Eik, padėk jai

Tomas Robinsas, Kalifornija, JAV

Degalinėje stovėjau eilėje prie kasos. Prieš mane stovėjusi mama su dviem mažais vaikais paprašė degalų už 3 dolerius ir du kūgelius vanilinių ledų.

Iš pirmo žvilgsnio matėsi, kad jie labai neturtingi. Vaikai buvo basi ir vilkėjo nudriskusiais rūbais.

Išgirdau, kaip mokėdama moteris ant prekystalio pažėrė daugybę smulkių monetų.

Sumokėjęs už degalus aš išėjau ir žvilgtelėjau į tos mamos automobilį. Tai buvo senas modelis, kuris tikriausiai suvartodavo labai daug degalų.

Man pagailo tų dviejų vaikų motinos, bet užvedžiau motociklą ir nuvažiavau vykdyti savo darbų.

Nepraėjus nė minutei, kai išvažiavau į kelią, išgirdau kuždesį: „Eik, padėk jai.“ Tas raginimas pasikartojo dukart.

Papurčiau galvą, galvodamas, kad ji jau turbūt išvažiavo. Kad ir kaip būtų, ką aš jai pasakysiu?

Kuždesys aiškiai pasigirdo trečią kartą: „Eik, padėk jai!“

Aš pasukau atgal į degalinę bandydamas sugalvoti, ką jai pasakysiu, jei ji dar ten.

Sugrįžęs pamačiau, kad jos automobilio durys atidarytos. Ji sėdėjo vairuotojo sėdynėje, o jos maži vaikai mėgavosi ledais ant galinės sėdynės.

Aš trumpai pasimeldžiau, klausdamas Dangiškojo Tėvo, ką turėčiau pasakyti. Tas pats balsas man tarė: „Prisistatyk ir paklausk, ar jai reikia pagalbos.“ Aš priėjau ir prisistačiau. Pasakiau, kad pajutau raginimą jos paklausti, ar jai nereikia pagalbos.

Ji ėmė verkti ir atsakė: „Aš ką tik baigiau melstis Jėzui, prašydama, kad Jis atsiųstų man ką nors, kas man padėtų.“

Dangiškasis Tėvas atsakė į jos maldą. Aš pripyliau jos automobilio degalų baką ir daviau jai mūsų Vyresniųjų kvorumo nario, kuris tuo metu ieškojo darbuotojų, telefono numerį. Nežinau, kaip sekėsi tai jaunai mamai po to, bet džiaugiuosi, kad paklausiau raginimo jai padėti.