kad jie tikri. Jaučiau Šventąją Dvasią man sakant, kad sekimas paskui Jėzų Kristų padeda mums jausti ramybę. Nuo tada, kai tik susiduriu su sunkumais, mano atmintyje iškyla ši ištrauka ir suteikia ramybę. Jaunystėje išmokta tiesa palaimino visą mano gyvenimą.